Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko ir pranešėjo teisėjo Žano Kubecko, kolegijos teisėjų Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus,

dalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus atstovei V. P.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovui,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. G. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi su skundu ir patikslintu skundu prašydamas panaikinti 2015-12-31 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimą Nr. PE­_SP3-7464 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016-02-05 sprendimą Nr. (6.5)I-733; panaikinti 2016-02-12 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimą Nr. PK1-48 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016-03-25 sprendimą Nr. (6.5)I-1789; įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrių išmokėti pareiškėjui priklausančią išankstinę senatvės pensiją už laikotarpį 2015-12-03–2015-12-31; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius 2015-12-31 priėmė sprendimą Nr. PE-SP3-7464, kuriuo pareiškėjui nuo 2015-12-03 buvo nutrauktas išankstinės pensijos mokėjimas, remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi. Tai yra neva pareiškėjas iš viešosios įstaigos „Bičiulystė“, leidžiančios analogiško pavadinimo savaitraštį, gavo pajamų pagal autorinę sutartį. Sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neparemtas faktinėmis aplinkybėmis. Kaip matosi iš viešosios įstaigos „Bičiulystė“ (toliau – ir VšĮ „Bičiulystė“) 2016-02-18 rašto Nr. 12, su pareiškėju jokių autorinių sutarčių sudaryta nebuvo ir jokių dalykinių santykių su šiuo savaitraščiu pareiškėjas nepalaiko. Todėl reikalavimas apie tokių pajamų gavimą pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai neparemtas jokiomis teisinėmis normomis, nes tai nėra darbo santykiai. Iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės aiškiai matosi, kad pareiškėjui buvo pervestas honoraras. Pagal LR gyventojų pajamų mokesčio 2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1007 2 dalies 5 straipsnį, honoraras yra pasyvaus pobūdžio pajamos, kurias gyventojas gauna ne už atliekamą veiklą ir šioje veikloje sukurto rezultato perleidimą, bet už teisių naudotis kūriniu suteikimą. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą oficialią konstitucinę doktriną – kūrybinė veikla nelaikoma su darbo veikla susijusiais santykiais ir ja gali užsiimti bet kuris asmuo, nepriklausomai nuo jo statuso. Iškilus abejonėms, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos darbuotojai turėjo pareigą patikrinti, ar jų duomenų bazėje registruotas pranešimas apie sudarytą autorinę sutartį (forma Nr.l3-SD). Nesant autorinės sutarties, atsiranda prievolė pašalinti visus galimus prieštaravimus ir abejones. Bandydami paneigti savo tarnybinį aplaidumą bei įrašydami į oficialius dokumentus: 2016-02-05 sprendimą Nr. (6.5) 1-733 ir 2016-02-12 sprendimą Nr. PK-48 dėl tikrovės neatitinkančio fakto apie autorinės sutarties egzistavimą, iš esmės juos suklastojo. Nesant autorinės sutarties, negalima kalbėti ir apie autorinį atlygį. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus, o vėliau dėl jų veiksmų gavę skundus kontroliuojančios institucijos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pareigūnai nesiėmė įstatymų numatytų veiksmų įsigilinti į skunduose pateiktus argumentus, patikrinti juose nurodytas aplinkybes, juos atmesdavo, taip savo neveikimu ir atviru LR piliečių interesų ignoravimu padarė jam didelę materialinę ir moralinę žalą – iš vienos pusės apkaltinant pareiškėją Lietuvos Respublikos įstatymų negerbimu ir ignoravimu, bandymu nuslėpti neegzistuojančius darbo santykius, iš kitos pusės nepagrįstai nutraukiant pensijos mokėjimą, kuris šiuo metu yra vienintelis jo pragyvenimo ir pajamų šaltinis.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu papildomai pažymėjo, kad palaiko patikslinto skundo reikalavimus. Paaiškino, kad prašė Sodros pateikti jam autorinę sutartį, tačiau jos nepateikė. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo komentare yra nurodyta, kad honoraras yra pasyvaus pobūdžio pajamos, kurias gauna ne už atliekamą veiklą, o už teisių suteikimą. Buvo pareiškėjo straipsnis, buvo priverstas jį spausdinti ir neprašė atlygio. Byloje yra raštas iš VšĮ „Bičiulystė“ redakcijos, rašte nurodyta, kad pareiškėjas niekada neturėjo jokių ryšių su šita redakcija, jokių autorinių sutarčių nėra sudaręs, apskritai pareiškėjas nedirba pagal autorines sutartis. Už pareiškėjo išspausdintą straipsnį buvo pervesta į pareiškėjo sąskaitą 24,15 Eurų, yra išrašas byloje. Tai yra honoraras už kūrybinę veiklą. Neturtinė žala pasireiškė, nes buvo neteisėtai nutrauktas pensijos mokėjimas ir žmogiškojo orumo paniekinimas, su niekuo nesiskaitymas. Neturtinės žalos atlyginimo klausimas – tai teismo prerogatyva. Pažymėjo, kad turtinė žala – tai pensijos atėmimas.

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus atstovė V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti. Byloje yra pateikti įrodymai, kad pareiškėjas gavo autorinį atlyginimą. Visi argumentai yra išdėstyti atsiliepime. Atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą ir nėra pagrindo jo naikinti. Mano, kad pareiškėjui nebuvo padaryta neturtinė žala. Prašo pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (94 b. l.). Pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo skundo ir patikslintų skundų reikalavimais ir juose išdėstytais argumentais nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepime nurodo, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 142 punkte nustatyta, kad paskirtosios išankstinės senatvės pensijos mokėjimas sustabdomas ir ji nemokama, jeigu šios pensijos gavėjas tampa asmeniu, nurodytu Pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–6, 8 ir 9 punktuose, ūkininku ar jo partneriu pagal Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymą, taip pat gauna užsienio valstybėje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais. Išankstinės senatvės pensijos mokėjimas sustabdomas nuo tos dienos, nuo kurios jos gavėjas tapo vienu iš pirmiau nurodytų asmeniu (Nuostatų 142 punktas). Senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje ir Nuostatų 142 punkte nustatyta, kad paskirtosios išankstinės senatvės pensijos mokėjimas sustabdomas ir ji nemokama, jeigu šios pensijos gavėjas tampa asmeniu, nurodytu Pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–6, 8 ir 9 punktuose, ūkininku ar jo partneriu pagal Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymą, taip pat gauna užsienio valstybėje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais. Išankstinės senatvės pensijos mokėjimas sustabdomas nuo tos dienos, nuo kurios jos gavėjas tapo vienu iš pirmiau nurodytų asmeniu (Nuostatų 142 punktas). Pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte įrašyti asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje: asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis iš draudėjo – Lietuvos vieneto, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos ir privalomai sumokamos nuo pajamų, gautų pagal autorines sutartis. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos duomenis į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą (toliau – Registras) įrašo pagal draudėjų pateiktus duomenis atitinkamuose socialinio draudimo pranešimuose. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 „Dėl Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų Registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“, 25.10 papunktyje nustatyta, jog draudėjas pateikia teritorinei Registro tvarkymo įstaigai duomenis apie asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis, nurodydamas apdraustojo vardą, pavardę, asmens kodą, asmens socialinio draudimo numerį, jeigu asmuo neturi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka suteikto asmens kodo (kai asmeniui jau suteiktas socialinio draudimo numeris pagal šių Nuostatų 30 punktą), valstybinio socialinio draudimo pradžios datą, pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, sumą (šių Nuostatų 19-1-19.4, 20.1.1 ir 20.1.4 papunkčiai). Registre duomenys apie sumą ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą įrašomi šio atlygio išmokėjimo dieną. Registro duomenimis, Z. G. 2015-12-03 gavo pajamas pagal autorinę sutartį iš VšĮ „Bičiulystė“, nuo kurių, remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, buvo apskaičiuotos ir sumokėtos privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Šie duomenys į Registrą buvo įrašyti remiantis VšĮ „Bičiulystė“ 2015-12-10 per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) pateiktu saugiu elektroniniu parašu 2015-12-10 pasirašytu 13-SD pranešimu (13-SD pranešimas apie asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos) Nr. 100 apie pareiškėjo autorinį atlygį, gautą 2015-12-03. Pareiškėjas 2015 metų gruodžio mėnesį gavo pajamas iš VšĮ „Bičiulystė“ už šiame periodiniame leidinyje paskelbtą straipsnį. Šią aplinkybę patvirtina tiek pareiškėjas, skunde Fondo valdybai teigdamas, kad „<...> 2015-12-02 savaitraštis „Bičiulystė“ savo iniciatyva sumokėjo man 23,68 euro honorarą už mano straipsnio panaudojimą <...>“, tiek VšĮ „Bičiulystė“, prie skundo teismui pridėtame 2016-02-18 paaiškinamajame rašte Nr. 12 nurodydama, jog „<...> 2015-11-19 -25 d. Nr. 45 (1284) paskelbė Z. G. straipsnį <...>“. Minėtame VšĮ „Bičiulystė“ rašte nurodyta, jog Z. G. buvo skirtas autorinis atlyginimas, nuo kurio Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka buvo išskaičiuoti gyventojų pajamų, socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo mokesčiai, bei kad remiantis Autorių ir gretutinių teisių įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, rašytinė autorinė sutartis su Z. G. nebuvo sudaryta. Visos pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjo VšĮ „Bičiulystė“ gautos pajamos – tai pajamos, gautos pagal autorinę sutartį, ir ta aplinkybė, kad su pareiškėju nebuvo sudaryta jokių rašytinių sutarčių (kaip pirmiau nurodė, tai neprivaloma sutartims dėl kūrinių skelbimo periodiniuose leidiniuose), nepakeičia autorinių santykių teisinės prigimties ir negali būti pagrindu laikyti Z. G. iš VšĮ „Bičiulystė“ gautas pajamas ne pajamomis, gautomis pagal autorinę sutartį, o kitos rūšies pajamomis, nenumatytomis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje. Kadangi VšĮ „Bičiulystė“ pareiškėjas gavo pajamas pagal autorinę sutartį (t. y. pajamas, nurodytas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje), šį įmonė privalėjo pateikti ir pateikė teritoriniam Registro tvarkytojui 13-SD pranešimą apie Z. G. pagal autorinę sutartį gautas pajamas.

Tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikė taip, kaip pagal teisės norminius aktus privalėjo veikti. Tad Skyriaus ir Fondo valdybos, iš kurių veiksmų (neveikimo) pareiškėjas kildina savo neva patirtą žalą, veiksmai (sprendimai) laikytini teisėtais. Vadinasi, nėra būtinos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtumo, todėl, nekonstatavus valdžios institucijos darbuotojų veiksmų neteisėtumo, civilinė atsakomybė neatsiranda. Remiantis pirmiau išdėstytais motyvais, konstatuotina, jog pareiškėjo reikalavimas dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas ir tuo pagrindu, kad Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose – Senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatyme, Pensijų įstatyme ir Nuostatuose – nėra nustatyta neturtinės žalos atlyginimo galimybė, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjo Z. G. skundas ir patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus (toliau – ir VSDFV Šiaulių skyrius) 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. PE_SP3-7464 „Dėl Z. G. išankstinės senatvės pensijos mokėjimo nutraukimo“ ir šį sprendimą pakeičiantį VSDFV Šiaulių skyriaus 2016 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. PK1-48 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. PE_SP3-7464 „Dėl Z. G. išankstinės senatvės pensijos mokėjimo nutraukimo“ pakeitimo“, kuriuo nusprendė Z. G. sustabdyti 365,77 Eur išankstinės senatvės pensijos mokėjimą nuo 2015-12-03, kadangi iš draudėjo viešosios įstaigos „Bičiulystė“ 2015 m. gruodžio 3 d. gavo pajamų pagal autorinę sutartį; panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2016 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. (6.5)I-733 „Dėl 2016-01-27 prašymo“ (toliau – ir VSDFV) ir VSDFV 2016 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. (6.5)I-1789 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2016 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. PK1-48“, įpareigoti VSDFV Šiaulių skyrių išmokėti pareiškėjui priklausančią išankstinę senatvės pensiją už laikotarpį 2015-12-03–2015-12-31 bei priteisti 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymas (toliau – ir Senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymas), Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – ir Pensijų įstatymas) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr.1156 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai).

Senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje ir Nuostatų 142 punkte nustatyta, kad paskirtosios išankstinės senatvės pensijos mokėjimas sustabdomas ir ji nemokama, jeigu šios pensijos gavėjas tampa asmeniu, nurodytu Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–6, 8 ir 9 punktuose, ūkininku ar jo partneriu pagal Ūkininko ūkio įstatymą, taip pat gauna užsienio valstybėje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais.

Pensijų įstatymo 2 straipsnyje išvardyti asmenys, draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte įrašyti asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje – nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kaip jie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau šioje dalyje – nuolatiniai Lietuvos gyventojai), kurie nėra išvardyti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte ir gauna pajamas pagal autorines sutartis iš draudėjo – Lietuvos vieneto, kaip ši sąvoka apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau šioje dalyje – Lietuvos vienetas). Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 4 straipsnio 5 dalyje, socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos ir privalomai sumokamos nuo pajamų, gautų iš sporto ir (ar) atlikėjo veiklos, ir (ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis.

Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 „Dėl Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų Registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“, 25.10 papunktyje nustatyta, jog draudėjas pateikia teritorinei Registro tvarkymo įstaigai duomenis apie asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis, nurodydamas apdraustojo vardą, pavardę, asmens kodą, asmens socialinio draudimo numerį, jeigu asmuo neturi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka suteikto asmens kodo (kai asmeniui jau suteiktas socialinio draudimo numeris pagal šių Nuostatų 30 punktą), valstybinio socialinio draudimo pradžios datą, pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, sumą (šių Nuostatų 19-1-19.4, 20.1.1 ir 20.1.4 papunkčiai). Registro duomenų bazėje duomenys apie sumą ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą įrašomi į šio atlygio išmokėjimo dieną.

Pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą, autorių teisių objektai: knygos, brošiūros, straipsniai, dienoraščiai ir kiti literatūros kūriniai, išreikšti bet kokia forma įskaitant elektroninę, taip pat kompiuterių programos. Šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal autorinę sutartį viena šalis (autorius ar jo teisių turėtojas) perduoda arba suteikia autorių turtines teises į literatūros, mokslo ar meno kūrinį arba įsipareigoja sukurti sutartyje nurodytą kūrinį ir perduoti ar suteikti autorių turtines teises į jį kitai šaliai (teisių perėmėjui ar licenciatui), o kita šalis įsipareigoja naudoti kūrinį arba pradėti juo naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir sumokėti nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.

Pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 42 straipsnio 1 dalį, rašytinė sutarties forma neprivaloma sutartims dėl kūrinių skelbimo periodiniuose leidiniuose.

Ginčo dėl to, kad pareiškėjas gavo pajamas iš VšĮ „Bičiulystė“ už šiame periodiniame leidinyje paskelbtą straipsnį, nėra, šią aplinkybę patvirtino ir pats pareiškėjas. Tačiau pareiškėjas nurodo, kad su VšĮ „Bičiulystė“ jokios autorinės sutarties nebuvo sudaręs, o už periodiniame leidinyje paskelbtą jo straipsnį jam buvo pervestas honoraras. Nurodė, kad pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, honoraras yra pasyvaus pobūdžio pajamos, kurias gyventojas gauna ne už atliekamą veiklą ir šioje veikloje sukurto rezultato perleidimą, bet už teisių naudotis kūriniu suteikimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Z. G. 2015 m. gruodžio 3 d. gavo pajamų iš VšĮ „Bičiulystė“ už šiame periodiniame leidinyje paskelbtą straipsnį, nuo kurių, remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, buvo apskaičiuotos ir sumokėtos privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Šie duomenys į Registrą buvo įrašyti remiantis VšĮ „Bičiulystė“ 2015-12-10 per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) pateiktu, saugiu elektroniniu parašu 2015-12-10 pasirašytu 13-SD pranešimu (13-SD pranešimas apie asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos) Nr. 100 apie pareiškėjo autorinį atlygį, gautą 2015-12-03. Taip pat byloje pateiktas 2016 m. vasario 18 d. VšĮ „Bičiulystė“ paaiškinamasis raštas Nr. 12, kuriame nurodyta, kad 2015-11-19–25 d. Nr. (1284) paskelbė Z. G. straipsnį apie Šiaulių neįgaliųjų sporto klubą „Entuziastas“. Autoriams, kurie rengia publikacijas pagal redakcijos užduotis, arba pateikia vertingus, neįgaliųjų judėjimą atspindinčius straipsnius, mokamas autorinis atlyginimas. Z. G. buvo skirtas 30 Eur autorinis atlyginimas. VšĮ „Bičiulystė“ pagal pateiktus duomenis (pažyma Nr. 2015-12-03) pervesdama jam skirtą autorinį atlyginimą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymu nustatyta tvarka iš jo išskaičiavo pajamų, socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo mokesčius. Galutinė Z. G. pervesto autorinio atlyginimo suma – 24,15 Eur (banko pavedimo Nr. 3582). Pažymėjo, kad vadovaudamasi Autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama autorinių sutarčių forma, VšĮ „Bičiulystė“, leidžianti periodinį spaudos leidinį, rašytinių sutarčių dėl kūrinių skelbimo nesudaro. Tokia sutartis nebuvo sudaryta ir su Z. G. (8, 34 b. l.).

Teismas pažymi, kad taikant lingvistinį teisės aiškinimo metodą, pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną (http://lkiis.lki.lt/dabartinis), honora?ras (2) – tai spaudos bendradarbių, literatų, dailininkų, advokatų ir kt. gaunamas atlyginimas už darbą, kūrinį pagal tarifą ar šalių susitarimu.

Teismas atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą daro išvadą, kad pareiškėjo iš VšĮ „Bičiulystė“ gautos pajamos – tai pajamos, gautos pagal autorinę sutartį. Pagal CK 1.93 straipsnio 1 dalį, įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme nėra nurodyta, kad įstatymo reikalaujamos rašytinės autorinės sutarties formos nesilaikymas daro sutartį negaliojančia. Kaip jau minėta, pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 42 straipsnio 1 dalį, rašytinė sutarties forma neprivaloma sutartims dėl kūrinių skelbimo periodiniuose leidiniuose. Taigi ta aplinkybė, kad su pareiškėju nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, nepakeičia autorinių santykių teisinės prigimties ir negali būti pagrindas laikyti Z. G. VšĮ „Bičiulystė“ gautas pajamas ne pajamomis, gautomis pagal autorinę sutartį, o kitos rūšies pajamomis, nenumatytomis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, kadangi iš VšĮ „Bičiulystė“ pareiškėjas gavo pajamas pagal autorinę sutartį, t. y. pajamas, nurodytas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje.

Įvertinus visumą nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių, konstatuojama, jog skundžiamas VSDFV Šiaulių skyriaus 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimas Nr. PE_SP3-7464 ir 2016 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. PK1-48; VSDFV 2016 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. (6.5)I-733 ir 2016 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. (6.5)I-1789 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų naikinti bei įpareigoti atsakovą VSDFV Šiaulių skyrių išmokėti pareiškėjui priklausančią išankstinę senatvės pensiją už laikotarpį 2015-12-03–2015-12-31.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Be to, pagal šio straipsnio 2 dalį, terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. Sistemiškai aiškindamas šias teisės normas teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis taikomas, kai viena teisinio santykio, kurį reglamentuoja viešoji teisė, šalis – valstybė ar savivaldybė, jų institucijos, pareigūnai, tarnautojai, darbuotojai, taip pat privatūs asmenys, kuriems valstybė ar savivaldybė deleguoja tam tikras valdžios funkcijas, padaro žalos kitai šio santykio šaliai – fiziniam ar juridiniam asmeniui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 ir 3 dalimi, turi būti atlyginta žala, atsiradusi dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų. Terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Taigi atsakomybę Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas sieja su aukščiau įvardintų viešojo administravimo subjektų aktų neteisėtumu, t. y. veikimo ar neveikimo prieštaravimu galiojantiems teisės aktams, administracinio akto prieštaravimu aukštesnės galios teisės aktams.

Byloje įrodžius, jog skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, konstatuotina, kad nėra vieno iš būtinų turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo elementų – institucijos neteisėtų veiksmų. Ginčo atveju delikto nėra, taigi ir civilinė atsakomybė nekyla. Vertinant tai, skundo ir patikslinto skundo reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo Z. G. skundą ir patikslintą skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2015-12-31 sprendimo Nr. PE_SP3-7464 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016-02-05 sprendimo Nr.(6.5)I-733; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2016-02-12 sprendimo Nr. PK1-48 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016-03-25 sprendimo Nr. (6.5)I-1789 panaikinimo; įpareigojimo atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrių išmokėti pareiškėjui priklausančią išankstinę senatvės pensiją už laikotarpį 2015-12-03–2015-12-31; priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.