Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam R. P., jo gynėjui advokatui Jonui Leikauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 192 straipsnio 1 dalį (2003-09-24 epizodas) 35 MGL dydžio, t.y., 4375 litų bauda, pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 192 straipsnio 1 dalį (2004-01-07 epizodas)- 35 MGL dydžio, t.y. 4375 litų bauda.

Pritaikius Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė -50 MGL dydžio, t.y. 6250 litų bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtoji bausmė subendrinta su 2005-01-31 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme- 40 MGL, 5000 Lt, bauda ir paskirta subendrinta bausmė - 70 MGL, t.y., 8750 litų bauda.

Šiuo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 192 straipsnio 1 ir 2 dalį taip pat nuteista UAB (duomenys neskelbtini), jos atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 192 straipsnio 1 dalį (2003-09-24 epizodas) R. P. nuteistas už tai, kad būdamas UAB direktoriumi, neturėdamas autoriaus teisių turėtojo leidimo (licencijos), tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (ATIGTį) 15 straipsnio 2 dalies, 73 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, turėdamas vieningą komercinį tikslą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2003 m. rugsėjo 24 dienos 12.30 val. gabeno 187 neteisėtas muzikos įrašų kopijas, kurių teisėtų kopijų mažmeninė kaina 7700,77 Lt, atgamintas kompaktinėse plokštelėse, 189 neteisėtas audiovizualinių kūrinių kopijas, kurių teisėtų kopijų mažmeninė kaina 6915, 51 Lt, atgamintas DVD, MPEG4 ir VCD formato kompaktinėse plokštelėse, 141 neteisėtą kompiuterio žaidybinių programų kopiją, kurių teisėtų kopijų mažmeninė kaina 4360,66 Lt, atgamintas kompaktinėse plokštelėse, ir 150 neteisėtų audiovizualinių kūrinių kopijų, kurių teisėtų kopijų mažmeninė kaina yra 4063,88 Lt, atgamintų vaizdajuostėse, iš viso gabeno neteisėtas kūrinių kopijas, kurių bendra mažmeninė kaina yra 23 040,81 Lt, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos į UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį vaizdajuosčių nuomos punktą, esantį prekybos centro „Šilas“ patalpose, Kaune, (duomenys neskelbtini) kur nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2003-09-24 12.30 val. šias neteisėtas kūrinių kopijas laikė bei per UAB (duomenys neskelbtini) pardavėjas D. A. ir B. P. nenustatytą laiko tarpą, bet ne vėliau kaip iki 2003-09-24 12.30 val., kai pardavėja D. A. už 5 litus išnuomojo DVD kompaktinę plokštelę su audiovizualinio kūrinio „Vilko brolija“ neteisėta kopija, šias neteisėtas kūrinių kopijas platino.

Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 192 straipsnio 1 dalį (2004-01-07 epizodas) R. P. taip pat nuteistas už tai, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neturėdamas autoriaus teisių turėtojo leidimo (licencijos), tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (ATIGTĮ) 15 straipsnio 2 dalies, 73 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, turėdamas vieningą komercinį tikslą, iki 2004-01-07 UAB (duomenys neskelbtini) prekybinės veiklos patalpose esančiose (duomenys neskelbtini) Kaune, laikė neteisėtas audiovizualinių kūrinių, fonogramų, kompiuterinių žaidimų programų kopijas, kurių teisėtų kopijų mažmeninė kaina 20565,51 Lt, įrašytas į 650 vienetų įvairių laikmenų, ir 2004-01-07 14.15 val. UAB (duomenys neskelbtini) prekybos patalpose (duomenys neskelbtini) Kaune per pardavėją D. A. už 10 litų pardavė fonogramos „Pop collection C. R.“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 59,90 Lt , neteisėtą kopiją, įrašytą CD plokštelėje.

Kaip minėta, šiuo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 192 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį nuteistas juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini), ji nuteista už tai, kad jos direktorius R. P., veikdamas bendrovės interesais, padarė veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

Nors apeliacinis skundas yra pavadintas kaip teikiamas nuteistojo R. P. ir juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) jis pasirašytas vieno R. P.. Nuosprendžio apskundimą apeliacine tvarka reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodekso 313 straipsnio normos, o tokio nuosprendžio, kuriuo nuteisiamas ir juridinis asmuo- ir Baudžiamojo proceso kodekso 390 straipsnio normos. Šio kodekso 390 straipsnio 2 dalis numato, kad nuosprendį apeliacine tvarka turi teisę apskųsti ir fizinis asmuo, ir juridinio asmens atstovas, o taip pat kiti nagrinėjimo teisme dalyviai kodekso 313 straipsnyje nustatyta tvarka. Juridinį asmenį procese atstovavo advokatas K. Š. ir L. Z., tačiau jie apeliacinio skundo įstatymo nustatyta tvarka nepateikė. Šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini) teisinė atsakomybė gali būti švelninama nustačius aplinkybes, numatytas Baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 5 dalyje.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo atlikti byloje įrodymų tyrimą ir panaikinti nuosprendį kaip nepagrįstą. Tokį sprendimą apeliantas prašo priimti pritaikius baudžiamojo proceso įstatymo normas, reglamentuojančias ne apeliacinės instancijos teismo sprendimų priėmimo rūšis ir pagrindus, bet normas, reglamentuojančias nuosprendžio apskundimo ir bylos nagrinėjimo tvarką. Esant tokiam įstatymu nepagrįstam apelianto prašymui, nėra galimybės nustatyti apeliacinio skundo ribų, todėl nuosprendis patikrintinas visoje apimtyje pagal skunde pateiktą argumentaciją.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, priimdamas nuosprendį, neteisingai pritaikė baudžiamąjį bei specialiuosius įstatymus, nagrinėdamas bylą nesilaikė Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, ribojo teises į gynybą, netyrė bylos dokumentų, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto, neatitinkančio faktinių aplinkybių ir pagrįsto prieštaringomis išvadomis nuosprendžio priėmimą.

Apelianto teigimu, teismas neteisingai išaiškino Baudžiamojo kodekso 192 straipsnio normą, neteisingai aiškindamas ir šio nusikaltimo objektą, ir dalyką, ir nusikaltimo sudėties subjektyviąją pusę. Teismas nenustatė, ar tiriami objektai yra kūriniai, kas yra šių kūrinių autoriai, kaip pažeistos jų teisės. Apelianto teigimu, byloje tirti objektai- fonogramos, audiovizualiniai kūriniai, kompiuteriniai žaidimai- yra gretutinių teisių objektai, už gretutinių teisių pažeidimą Baudžiamojo kodekso 192 straipsnis atsakomybės nenumato. Skundo autorius nurodo, kad kūrinių kopijos buvo įgytos teisėtai, kas patvirtinta sąskaitomis, laikomos ir platinamos taip pat teisėtai, apskaitomos kaip prekės.

Apelianto teigimu, teismas neteisingai įvertino bylos įrodymus.

Skunde nurodoma, kad kaltinimas iš esmės paremtas nenuosekliais ir prieštaringais ekspertų aktais bei specialistų išvadomis. Skundo autoriaus nuomone, ekspertizės aktai ir specialisto išvados, esantys byloje, neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso normų, tame tarpe 88 straipsnio 3 dalies, bei Ekspertizės įstatymo reikalavimų. Netinkamai atlikus ekspertizę, padaryta neteisinga išvada, kad kopijos yra neteisėtos ATGTĮ prasme. Apelianto nuomone, teismas be pagrindo atmetė prašymus paskirti byloje ekspertizę arba pareikalauti, kad ekspertai išvadas papildytų.

Apelianto teigimu, teismas neteisingai nustatė ir kompaktinių plokštelių kainą, jų vertę perkeldamas iš specialistų išvadų. Siekdamas nustatyti tikslias plokštelių kainas, teismas pateikė užklausimus, į kuriuos negavo pilnų atsakymų, o papildomai gauti duomenys nesutapo su užfiksuotais specialistų išvadose.

Skunde taip pat teigiama, kad apeliantas be pagrindo nuteistas už tris nusikaltimo, numatytos Baudžiamojo kodekso 192 straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyviosios pusės veikas- gabenimą, laikymą ir platinimą, nes kompaktinės plokštelės buvo laikomos ir platinamos UAB (duomenys neskelbtini), jos buvo šios bendrovės nuosavybė. Jis, kaip bendrovės vadovas, rūpinosi tik prekių užpirkimu. Nuteistojo nuomone, byloje nėra duomenų, kad veiką jis darė tyčia, nes vykdė veiklą, numatytą bendrovės įstatuose.

Nuteistasis skunde be to nurodo, kad 26 vienetai kompaktinių plokštelių, sutinkamai su specialisto išvada, atitiko keliamus reikalavimus, tačiau teismas iš kaltinimo jų nepašalino, įvardijo kaip nusikaltimo objektus ir nusprendė sunaikinti.

Apeliantas skunde teigia, kad jis nuteistas ir už tai, kad kompaktinėse plokštelėse yra pakeista ar panaikinta informacija apie teisių valdymą. Atsakomybę už tokią veiką numato Baudžiamojo kodekso 193 straipsnis, tačiau dėl to nusikaltimo jis nebuvo įtariamas ir kaltinamas, o apžiūrint plokšteles teisme, vizualiai matėsi, kad informacija apie teisių valdymą ant jų yra. Apelianto nuomone, specialistai apie informacijos panaikinimą davė melagingas išvadas, o teismas nuosprendyje šių aplinkybių neįvertino ir nesprendė specialistų baudžiamosios atsakomybės klausimo.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas neteisingai paskyrė subendrintą bausmę, nepagrįstai nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrindamas su 2005-01-31 nuosprendžiu paskirta bausme, nes pastaruoju nuosprendžiu paskirtą baudą jis yra sumokėjęs.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. P. ir jo gynėjas skundą palaikė, prokurorė prašė skundą atmesti.

Nuteistojo R. P. skundas tenkintinas iš dalies, nuosprendis panaikintinas, byla perduotina prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamais aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą (Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Skundžiamas nuosprendis priimtas dėl nuteistųjų R. P. ir UAB (duomenys neskelbtini) veikų gabenant, laikant ir platinant neteisėtas kūrinių kopijas, kai šių kūrinių teisėtų kopijų mažmeninė kaina viršijo 100 MGL dydžio sumą.

Dėl nuteistiesiems inkriminuotų veikų buvo vykdomi du ikiteisminiai tyrimai: Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausioji valdyba atliko ikiteisminį tyrimą, kuriam suteiktas Nr. 38-1-0066-03. Šio tyrimo metu tirta nuteistųjų nusikalstama veika, kuri nutrūko 2003-09-24. Šiame tyrime pranešimas apie įtarimą iki kaltinamojo akto surašymo buvo teikiamas aštuonis kartus (t. 2, b. l. 175, 180, T. 3, b. l. 1-14, 16-32, 33-47, 50-64, 70-83, 87-101). R. P. paskutinis pranešimas apie įtarimą pateiktas 2005-06-17, jis įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 192 straipsnio 1 dalyje, UAB (duomenys neskelbtini) paskutinis pranešimas apie įtarimą pateiktas 2005-07-18, ji įtariama, padariusi nusikaltimą, numatytą baudžiamojo kodekso 192 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Kaltinamąjį aktą šiame tyrime 2005-03-01 surašė Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros skyriaus prokurorė, jame konstatuojama, kad R. P. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 192 straipsnio 1 dalyje, o UAB (duomenys neskelbtini) kaltinama tuo, kad jos direktorius R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 192 straipsnio 1 dalyje (t. 4, b. l. 96-138). Su tokiu kaltinamuoju aktu byla perduota Kauno miesto apylinkės teismui (t.4, b. l. 139, 141), kaltinant R. P. ir UAB (duomenys neskelbtini) pagal Baudžiamojo kodekso 192 straipsnio 1 dalį, 2005-03-18 byla perduota negrinėti teismui (t. 4, b. l. 142), 2005-04-07 sujungta su baudžiamąja byla, kurios ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-0046-04 ir kurioje R. P. įtariamas pagal Baudžiamojo kodekso 192 straipsnio 1 dalį, o UAB (duomenys neskelbtini) įtariama pagal Baudžiamojo kodekso 192 straipsnio 2 dalį (t.5, b. l. 145). Byla nagrinėta iki 2005-04-22, kai bylos vėl išskirtos, byla, kurios ikiteisminio tyrimo Nr. 38-1-0066-03, dėl kaltinamojo akto trūkumų buvo perduota prokurorui Baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 3 dalies pagrindu. (t. 5, b. l. 159- 163).

Naujas kaltinamasis aktas surašytas 2005-08-09, įtarimai jame suformuluoti taip kaip ir paskutiniuose pranešimuose R. P. bei UAB (duomenys neskelbtini) apie įtarimą, nauji įtarimai pareikšti nebuvo. Šiame kaltinamajame akte nurodoma, kad R. P. įtariamas pagal baudžiamojo kodekso 192 straipsnio 1 dalį, UAB (duomenys neskelbtini) įtariama pagal Baudžiamojo kodekso 192 straipsnio 1 ir 2 dalis (t. 6, b. l. 3-45). Kaltinamojo akto nuorašai išsiųsti Kauno m. apylinkės prokuratūrai, duomenų, kad šis kaltinamais aktas būtų įteiktas įtariamiesiems R. P. ir UAB (duomenys neskelbtini), byloje nėra.

Ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-0046-04, kurį atliko Kauno m. VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius, įtarimas dėl nusikalstamos veikos, kuri truko iki 2004-01-07, pagal Baudžiamojo kodekso 192 straipsnio 1 dalį 2005-01-13 pareiškiamas R. P. (t. 5, b. l. 67-84). 2005-02-03 įtarimas pagal Baudžiamojo kodekso 192 straipsnio 2 dalį pareiškiamas UAB (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui K. Š. (t. 5, b. l. 95). Nors pranešime apie įtarimą nurodoma, kad pranešimo priedą sudaro 16 lapų, byloje yra tik vienas lapas, pridedamas prie pranešimo apie įtarimą, kuriame nurodyta, kad penkiolikoje lapų lentelių išvardintų neteisėtai atgamintų kūrinių teisėtų kopijų mažmeninė kaina yra 20565,51 Lt (t. 5, b. l. 95).

Šiame tyrime 2005-03-21 surašytas kaltinamais aktas, į kurį perkeltas pranešimų apie įtarimą R. P. ir UAB (duomenys neskelbtini) turinys ir padaryta išvada, kad R. P. ir UAB (duomenys neskelbtini) veikoje yra nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 192 straipsnio 1 dalyje ir 192 straipsnio 2 dalyje, požymiai.

2005-09-29 bylos, kurių ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-0046-04 ir Nr. 38-1-0066-03 ir kuriose įtariami tie patys asmenys, vėl sujungiamos ir nagrinėjamos vienoje byloje, kuri baigiasi skundžiamo nuosprendžio priėmimu.

Tokiu būdu, sujungtoje baudžiamojoje byloje yra du kaltinamieji aktai, pagal vieną iš jų R. P. įtariamas nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 192 straipsnio 1 dalyje, padarymu, UAB (duomenys neskelbtini)- nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 192 straipsnio 2 dalyje, padarymu, pagal kitą- R. P. įtariamas nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 192 straipsnio 1 dalyje, padarymu, UAB „Idavija“- nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 192 straipsnio 1 ir 2 dalyse, padarymu.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 23 straipsniu, kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo užbaigiamas ikiteisminis tyrimas. Nors kaltinamasis aktas adresuojamas teismui, jis reikšmingas ir kaltinamajam, įgyvendinant jo teisę, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 22 straipsnio 3 dalyje, žinoti, kuo jis kaltinamas. Tokia teisė įgyvendinama ne tik įteikiant įtariamajam kaltinamojo akto nuorašą, bet ir išpildant reikalavimą kaltinamajame akte išdėstyti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes taip, kaip jos buvo išdėstytos paskutiniame įtarime ir dėl to apklausiant įtariamąjį.

Baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus, keliamus kaltinamojo akto turiniui, 3 punkte teigiama, kad kaltinamajame akte turi būti nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Tik tiksliai įvykdžius šį įstatymo reikalavimą, galima įgyvendinti įtariamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Tačiau tiek vienas, tiek kitas byloje esantys kaltinamieji aktai surašyti iš esmės pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio 3 punkto ir 22 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir tai sutrukdė teismui nagrinėti bylą.

Kaltinamajame akte, surašytame 2005-03-21 (2004-01-07 veika, ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-0046-04) R. P. inkriminuota, kad jis platino ir laikė 650 vnt. įvairų kūrinių neteisėtų laikmenų, kurių teisėtų kopijų vertė 20565,51 Lt, o vieną neteisėtą kopiją per pardavėją D. A. pardavė, o UAB (duomenys neskelbtini) inkriminuota tai, kad jos direktorius R. P. platino ir laikė 650 vnt. įvairių kūrinių neteisėtų laikmenų, kurių teisėtų kopijų vertė 20565, 51 Lt , vieną kopiją per pardavėją D. A. pardavė. Kaip minėta, įtarimai R. P. ir UAB (duomenys neskelbtini) pareikšti identiškai, kopijavimo būdu, tik įtarime R. P. veika kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 192 straipsnio 1 dalį, o UAB (duomenys neskelbtini)- pagal 192 straipsnio 2 dalį, kaltinamajame akte abiejų veika kvalifikuota vienodai- pagal Baudžiamojo kodekso 192 straipsnio 1 ir 2 dalis, taigi, skirtingai nei pranešimuose apie įtarimą. Ir fizinio asmens, ir juridinio asmens veika kaltinamajame akte kvalifikuota vienodai, nors baudžiamojo kodekso 192 straipsnio antroji dalis numato juridinio asmens atsakomybę.

Nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 192 straipsnyje, sudėties objektyviąją pusę sudaro veika, kai kūrinys ar jo dalis neteisėtai atgaminamas, importuojamas, eksportuojamas, platinamas, gabenamas ar laikomos komercijos tikslais neteisėtos kūrinių kopijos, kai tų kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas viršija 100 MGL dydžio sumą. Nors R. P. ir UAB (duomenys neskelbtini) inkriminuotos dvi iš šių veikų, tai yra, laikymas ir platinimas, iš painiai ir neaiškiai suformuluotų įtarimų negalima suprasti, kokiais konkrečiais veiksmais įtariamieji atliko jiems inkriminuotas veikas. Jei R. P. ir UAB (duomenys neskelbtini) inkriminuota, kad jie per pardavėją D. A. už 10 Lt pardavė vieną neteisėtą fonogramos kopiją, lieka neaišku, kokiu būdu jie platino 650 vnt. neteisėtų kūrinių kopijų.

Kolegija taip pat daro išvadą, jog tiek pareiškiant įtarimą, tiek surašant kaltinamąjį aktą pažeistos įtariamojo, UAB (duomenys neskelbtini), procesinės teisės. Bylų dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų veikų procesą reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodekso XXVIII skyriaus normos. Šio kodekso 387 straipsnio 1 dalis numato, kad bylų dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų veikų proceso tvarką nustato šio Kodekso bendrosios taisyklės su šio skyriaus straipsniuose numatytomis išimtimis. Taigi, įtariamo juridinio asmens teisinę padėtį reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodekso 21 straipsnio normos, taikomos laikantis 388 straipsnio reikalavimų. Sutinkamai su šio straipsnio pirmąja dalimi, trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovu gali būti juridinio asmens vadovas ar darbuotojas arba advokatas, juridinio asmens įgaliotas būti atstovu procese. UAB (duomenys neskelbtini) tokiu atstovu 2005-01-25 įgaliojo būti advokatą J.Leikauską (t. 5, b. l. 92), 2005-02-03, tai yra, po savaitės, tyrėjas, pripažinęs, kad advokatas J. Leikauskas negali būti UAB (duomenys neskelbtini) atstovu procese, nes gina R. P., bendrovės atstovu paskyrė advokatą K. Š., tą pačią dieną įteikė jam pranešimą apie įtarimą, kurio priedų, surašytų penkiolikoje lapų, byloje nėra, bei tą pačią dieną apklausė advokatą K. Š. įtariamuoju, užduodamas klausimą, ar jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas. Į šį klausimą advokatas K. Š. atsakė, kad jis kaltu neprisipažįsta, o parodymų duoti negali, nes nesusipažinęs su byla. UAB (duomenys neskelbtini) tik po pranešimo apie įtarimą pateikimo tyrėjo atstovu pripažintam advokatui K. Š. pranešta, kad baudžiamojon atsakomybėn patrauktas jos atstovas (t. 5, b. l. 93-100). Toks formalus pranešimo apie įtarimą įteikimas, kai apie įvykdytą procesinį veiksmą jos atžvilgiu įtariamai bendrovei buvo tik pranešta, neužtikrino UAB (duomenys neskelbtini) kaip įtariamosios, teisių, numatytų Baudžiamojo proceso kodekso 21 straipsnyje.

Painiai, neatskleidžiant nusikalstamos veikos turinio, jos įvykdymo būdo ir kitų svarbių aplinkybių įtarimai R. P. ir UAB (duomenys neskelbtini) išdėstyti ir bylos, kurios ikiteisminio tyrimo Nr. Nr. 38-1-0066-03 procesiniuose dokumentuose- pranešimuose apie įtarimą ir kaltinamajame akte. Nors, nagrinėjant bylą teisme, ši byla buvo išskirta ir grąžinta prokurorui ištaisyti įtarimų ir kaltinamojo akto trūkumus, naujai surašytas kaltinamasis aktas vis tiek neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnyje keliamų reikalavimų.

R. P. inkriminuota, kad jis gabeno, laikė ir platino iš viso 667 vnt. neteisėtų kūrinių kopijų, kurių teistų kopijų mažmeninė kaina 23040,81 Lt, o UAB (duomenys neskelbtini) inkriminuota, kad jos naudai veikiantis R. P. gabeno, laikė ir platino šias neteisėtas kūrinių kopijas, tačiau nei įtarimuose, nei kaltinamajame akte, nėra duomenų, kaip R. P. įvykdė dvi iš inkriminuotų veikų, o būtent nėra duomenų, kaip jis gabeno ir platino šias neteisėtas kopijas (išskyrus vieną atveją, kai pardavėja D. A. išnuomojo vieną audiovizualinio kūrinio „Vilko brolija“ neteisėtą kopiją).

Šiame tyrime tiek pranešimai apie įtarimą, tiek kaltinamasis aktas surašytas naudojant ne tik lietuvišką, bet ir rusišką alfabetą, kas prieštarauja Baudžiamojo kodekso 8 straipsnio nuostatai, kad baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba.

Be to, tiek viename, tiek kitame kaltinamajame akte iš viso neatskleistos UAB (duomenys neskelbtini) baudžiamąją atsakomybę pagrindžiančios aplinkybės. Sutinkamai su Baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalimi, juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jei nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo šiame įstatyme numatytas teises. Viena iš pagrindinių juridinio asmens atsakomybės sąlygų yra fizinio asmens veikimas juridinio asmens naudai, nepadarius tokios išvados, juridinio asmens atsakomybė yra negalima. Tačiau tyrimų medžiagoje duomenų, kieno naudai veikė R. P., nėra surinkta, šie duomenys nenurodyti UAB (duomenys neskelbtini) pareikštuose įtarimuose ir neišdėstyti kaltinamuosiuose aktuose.

Painiai, nesilaikant įstatymo nustatytų reikalavimų suformuluotų įtarimų perkėlimas į kaltinamąjį aktą įtakojo tai, kad įtariamieji, o vėliau ir kaltinamieji viso proceso metu taip ir nesuprato įtarimų esmės, kas atsispindi apeliaciniame skunde.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog abiejuose ikiteisminiuose tyrimuose surašyti kaltinamieji aktai iš esmės neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą prokurorui.