Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Linai Leščiovai, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), turinčio invalidumą, administracinė tvarka nebausto, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. R., 2014-12-22 apie 13.47 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Vairavo automobilį, neturėdamas šios teisės. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET 14, 126, 222 punktų reikalavimus ir tokiose T. R. veiksmuose įžvelgiami administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

T. R. teismo posėdžio savo kaltę dėl svetimo turto (automobilio) apgadinimo pripažįsta, gailisi. Prašė nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio, nes jis turi invalidumą, jo darbingumo lygis tik 20 %, jam nuolat reikia lankytis pas gydytojus. T. R. teigimu, jis sunkiai vaikšto ir tik pasiremdamas ramentais.

Motyvuojamoji dalis

T. R. veika atitinka LR ATPK 127 str. 2d., 130 str. 1 d. sudėtį, pažeidėjas baustinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad T. R. sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo metu tik nežymiai apgadintas vienas automobilis, žmonės nenukentėjo. Pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Byloje nustatyta T. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad, bylos duomenimis, T. R. administracinėmis nuobaudomis nėra baustas, neteistas, turintis invalidumą, gaunančio nedidelė pensiją.

Teismas atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius ir pažeidėjo asmenybę bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuoja, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį T. R. paskirtos didelės baudos dydis bei automobilio konfiskavimas yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, todėl yra pagrindas, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, šios nuobaudos (automobilio konfiskavimo) rūšies jam neskirti bei mažinti piniginės baudos dydį. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 205 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 30¹ str., 31 str. 1 d. 1 p., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 - 288 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nutaria:

T. R., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų baudą.

T. R., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 869 (aštuonių šimtų šešiasdešimt devynių) eurų baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirti T. R. galutinę bausmę – 869 (aštuonių šimtų šešiasdešimt devynių) eurų baudą.

Išaiškinti pažeidėjui kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos. Bauda mokama banke į Vilniaus miesto Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Jeigu neturite galimybės sumokėti baudą, turite teisę LR ATPK 313 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.