- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-20
- Bylos Nr.
- eI1-3080-414/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- S. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu (reg. Nr. DOK-31241) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2023 m. sausio 4 d. atvykęs į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (toliau – Pravieniškių 2-asis kalėjimas) buvo paskirtas ir laikomas 12 korpuso 207 kameroje (palatoje) su dar trimis asmenimis iki 2023 m. sausio 6 d. Kameroje (palatoje) esantis langas lyjant praleido vandenį, todėl peršlapo dokumentai, kuriuos laikė ant palangės. Taip pat kameroje (palatoje) nebuvo nei užuolaidų.
Teigė, jog nuo 2023 m. birželio 14 d. iki 2023 m. birželio 16 d. buvo paskirtas į 226 kamerą (palatą). Nurodė, jog atvykus etapu 2023 m. birželio 14 d. nebuvo jam leista išsimaudyti. Kameroje (palatoje) 2 iš 4 šviestuvų neveikė, buvo išdraskyti jungtukai, rozetės, laidai, nebuvo užuolaidų, radijo taško. Duše nebuvo karšto vandens, nebuvo vandens spaudimo.
Pažymėjo, kad nuo 2023 m. kovo 10 d. iki 2023 m. kovo 15 d. buvo paskirtas į 224 kamerą (palatą). Atvykus etapu 2023 m. kovo 10 d. nebuvo leista išsimaudyti. Kameroje (palatoje) nebuvo užuolaidų, radijo taško, duše vanduo buvo šaltas, nebuvo vandens spaudimo, kameroje (palatoje) nebuvo karšto vandens. Arbatoje ir kompote nebuvo cukraus.
Nurodė, jog 2023 m. kovo 14 d. negavo rytinių vaistų. Be to vakare negavo užsakytų prekių iš parduotuvės, todėl labai susijaudino, pradėjo nervintis, ištiko nerimo priepuolis, turėjo leistis raminančius vaistus dėl stipraus nerimo.
Visose kamerose (palatose) palatose nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus plotas. Dėl vietos trūkumo kildavo konfliktai, pareiškėjas buvo užgauliojamas, įžeidinėjamas, todėl teko patirti didelių nepatogumų, dvasines ir emocines kančias bei nepilnavertiškumo jausmą. Be to, kameros (palatos) buvo užstatytos gultais, stalu, suolu, kėdėmis, spintelėmis, dalį ploto užėmė tualetas, kuris neturėtų būti įskaičiuojamas į bendrą patalpos plotą.
Akcentavo, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. individualaus darbo su nuteistuoju knygelės 21 puslapyje aiškiai nurodyta psichologo rekomendacija pareiškėją kalinti kameroje vieną, tačiau į tai niekas nereagavo ir pareiškėjo nesiklausė, į dokumentus, kuriuos pareiškėjas visada vežiojasi kartu su savimi nežiūrėjo.
Teigė, jog netinkamos kalinimo sąlygos sukėlė jam nepilnavertiškumo jausmą, dvasines kančias, emocinę depresiją, pareiškėjas jaučiasi nepilnavertis.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrinta teisės aktuose numatyta minimali gyvenamojo ploto norma. Teigė, kad laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 10 d. iki 2023 m. kovo 15 d. pareiškėjas pasinaudojo dušu du kartus. Laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 14 d. iki 2023 m. birželio 16 d. pareiškėjas dušu pasinaudojo atvykęs.
Pažymėjo, kad pareiškėjas į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinį atvyko konsultacijai (ambulatoriškai), ne gydymuisi (stacionariai), todėl buvo apgyvendintas tomis pat sąlygomis, kaip ir pareiškėjo bausmės atlikimo vietoje, kur patalpos įrengtos ir aprūpintos inventoriumi, pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintas Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisykles, kurios kamerų tipo patalpose langų uždengimo nenumato. Akcentavo, kad gerindama suimtųjų/nuteistųjų gyvenimo sąlygas Lietuvos kalėjimų tarnybos administracija langus nuo tiesioginių saulės spindulių uždengia užuolaidomis, langų uždengimas užuolaidomis kamerose (palatose) yra tvarkingas.
Nurodė, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos patalpos remontuojamos eilės tvarka, paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant higienos normų reikalavimų. Visi atsiradę pažeidimai ir/ar neatitikimai higienos normoms dėl suimtųjų ir/ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant Lietuvos kalėjimų tarnybos turtą, šalinami minimaliausiais terminais. Pravieniškių 2-jo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio patalpos yra nuolatos remontuojamos, minkštasis inventorius (užuolaidos ir kita) atnaujinamas, o kietasis inventorius remontuojamas arba atnaujinamas.
Akcentavo, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 10d. iki 2023 m kovo 15 d., išvykęs iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus, pateikė skundus Lietuvos kalėjimų tarnybai ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriui. Nagrinėjamu atveju, atlikus patikrinimą dėl pareiškėjo teiktame skunde ir prašyme-skunde nurodytų aplinkybių, pažeidimų nenustatyta.
Nurodė, kad pareiškėjas dėl negautų užsakytų prekių iš parduotuvės kreipėsi su skundu į Lietuvos kalėjimų tarnybos administraciją, kuri patikrinusi aplinkybes, pareiškėją informavo ir paaiškino, kad Pravieniškių 2-jame kalėjime visiems nuteistiesiems ir suimtiesiems yra užtikrinamas maitinimas 3 kartus per parą pilnaverčiu fiziologines mitybos normas atitinkančiu maistu, todėl papildomų maisto produktų įsigijimas parduotuvėje yra susijęs su nebūtinu pareiškėjo poreikių tenkinimu ir tik papildo jo maitinimosi racioną. Informavo pareiškėją, kad patenkinti jo prašymą parduotuvėje įsigyti maisto produktų (kavos, arbatos, saldumynų ir kt.) nėra galimybės.
Pažymėjo, kad pareiškėjo Ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje Nr. 2021/1800 nustatyta, kad gydytojo paskirti vaistai išduoti ir tai patvirtinta bendrosios praktikos slaugytojos parašai.
Teigė, jog apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 4 000 Eur neturtinės žalos suma.
Skundas patenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje nuo 2023 m. sausio 4 d. iki 2023 m. sausio 6 d., nuo 2023 m. kovo 10 d. iki 2023 m. kovo 15 d. ir nuo 2023 m. birželio 14 d. iki 2023 m. birželio 16 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto trūkumo.
Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2. punkte numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – asmenims, atliekantiems bausmę pusiau atviro arba atviro tipo sąlygomis; 3,6 kv. m – asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis; 4,1 kv. m – Kauno kalėjime laikomiems nepilnamečiams; 7 kv. m – Pravieniškių 2-o kalėjimo atskirajame padalinyje, teikiančiame asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Nurodytas teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant patalpos plotą, todėl daroma išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros (palatos) plotą, visas jos plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Pareiškėjas skunde nurodo, kad 207 kameroje (palatoje) buvo apgyvendinti 4 asmenys, 224 kameroje (palatoje) – 2 asmenys ir 226 kameroje (palatoje) – 2 asmenys.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuo 2023 m. sausio 4 d. iki 2023 m. sausio 6 d. pareiškėjas buvo paskirtas ir gyveno 207 kameroje (palatoje), kurios plotas 27,18 kv. m, joje iš viso gyveno 4 asmenys (įrengtos 4 miegamosios vietos), todėl vienam asmeniui teko 6,79 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2023 m. kovo 10 d. iki 2023 m. kovo 15 d. pareiškėjas buvo paskirtas ir gyveno 224 kameroje (palatoje), kurios plotas 14,75 kv. m, joje iš viso gyveno 2 asmenys, todėl vienam asmeniui teko 7,37 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2023 m. birželio 14 d. iki 2023 m. birželio 16 d. pareiškėjas buvo paskirtas ir gyveno 226 kameroje (palatoje), kurios plotas 20,61 kv. m, joje iš viso gyveno 2 asmenys, todėl vienam asmeniui teko 10,30 kv. m gyvenamojo ploto (Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. gruodžio 14 pažyma Nr. LV-59198, Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 2023 m. gruodžio 12 d. pažyma Nr. SV-23-59827).
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 4 d. iki 2023 m. sausio 6 d. Pravieniškių 2-ajame kalėjime 207 kameroje (palatoje) 3 dienas teko mažesnė nei teisės aktų nustatyta vienam kalinčiajam kameros tipo patalpose tenkanti patalpos ploto norma (trūko 0,21 kv. m). Taigi, yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovės pareiškėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktika (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, tik nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams. Įvertinus tai, kad 207 kameroje (palatoje) esanti sanitarinio mazgo patalpa užima 1,30 kv. m plotą, pareiškėjui tekęs plotas šioje kameroje (palatoje) buvo dar mažesnis, be to, šios kameros (palatos) plotą mažino ir joje esantys baldai, todėl pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų ir išgyvenimų.
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog vertinamuoju laikotarpiu visose kamerose (palatose) nebuvo užuolaidų, 226 kameroje (palatoje) buvo išdraskytos rozetės ir laidai, veikė ne visi šviestuvai, 224 kameroje (palatoje) nebuvo karšto vandens, 207 kameroje (palatoje) langas praleido vandenį, taip pat duše nebuvo karšto vandens ir buvo mažas vandens spaudimas.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 12 punktą laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Pagal Higienos normos HN 134:2015 18 punktą karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės turi būti aprūpintos teisės akto [10.3] reikalavimus atitinkančiu geriamuoju vandeniu (Higienos normos HN 134:2015 6 punktas).
Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 47:2011), 42 punkte numatyta, jog įstaigos patalpos, kuriose teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos, turi būti apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių. Pagal Higienos normos HN 47:2011 35 punktą, palatose, tualetuose ar tualeto tambūruose bei įstaigų patalpose, kuriose atliekamos (arba vyksta pasirengimas atlikti) invazinės, diagnostikos ir kitos procedūros, kurių metu darbuotojai rankomis liečia pacientą, dirba su krauju ar kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, tvarkomi skalbiniai, atliekama dezinfekcija ir sterilizacija, įrengiamos praustuvės su maišytuvais ir užtikrinamas nuolatinis karšto ir šalto vandens tiekimas. Sveikatos priežiūros įstaigose tiekiamo karšto vandens temperatūrą reglamentuoja Higienos normos HN 47:2011 37 punktas, kuris teigia, kad karšto ir šalto vandens kokybė turi atitikti geriamojo vandens kokybės reikalavimus. Karšto vandens čiaupe temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 50 °C (matuojant temperatūrą po 1 min., kai buvo atsuktas čiaupas ir paleistas vanduo), šalto – ne aukštesnė kaip 20 °C (matuojant temperatūrą po 2 min., kai buvo atsuktas čiaupas ir paleistas vanduo).
Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą nurodė, jog visi atsiradę pažeidimai ir/ar neatitikimai higienos normoms dėl suimtųjų ir/ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant Lietuvos kalėjimų tarnybos turtą, šalinami minimaliausiais terminais, Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio patalpos yra nuolatos remontuojamos, minkštasis inventorius (užuolaidos ir kt.) atnaujinamas, o kietasis inventorius remontuojamas arba atnaujinamas. Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023 m. gruodžio 14 d. pažymoje Nr. LV-59198 nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 12 d. patikrinimo metu nustatyta, kad kiekvienoje kameroje (palatoje) įrengtas langų uždengimas užuolaidomis tvarkingas, elektros instaliacija tvarkinga.
Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 16 d. pateikė skundą Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijai, taip pat 2023 m. kovo 17 d. pateikė prašymą-skundą Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Nacionalinis visuomenės centras). Minėtuose skunduose pareiškėjas be kita ko skundėsi dėl 224 kameroje (palatoje) nesančių užuolaidų, išdraskytų lempučių ir laidų, šalto vandens duše ir blogo vandens spaudimo. Nacionalinis visuomenės centras 2023 m. kovo 30 d. raštu Nr. (2.22 4.80Mr) 2-14652 pareiškėjo 2023 m. kovo 17 d. skundo dalį dėl pirmiau nurodytų aplinkybių persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Lietuvos kalėjimų tarnybai.
Į pareiškėjo skundus buvo atsakyta Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023 m. balandžio 20 d. raštu Nr. SN-23-901 ir 2023 m. balandžio 25 d. raštu Nr. SN-23-949, kuriuose nurodyta, kad gyvenamosios palatos, kurioje pareiškėjas buvo gydomas, elektros lemputės pakeistos, užuolaidos pakabintos, radijo taškas sutaisytas ir veikia tinkamai.
Paminėtų Lietuvos kalėjimo tarnybos raštų turinio galima spręsti, jog 224 kameroje (palatoje) užuolaidos pakabintos jau po pareiškėjo išvykimo iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 2023 m. birželio 15 d. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl to, jog jo buvimo 224 kameroje (palatoje) metu, nebuvo užuolaidų, buvo sugadinta elektros instaliacija, yra pagrįsti, todėl yra pagrindas konstatuoti Higienos normos HN 47:2011 42 punkto ir Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimą.
Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023 m. balandžio 20 d. rašte Nr. SN-23-901 ir 2023 m. balandžio 25 d. rašte Nr. SN-23-949 taip pat teigiama, jog faktinių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginį, kad minėtomis dienomis: „maudantis vanduo ne bėgo, o varvėjo, taip pat vanduo buvo vos šiltas “ Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyrius neturi. Pažymėtina, jog pareiškėjas skundą dėl netinkamos vandens temperatūros ir netinkamo spaudimo pateikė jau išvykęs iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo. Pareiškėjui su nesikreipus su skundais dėl netinkamų sąlygų buvimo įkalinimo įstaigoje laikotarpiu, Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijai nebuvo galimybės nustatyti vandens duše temperatūros ir buvusio vandens spaudimo tomis dienomis, kai pareiškėjas naudojosi dušu. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Teismas byloje taip pat nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų sąlygų 207 ir 226 kamerose (palatose), dėl 224 kameroje (palatoje) netiekiamo karšto vandens, dėl netinkamos vandens temperatūros duše ir blogo vandens spaudimo laikotarpiais nuo 2023 m. sausio 4 d. iki 2023 m. sausio 6 d. ir nuo 2023 m. birželio 14 d. iki 2023 m. birželio 16 d., buvo kreipęsis į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administraciją, Nacionalinį visuomenės centrą ar kitą valstybės instituciją, o šios institucijos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų sąlygų, atsakovės atstovei šiuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl 207 ir 226 kamerose (palatose) nesančių užuolaidų, išdraskytos elektros instaliacijos, neveikiančių šviestuvų, vandenį praleidžiančio lango, 224 kameroje (palatoje) netiekiamo karšto vandens, netinkamos vandens temperatūros duše ir blogo vandens spaudimo laikotarpiais nuo 2023 m. sausio 4 d. iki 2023 m. sausio 6 d. ir nuo 2023 m. birželio 14 d. iki 2023 m. birželio 16 d., taip pat atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog 224 ir 226 kamerose (palatose) nebuvo radijo taškų.
Pažymėtina, kad nei Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, 12 - 13 punktai, reglamentuojantys kamerų įrengimą, nei Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 nenumato, kad kamerose turi būti įrengti radijo taškai, todėl pareiškėjo pretenzijos šioje dalyje atmestinos, kaip nepagrįstos.
Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat sieja su tuo, jog jam 2023 m. kovo 10 d. ir 2023 m. birželio 14 d. atvykus į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą nebuvo sudaryta galimybė išsimaudyti duše.
Pareiškėjas skunde neginčija aplinkybės, kad jam iš viso nebuvo suteikta galimybė nusiprausti po dušu, tačiau pažymi, kad nusiprausti negalėjo iš karto atvykęs į LAVL. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, 44 punktą, asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Vadovaujantis 2021 m. rugsėjo 9 d. Suimtųjų ir nuteistųjų pasivaikščiojimo, maudymosi ir karšto vandens tiekimo grafiko Nr. BD-1959 2.2. papunkčiu suimtieji ir nuteistieji esantys gydomuosiuose korpusuose Nr. 11, 12 ir 13, maudosi kiekvieną antradienį ir šeštadienį 9.00– 18.00 val.
Bylos duomenys patvirtina, kad atvykęs į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą 2023 m. kovo 10 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 224 kamerą (palatą). Iš atsakovės atstovės į bylą pateiktų 2023 m. kovo 11 d. posto žiniaraščio Nr. SV-23-11376 ir 2023 m. kovo 14 d. posto žiniaraščio Nr. SV-23 11825 matyti, kad 224 kameros (palatos) nuteistiesiems, į kurią buvo paskirtas pareiškėjas galimybė išsimaudyti buvo suteikta 2023 m. kovo 11 d. (kitą dieną po pareiškėjo atvykimo) ir 2023 m. kovo 14 d. Atvykęs į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą 2023 m. birželio 14 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 226 kamerą (palatą). 2023 m. birželio 14 d. posto žiniaraštyje Nr. 23-28839 užfiksuota, kad minėtą dieną duše maudėsi 226 kameros (palatoje) nuteistieji, taip pat nurodyta, kad naujai atvykę nuteistieji išsimaudė. Paminėti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui atvykus į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą 2023 m. birželio 14 d. galimybė išsimaudyti duše buvo sudaryta jo atvykimo dieną, o atvykus 2023 m. kovo 10 d., pareiškėjas pasinaudojo dušu kitą dieną po atvykimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir paminėtą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog pareiškėjo teisė pasinaudoti dušu teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pažeista.
Dėl pareiškėjo argumento, jog 2023 m. birželio 14 d. jam nebuvo išduoti rytiniai vaistai, pažymėtina, jog pareiškėjo Ambulatorinės asmens sveikatos istorijos duomenys patvirtina, kad 2023 m. birželio 14 d. visi pareiškėjui skirti medikamentai išduoti. Atsižvelgus į tai pareiškėjo argumentai dėl vaistų neišdavimo atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog 2023 m. kovo 14 d. negavo užsakytų prekių.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 16 d. skunde reiškė pretenziją dėl nesudarytos galimybės įsigyti kavos, saldumynų. Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyrius 2023 m. balandžio 25 d. raštu Nr. SN-23-949 atsakydamas į pareiškėjo skundą nurodė, jog visiems nuteistiesiems ir suimtiesiems yra užtikrinamas maitinimas 3 kartus per parą, pilnaverčiu fiziologines mitybos normas atitinkančiu maistu, todėl papildomų maisto produktų įsigijimas parduotuvėje yra susijęs su nebūtinu pareiškėjo poreikių tenkinimu bei pažymėjo, kad patenkinti pareiškėjo prašymą parduotuvėje įsigyti maisto produktų (kavos, arbatos, saldumynų ir kt.), nenurodytų Taisyklių 48 punkte, nepažeidžiant teisės aktų, nėra galimybės.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistieji, atsižvelgiant į bausmės atlikimo vietos tipą ir grupę, kurioje yra laikomi, turi teisę bausmės atlikimo vietoje turėti asmeninių daiktų, kurių jie gali įsigyti arba gauti perduodamų. Bausmės atlikimo vietose nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašus, daiktų kiekį ir bendrą masę nustato teisingumo ministras.
Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu 1R-444 (toliau – Taisyklės) 48 punktas nustato, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurių gydymo laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padalinyje, vykdančiame sveikatinimo veiklą, trukmė neviršija 60 dienų, taip pat laikinai išvykstantiems į kitas įstaigas suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti Taisyklių 42.2 (laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padalinyje, vykdančiame sveikatinimo veiklą, leidžiama turėti tik Taisyklių 42.2.2, 42.2.4 ir 42.2.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų), 42.3, 42.4.4, 42.5.1, 42.5.2, 42.5.3, 42.5.6, 42.5.8, 42.5.13, 42.5.16 ir 42.5.17 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų. Gydytojui rekomendavus, suimtiesiems ir nuteistiesiems laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padalinyje, vykdančiame sveikatinimo veiklą, leidžiama įsigyti ir turėti Taisyklių 42.1.1– 42.1.12 papunkčiuose nurodytų maisto produktų.
Pareiškėjo buvimo Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje laikotarpiai neviršijo 60 dienų, todėl vadovaujantis Taisyklių nuostatomis jis turėjo teisę įsigyti ir turėti tik Taisyklių 48 punkte išvardintų asmeninių daiktų (drabužių ir avalynės, higienos priemonių, barzdaskutę, kortelių, skambinti laisvės atėmimo vietų įstaigoje įrengtu telefonu, kanceliarinių prekių, administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiagą, teismo nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų nuorašus ir (ar) kopijas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, visuomeninių organizacijų bei tarptautinių institucijų atsakymų, kvitų, teisės aktų ir kreipimųsi kopijas, priemonių priklausomybei nuo tabako gydyti (pakaitinei nikotino terapijai), rankinį, stalinį laikrodį, akinius, kontaktinius lęšius, jiems skirtas dėtuves ir kontaktinių lęšių priežiūros priemonių (tamsinti akiniai leidžiami tik rekomendavus gydytojui), vaistinių preparatų, vitaminų, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus patvirtintame sąraše nurodytų maisto papildų, gydytojo rekomenduotų medicinos priemonių). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui gydytojas būtų rekomendavęs įsigyti ir turėti Taisyklių 42.1.1– 42.1.12 papunkčiuose nurodytų maisto produktų. Todėl atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir aktualų teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracija nesuteikdama teisės pareiškėjui 2023 m. kovo 14 d. įsigyti papildomų prekių, neteisėtų veiksmų neatliko.
Pareiškėjo teigimu, maitinimas Pravieniškių 2-ajame kalėjime buvo netinkamas, nes arbatoje ir kompote nebuvo cukraus.
Pareiškėjas 2023 m. kovo 16 d. skunde Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijai nurodė, jog nuo 2023 m. kovo 10 d. iki 2023 m. kovo 15 d. maitinimo metu išduodamoje arbatoje-kompote visiškai nededamas cukrus. Nurodė, jog šiuo skundu atkreipia dėmesį į esamą situaciją ir prašo griežtai kontroliuoti tiekiamo maisto kokybę.
Bylos duomenys patvirtina, kad Pravieniškių 2-ajam kalėjimui maitinimo paslaugas teikė VšĮ „Bruneros“, kuri informavo Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą, jog nuteistieji maitinami laikantis visų galiojančių teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo maitinimo labai abstraktūs. Šių aplinkybių jis konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju tik deklaratyviai konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas pataisos įstaigoje, tačiau teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė neturtinės žalos egzistavimo fakto.
Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat sieja su tuo, jog jis kamerose (palatose) buvo kalinamas su kitais nuteistaisiais.
Vadovaujantis BVK 74 straipsnio 1 dalimi nuteistieji atskirai vieni nuo kitų turi būti laikomi: 1) vyrai – atskirai nuo moterų; 2) nepilnamečiai – atskirai nuo pilnamečių; 3) nuteistieji – atskirai nuo arešto bausmę atliekančių nuteistųjų; 4) buvę ir esami valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, pirmąjį kartą atliekantys laisvės atėmimo bausmę, – atskirai nuo kitų nuteistųjų. BVK 74 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuteistieji vieni nuo kitų izoliuojami arba atskirai laikomi ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Teisingumo ministro nustatyta tvarka atskirai vieni nuo kitų gali būti laikomi ir kiti, šio straipsnio 1 dalyje nenurodyti, nuteistieji.
Taisyklių 20 punkte nustatyta, kad suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietoje izoliuoti arba atskirai vieni nuo kitų gali būti laikomi: suimtieji ar nuteistieji, pirmą kartą atvykę į suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietą – atskirai nuo kitų suimtųjų ar nuteistųjų; suimtieji ir nuteistieji, nevykdantys nustatytų pareigų ir (ar) nesilaikantys jiems nustatytų draudimų – atskirai nuo kitų suimtųjų ar nuteistųjų; suimtieji ir nuteistieji, kuriems teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos – atskirai nuo kitų suimtųjų ar nuteistųjų; į paprastąją, drausmės ar lengvąją grupes priskirti nuteistieji – atskirai kiekvienai grupei priskirti nuteistieji nuo kitoms grupėms priskirtų nuteistųjų; nuteistieji, kuriems nustatyta didelė nusikalstamo elgesio rizika – atskirai nuo nuteistųjų, kuriems nustatyta žema arba vidutinė nusikalstamo elgesio rizika; nuteistieji, kurie nedaro pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką – atskirai nuo nuteistųjų, darančių tokią pažangą; kiti suimtieji ir nuteistieji, jei kitais būdais ar priemonėmis nėra galimybės užtikrinti laisvės atėmimo vietų įstaigos saugumo. Vadovaujantis taisyklių 22 punktu sprendimą dėl suimtųjų ar nuteistųjų izoliavimo arba atskiro vienų nuo kitų laikymo priima laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas. Šiame sprendime turi būti nurodyti jo priėmimo motyvai, suimtieji ar nuteistieji, kuriems taikomas izoliavimas arba atskiras laikymas vienų nuo kitų, izoliavimo arba atskiro laikymo būdas, prireikus tokio izoliavimo ar atskiro laikymo vienų nuo kitų trukmė.
Byloje nenustatyta nei BVK, nei Taisyklėse numatytų pagrindų, dėl kurių pareiškėjas Pravieniškių 2-ajame kalėjime privalėjo būti laikomas vienas kameroje. Nors pareiškėjas į bylą pateikė duomenis, iš kurių matyti, jog psichologė rekomenduoja esant galimybei pareiškėją kameroje laikyti vieną, nes buvimas su kitais asmenimis kelia nerimo jausmą, anksčiau jis yra nukentėjęs pataisos namuose, tačiau minėtas įrašas yra rekomendacinio pobūdžio. Pareiškėjas būtinybę jį laikyti kameroje vieną grindžia tuo, jog jam būnant su kitais asmenimis prasideda panika, nerimas, pareiškėjas buvo nukentėjęs anksčiau. Pažymėtina, kad paminėtose teisės aktų nuostatose nėra įtvirtinta pataisos įstaigos administracijos pareiga izoliuoti asmenis, turinčius kokių nors psichologinių sutrikimų. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog Pravieniškių 2-ajame kalėjime būtų grėsęs koks nors pavojus pareiškėjo saugumui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovės atstovės neteisėti veiksmai šiuo aspektu nekonstatuotini.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pareiškėjas nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė nepilnavertiškumo jausmą, dvasines kančias, emocinę depresiją. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, jog lankosi psichologo konsultacijose, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjui psichologo konsultacijos buvo teikiamos dar iki atvykstant į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą, todėl nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog būtinybė konsultuotis pas psichologą kilo dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių 2-ajame kalėjime.
Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai jog atsakovo pareigūnų elgesys su pareiškėju galėtų būti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme, tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, pažeidimų trukmę ir mastą daro išvadą, kad dėl neužtikrintos gyvenamojo ploto normos, nuo tiesioginių saulės spindulių neapsaugotos kameros (palatos) ir netinkamos elektros instaliacijos pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).
Įvertinęs pažeidimo trukmę ir intensyvumą (nustatyti pažeidimai truko trumpą laiką, gyvenamojo ploto norma buvo pažeista itin nežymiai), nesant byloje duomenų, įrodančių, jog padaryti pažeidimai sukėlė pareiškėjui ilgalaikių, nepataisomų padarinių, į tai, kad iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pareigūnų elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).
Kadangi netenkinamas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, reikalavimas priteisti 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo S. J. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista S. J. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime.
Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir reikalavimą priteisti 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.