Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2S-370-159/2010

Teisėja Eugenija Šatkuvienė Procesinio sprendimo kategorijos

NUTARTIS

2010 m. vasario 8 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės BUAB „Kopų lūgnė“ administratoriaus UAB „Simpatija“ įgalioto asmens Selverijos Šemetienės atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutarties Nr. 508-1N/2009, kuria areštuoti įkeisti nekilnojamieji daiktai, civilinėje byloje pagal pareiškėjos (kreditorės) AB Šiaulių banko prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuoti asmenys (skolininkė) BUAB „Kopų lūgnė“, (įkeisto daikto savininkas) J. P.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-11-11 Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo buvo gautas kreditorės AB Šiaulių banko prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009-10-01 nutartimi iškėlė skolininkei UAB „Kopų lūgnė“ bankroto bylą, todėl kreditorė 2009-10-13 nutraukė su skolininke 2006-11-14 pasirašytą kreditavimo sutartį Nr. TL-2006-057-05 vadovaudamasi kreditavimo sutarties 6.2.2.8 p. – atsitikus kitiems įvykiams, leidžiantiems manyti, kad skolininkas sutartyje nustatytais terminais negrąžins kredito ir neįvykdys kitų kreditavimo sutartyje numatytų skolinių įsipareigojimų. 2009-10-23 įkeisto turto savininkui J. P. išsiųstas pranešimas dėl skolos išieškojimo, tačiau nustatytu terminu įsiskolinimas padengtas nebuvo. Kreditorė nurodė, kad skolininkės negrąžintos skolos dydis 2008-11-10 sudarė 893 773,37 Lt, iš kurios kredito likutis – 880 000 Lt, palūkanos – 13 286,04 Lt, delspinigiai – 83,43 Lt, žyminis mokestis – 393,90 Lt, įspėjimo įteikimas – 10 Lt (b. l. 37–38).

Atskiruoju skundu skolininkės BUAB „Kopų lūgnė“ administratoriaus UAB „Simpatija“ įgaliotas asmuo S. Šemetienė prašo panaikinti Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-12 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Iškėlus įmonei bankroto bylą pradeda veikti draudžiamosios Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. nuostatos, kuriomis draudžiamas visų finansinių prievolių mokėjimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka. Visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui (b. l. 55–56).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis AB Šiaulių bankas ir UAB „Kopų lūgnė“ 2006-11-14 sudarė kreditavimo sutartį Nr. TL-2006-057-05 bei ją pakeitė 2009-01-19, 2007-05-24, 2007-02-14, 2007-01-17 susitarimais. Pagal sutartinės hipotekos lakštą Nr. 03200902158, 2009-03-26 įregistruotą Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriuje, užtikrinant UAB „Kopų lūgnė“ iki 2011-01-12 suteiktos 880 000 Lt paskolos grąžinimą AB Šiaulių bankui, buvo įkeisti nekilnojamieji daiktai, nuosavybės teise priklausantys įkeičiamo daikto savininkui J. P. Kadangi skolininkė UAB „Kopų lūgnė“ nevykdė sąlygų, numatytų kreditavimo sutartyje ir ją papildančiuose susitarimuose, – kreditą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais, kreditorė 2009-10-13 sprendimu vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį Nr. TL-2006-057-05. 2009-10-23 įkeistų daiktų savininkui J. P. buvo išsiųstas pranešimas dėl skolos išieškojimo Nr. 01-1793. Įkeistų daiktų savininkui neįvykdžius kreditorės reikalavimų, buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja kreditorės prašymu, užtikrindama skolinio reikalavimo įvykdymą, 2009-11-12 nutartimi areštavo įkeistą turtą, įspėjo skolininkę ir įkeisto turto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Skolininkė prašo panaikinti 2009-11-12 teismo nutartį, kaip nepagrįstą, ir klausimą išspręsti iš esmės.

Hipotekos teisėjo nutartį, priimtą išnagrinėjus hipotekos kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, apskundus atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas CPK 320 straipsnio nustatytų ribų (CPK 338 straipsnis), sistemiškai taikydamas ir CPK XXXVI skyriaus normas. Kadangi ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, nagrinėjimas neįeina į hipotekos teisėjo kompetenciją, tai lemia, kad apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas aptariamo pobūdžio hipotekos teisėjo nutartį, turi atsižvelgti į įstatymuose nustatytą hipotekos teisėjo kompetenciją ir taip pat negali nagrinėti bei išspręsti ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka.

Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Įkeitimo teisės reikšmė pasireiškia tuomet, kai skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą. Tokią nukreipimo teisę kreditorius įgyja, kai skola negrąžinama suėjus grąžinimo terminui. CK 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 4.216 straipsnyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui, jeigu pradėta skolininko ar įkeisto daikto savininko bankroto procedūra. Šių teisės normų paskirtis – apsaugoti kreditoriaus teisėtus interesus ir suteikti jam teisę gauti patenkinimą iš įkeisto turto anksčiau, nei pasibaigia pagrindinės prievolės įvykdymo terminas, atsiradus grėsmei dėl įkeisto turto sumažėjimo, praradimo ar įkeitimo teisės subjekto atžvilgiu įvykus įvykiui, galinčiam pakenkti kreditoriaus interesams.

Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismas 2009-10-01 nutartimi skolininkei UAB „Kopų lūgnė“ iškėlė bankroto bylą Nr. B2-764-622/2010 (Nr. B2-2239-622/2009), todėl kreditoriui atsirado teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka.

Hipoteka yra daiktinė teisė, kuria užtikrinama prievolė, ši daiktinė teisė taikoma ne konkretaus asmens, kaip daikto savininko, bet paties daikto, kaip civilinių teisių objekto, atžvilgiu (CK 4.170 str.). Viena iš sutartinės hipotekos rūšių yra svetimo turto hipoteka. Svetimo daikto hipoteka – nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, norint apsaugoti kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymą (CK 4.181 str.). Įkaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolės įvykdymą. Toks daikto turtinių teisių suvaržymas pasibaigia, kai prievolė įvykdoma. Hipotekos sutartis sudaroma tam, kad pagrindinės prievolės neįvykdymo atveju kreditoriaus reikalavimai būtų patenkinti iš įkeisto turto. Suinteresuotas asmuo J. P. įkeitė bankui nuosavybės teise jam priklausantį turtą – viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius (kiemo aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), užtikrindamas UAB „Kopų lūgnė“ prievolės įvykdymą bankui. Įkeitimas viešbučiui ir kiemo statiniams (kiemo aikštelei) nėra panaikintas, byloje nėra duomenų, kad įsipareigojimai kreditorei būtų įvykdyti. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditorė, turėdama reikalavimo teisę skolininkei, pagrįstai kreipėsi dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto savininko ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.195 str., 4.196 str. 1 d. 3 p.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skolininkės UAB „Kopų lūgnė“ įkeisto turto realizavimas bus vykdomas Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka, tačiau nagrinėjamu atveju Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. nuostatos, kuriomis draudžiamas visų finansinių prievolių vykdymas ir negali būti nustatoma priverstinė hipoteka, netaikytinos, nes hipotekos teisėjo nutartimi areštuotas ne bankrutuojančios įmonės, o fizinio asmens J. P. turtas, kuris buvo įkeistas bankui. Nagrinėjamu atveju bendroji hipoteka (CK 4.183 str.) tampa svetimo daikto hipoteka (CK 4.181 str.). Įkeisto turto savininkas J. P. neskundžia Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-12 nutarties, kuria areštuoti bankui įkeisti jam priklausantys nekilnojamieji daiktai. Įkeisto daikto savininkas J. P. atsako už skolininkės įsipareigojimo įvykdymą tik įkeistais daiktais – viešbučiu ir kiemo statiniais (kiemo aikštele). Jeigu įkeisto daikto savininkas įvykdys skolininkės įsipareigojimą arba jeigu jo daiktas bus parduotas iš viešųjų varžytynių, jis įgis į skolininkę atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.195 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias hipotekos objektą ir priverstinį skolos išieškojimą neginčo tvarka iš hipoteka įkeistų daiktų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 p.), todėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-12 nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.