Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2016-12-28 · Byla Nr. N1-922-409/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-12-28
Bylos Nr.
N1-922-409/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46301-2015-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Astra Karpytė
Nukentėjusysis
M. J.
Kaltinamasis
D. V., K. K.
Advokatai
Jurgita Šlapaitienė, Algirdas Zakrasas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-922-409/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46301-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7; (S) 1.1.10.1; 1.1.11.10; 1.2.14.3.1; 2.3.6.4.5
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 28 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Astra Karpytė,sekretoriaujant Daivai Jankūnienei,dalyvaujant prokurorei Violetai Rudžianskienei,nukentėjusiajam M. J.,kaltinamajam D. V., jo gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei,kaltinamajam K. K., jo gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, besimokantis Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2015-10-06 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, skiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu, bei tęsti mokslą arba dirbti ar būti registruotam darbo biržoje, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, ir

K. K. (K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „S.“ šlifuotoju - apdailininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2015-05-21 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį areštu 16 parų; 2) 2015-10-06 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2015-05-21 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 8 mėnesiams ir 16 dienų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, skiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ir tęsti mokslą arba dirbti ar būti registruotam darbo biržoje, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. ir K. K., veikdami bendrininkų grupėje, 2015-08-19, apie 04.00 val., Šiaulių mieste, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį M. J., tai yra, bendrai suduodami kumščiais ir spirdami kojomis septynis smūgius į įvairias kūno vietas, tuo padarydami nukentėjusiajam M. J. kraujosruvą dešinės akies obuolio odenoje ir abiejų akių vokuose, nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje, kairiame petyje, dešinėje alkūnėje ir dešinėje plaštakoje, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymą, iš nukentėjusiojo M. J. rūbų kišenės pagrobė 450 eurų.

Apklaustas teisme kaltinamasis D. V. kaltu prisipažino ir parodė, jog 2015 m. rugpjūčio 19 d. naktį su K. K. buvo kazino „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau atėjo K. pažįstamas M. J., iki to laiko jis pats jo nepažinojo. Visiems trims išėjus į lauką parūkyti, K. K. trenkė M. J., šis nugriuvo ant žemės, jie pradėjo grumtis. Jiems besigrumiant jis paėmė M. J. turėtus pinigus. Po to kartu su K. K. pabėgo. Nukentėjusiojo M. J. telefonas galėjo sudužti jam traukiant pinigus iš nukentėjusiojo kišenės. Labai gailisi dėl to, ką padarė. Nukentėjusiojo atsiprašė, atlygino pusę padarytos žalos, jie susitaikė.

Apklaustas teisme kaltinamasis K. K. kaltu prisipažino ir parodė, jog 2015 m. rugpjūčio 19 d. naktį kartu su D. V. buvo kazino „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau atėjo jo pažįstamas M. J.. Po kurio laiko visi trys išėjo į lauką parūkyti. Berūkant susimušė su M. J., parvertė jį ant žemės, sudavė kelis smūgius, po to atsistojo ir kartu su D. pabėgo. Kad D. paėmė pinigus nežinojo, apie tai sužinojo tik apklausiamas policijoje. Buvo šiek tiek išgėręs, tačiau tai įtakos jo veiksmams neturėjo. Labai gailisi dėl savo elgesio, nukentėjusiojo atsiprašė, atlygino padarytą žalą, tiek kiek prašė M. J. – 200 eurų, su nukentėjusiuoju susitaikė. Visų įvykio aplinkybių gerai neprisimena, galėjo būti taip, kai nurodo nukentėjusysis M. J..

Nukentėjusysis M. J. teisme parodė, jog iki įvykio pažinojo kaltinamąjį K. K., D. V. nepažinojo. 2015 m. rugpjūčio 19 d. naktį atėjo į kazino „(duomenys neskelbtini)“, ten žaidė. Po to sutiko K. K. su D. V., jiems nupirko alaus, kelis kartus buvo visi išėję parūkyti. Vėliau K. K. pasiūlė parūkyti „žolės“. Jis sutiko. Suprato, kad „žolę“ turi atnešti K. K. pažįstamas, su kuriuo K. susirašinėjo žinutėmis. Visi trys išėjo iš kazino ir nuėjo už pastato, kur norėjo parūkyti „žolės“. Išeidamas džinsų kišenėje turėjo apie 450 eurų. Išėję rūkė paprastas cigaretes. Staiga pajuto iš K. pusės smūgį ir nugriuvo ant žemės. Jį kažkuris užgulė, užsėdo ir kojomis užspaudė pečius. Tuo metu jam smūgiavo į veidą, taip pat ir spyrė į veidą koja. Tas, kas laikė jį užgulęs, įspirti negalėjo. Tuo pat metu juto, kad yra plėšiamos džinsų kišenės, suprato, kad ieško pinigų. Asmuo, kuris buvo jį užgulęs, į kišenes lįsti negalėjo, nes laikė jo rankas. Pradėjo šaukti, kad paliktų nors dokumentą. Kažkas metė jam į veidą dokumentą ir numetė ant žemės jo telefoną, kuris buvo kitoje džinsų kišenėje negu pinigai. Po to jį paleido ir nubėgo. Girdėjo, kad nubėga du asmenys. Tuomet atsistojo ir nuėjęs atgal į kazino paprašė iškviesti policiją, nes jo paties telefonas nebeveikė. Jo veidas buvo kruvinas, iki kelių buvo nuplėšta džinsų kišenė, drabužiai taip pat buvo kruvini. Iš viso jam buvo padaryta 550 eurų turtinė žala, kurią sudaro pagrobti pinigai 450 eurų ir telefono vertė 100 eurų. Kaltinamieji jam žalą atlygino, tačiau ne visą sumą, bet jis likusios sumos priteisti neprašo, ieškinio atsisako. Jis su kaltinamaisiais pasirašė susitaikymo protokolus, bet tik todėl, kad jam atlygino materialinę žalą, galutinai jis jiems neatleido. Neturtinės žalos priteisti neprašo.

Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo A. D. anksčiau teisme duoti parodymai.

Liudytojas A. D., apklausiamas 2016-05-17 teisiamojo posėdžio metu, parodė, jog šiek tiek prisimena įvykį 2015 m. rugpjūčio 19 d. naktį, prie kazino „(duomenys neskelbtini)“. Prisimena, jog vyko pagal Šiaulių apskrities VPK budėtojo nurodymą, nes buvo sumuštas ir apiplėštas žmogus. To asmens neprisimena, kaip jis buvo apsirengęs taip pat neprisimena. Visas aplinkybes buvo nurodęs tarnybiniame pranešime. (2 t., 41 b. l.).

2015-08-19 rašytame M. J. protokole-pareiškime nurodyta, jog 2015-08-19, apie 4.00 val., (duomenys neskelbtini) g. 35 namo kieme jam rūkant su pažįstamu K., pajuto smūgį, nugriuvo ant žemės, buvo spardomas, iš jo kišenės pagrobė 450 eurų, sudaužė mobilaus ryšio telefoną, kurio vertė 100 eurų, iš viso jam padaryta 550 eurų turtinė žala. (1 t., 5 b. l.).

Iš 2015-08-19 apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti Višinskio g. 37 namo kieme, nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. (1 t., 7-12 b. l.).

2015-08-28 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis M. J. iš veido bruožų atpažino K. K., kaip asmenį, apie kurį davė parodymus. (1 t., 22-23 b. l.)

2015-08-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1255/15 (04), nurodyta, jog nukentėjusiajam M. J. padaryti sužalojimai: kraujosruva dešinės akies odenoje ir abiejų akių vokuose, nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje, kairiame petyje, dešinėje alkūnėje ir dešinėje plaštakoje; šiems sužalojimams padaryti reikėjo septynių smūginių poveikių bukais kietais daiktais; kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai; M. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (1 t., 44 b. l.).

Iš 2015-08-20 UAB „Novogaming Vilnius“ rašto Nr. 080 matyti, jog buvo pateikta filmuota medžiaga dėl 2015-08-19 įvykio lošimo automatų salone „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). (1 t., 52 b. l.)

Iš apžiūros protokolo matyti, jog 2015-08-28 buvo apžiūrėtas kompaktinis diskas su UAB „Novogaming Vilnius“ pateiktu vaizdo įrašu; vaizdo įraše užfiksuotas nukentėjusysis M. J. ir K. K. žaidžiantys lošimo automatais, taip pat užfiksuotas nukentėjusysis su K. K. ir dar vienu asmeniu išeinantys iš lošimo automatų salono bei užfiksuotas grįžtantis į lošimo automatų saloną nukentėjusysis M. J.. (1 t., 53-57 b. l.).

Iš 2015-11-11 rašto Nr. 41D(K)-1667 matyti, jog Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius pateikė skaitmeninę garso įrašo kopiją su 2015-08-19 04.11 val. pranešimu apie įvykį. (1 t., 59 b. l.).

Iš 2015-11-16 apžiūros protokolo matyti, jog buvo išklausytas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriame girdėti, kad skambinanti moteris nurodė, jog į kazino „(duomenys neskelbtini)“ atėjo kruvinas sumuštas asmuo, suplėšytomis kelnėmis. (1 t., 60-62 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamųjų D. V. ir K. K. kaltė įrodyta. Kaltinamasis K. K. iš pradžių teisme teigė, jog jis tik sumušė nukentėjusįjį M. J., pinigų neėmė, o kaltinamasis D. V. nurodė, jog jis paėmė pinigus, tačiau nukentėjusiojo nemušė, po nukentėjusiojo apklausos kaltinamieji D. V. ir K. K. nurodė, jog viskas vyko taip, kaip nurodė nukentėjusysis. Nukentėjusysis M. J. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamuosiuose posėdžiuose teigė, jog buvo mušamas rankomis, jam buvo spirta ir koja, vienas asmuo tuo metu jį laikė užgulęs, prispaudęs rankas, o kitas plėšė kelnių kišenes, ieškodamas pinigų, ir iš kelnių kišenės paėmė jo turėtus 450 eurų. Nukentėjusiojo M. J. parodymus apie sumušimą patvirtina specialisto išvada, tai, jog nukentėjusysis buvo sumuštas ir suplėšytos kelnės, patvirtinama ir Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu. Todėl netikėti nukentėjusiojo M. J. parodymais nėra pagrindo ir teismas jo parodymais vadovaujasi.

Kaltinamieji D. V. ir K. K., panaudoję fizinį smurtą, užvaldė svetimą, nukentėjusiajam M. J. priklausantį turtą – pinigus, todėl jų veika atitinka plėšimo, tai yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. V., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Šios nusikalstamos veikos padarymo metu jis teistas nebuvo, tačiau vėliau jo atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl dviejų nusikalstamų veikų, kurių viena yra sunkus nusikaltimas, padarymo. Kaltinamojo D. V. atsakomybę lengvina tai, jog atlygino nukentėjusiajam turtinę žalą, atsakomybę sunkina tai, jog nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. Nors kaltinamasis D. V. nurodė, kad kaltu prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tačiau ilgą laiką kaltę neigė, išsisukinėjo, todėl teismas laiko, jog prisipažinimas nėra nuoširdus ir šios aplinkybės atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažįsta. Kaltinamasis D. V. mokymosi įstaigos charakterizuojamas neigiamai, tačiau Probacijos tarnybos, kuri vykdė jo priežiūrą, charakterizuojamas teigiamai. Jis mokosi. Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis D. V. buvo nepilnametis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes D. V. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnį, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors teismui buvo pateiktas susitaikymo su nukentėjusiuoju protokolas, tačiau teismas atsižvelgdamas į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, jog jis yra padaręs daugiau nusikalstamų veikų, pripažįsta, jog nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 ir 38 straipsnio nuostatos netaikytinos ir jis nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistinas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam K. K., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Šios nusikalstamos veikos padarymo metu jis jau buvo teistas, teistumas nebuvo išnykęs, vėliau jis yra nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant. Kaltinamojo K. K. atsakomybę lengvina tai, jog jis atlygino padarytą turtinę žalą, atsakomybę sunkina tai, jog nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. Nors kaltinamasis K. K. nurodė, jog kaltę pripažįsta ir gailisi, tačiau teismas laiko, jog kaltės pripažinimas ir gailestis nėra nuoširdūs, nes kaltę pripažino tik po nukentėjusiojo apklausos, būdamas jau kelis kartus apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, todėl šios aplinkybės atsakomybę lengvinančia teismas nepripažįsta. K. K. praeityje buvo baustas administracine tvarka, mokymosi įstaigos buvo charakterizuojamas neigiamai, tačiau Probacijos tarnybos, kuri vykdė jo priežiūrą, charakterizuojamas teigiamai. Šiuo metu jis dirba. Atsižvelgiant į šias aplinkybes kaltinamajam K. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nors teismui yra pateiktas susitaikymo su nukentėjusiuoju protokolas, tačiau kaltinamasis K. K. iki šios nusikalstamos veikos padarymo jau buvo teistas, buvo padaręs kitą nusikalstamą veiką, kaltės dėl šio nusikaltimo padarymo ilgą laiką nepripažino, išsisukinėjo, nedavė nuoširdžių parodymų, todėl teismas laiko, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatos netaikytinos ir nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis K. K. neatleistinas.

Nukentėjusysis M. J. buvo pareiškęs 550 eurų dydžio civilinį ieškinį, tačiau kaltinamiesiems atlyginus dalį padarytos turtinės žalos, nukentėjusysis nuo likusios neatlygintos ieškinio dalies atsisakė, šis atsisakymas priimtinas ir civilinio ieškinio procesas nutrauktinas.

Daiktiniai įrodymai: du kompaktiniai diskai paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Byloje yra pateikta 2016-09-19 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (2.19) NTP-7-9786 dėl 40,53 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išieškojimo iš D. V..

Byloje taip pat yra pateikta 2016-12-20 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (2.19) NTP-7-13978 dėl 76,20 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išieškojimo iš K. K..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kaltinamasis D. V. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, jam valstybės garantuojama teisinė pagalba buvo teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Kaltinamasis K. K. turto neturi, pajamos mažos, todėl jo turtinė padėtis yra sunki. Dėl šių aplinkybių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo K. K. nepriteistinos.

Nukentėjusysis M. J. civilinio ieškinio atsisakė, todėl panaikintinas laikinas kaltinamųjų D. V. ir K. K. nuosavybės teisių apribojimas į jų sąskaitose esančias lėšas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta 2015 m. spalio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, ir galutinę bausmę D. V. skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, D. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, skiriant auklėjimo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei tęsti mokslą arba dirbti.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią D. V. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę D. V. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta 2015 m. spalio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, ir galutinę bausmę K. K. skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą K. K. atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (188,30 EUR) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią K. K. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką K. K. įskaityti visą bausmės, atliktos pagal 2015 m. spalio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį, laiką.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti K. K. iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Priimti nukentėjusiojo M. J. atsisakymą nuo likusios neatlygintos ieškinio dalies ir civilinio ieškinio procesą nutraukti.

Daiktinius įrodymus: du kompaktinius diskus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

2015-12-18 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu Nr. S5-58655 skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į dalį – 550 eurų D. V. priklausančių lėšų, esančių AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

2015-12-21 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu Nr. S5-58704 skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į dalį – 550 eurų K. K. priklausančių lėšų, esančių AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamųjų D. V. ir K. K. nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Astra Karpytė