Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Justo Namavičiaus ir Lino Šiukštos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Č. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 31 d. nutarties, kuria atmestas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2–ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam R. Č. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktais asmens bylos duomenimis ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. Č. Šiaulių apygardos teismo 2002 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 1, 2, 8, 12, 13 punktus, 206 straipsnį, 234¹ straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 42 straipsnio 1 ir 2 dalimis, jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė su viso turto konfiskavimu.

2. Šiaulių apygardos teismo 2003 m. gruodžio 9 d. nutartimi nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 105 straipsnio 1, 2, 8, 13 punktų į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3, 5, 9 punktus ir paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 12 punktą nuo paskirtos bausmės atleistas. Perkvalifikuota veika iš 1961 m. BK 234¹ straipsnio 1 dalies į 2000 m. BK 254 straipsnio 1 dalį. Perkvalifikavus veikas naujos paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 3 punktu, subendrintos su bausme, paskirta pagal 1961 m. BK 206 straipsnį, ir R. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

3. Kauno apygardos teisme 2025 m. liepos 21 d. gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam R. Č. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Skunde nuteistasis R. Č. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 31 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į jo padarytą pažangą – teikime nurodyti teigiami atsiliepimai, ženklus paskatinimų skaičius.

5.2. Nuteistasis nurodo, kad jis nėra priklausomas nuo alkoholio vartojimo. Per 24 metus, atliekant bausmę, jis alkoholį vartojo keletą kartų, retais atvejais, o paskutinį kartą alkoholį vartojo prieš du metus. Jis pats kreipėsi į specialistus, kurie jam padėjo išspręsti problemas, susijusias su alkoholio vartojimu. Jo nuomone, ir šiuo metu, ir tuo atveju, jeigu jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, jis gali nevartoti alkoholio.

5.3. Nuteistojo nuomone, pakartotinio nusikaltimo vertinimuose pagal „OASys“ vertinimo sistemą nurodyti duomenys yra prieštaringi. Vienoje vietoje nurodoma, kad bausmės atlikimo metu nefiksuota jo smurtinio ar agresyvaus elgesio apraiškų, jog jis yra įsitraukęs į korekcines programas, kurios padeda atpažinti problemas ir t. t., o kitoje vietoje išvardinami dinaminiai veiksniai, kurie jam nėra suprantami ir akivaizdžiai prieštaraujantys jo būdui ir charakteriui, jog jam būdingas pavojingas smurtinis elgesys, impulsyvus elgesys, stokoja tinkamų problemų sprendimų įgūdžių. R. Č. nuomone, vadovaudamasis šiais prieštaringais duomenimis apygardos teismas galėjo suklysti priimdamas jam nepalankų sprendimą.

5.4. Nuteistasis R. Č. teismo prašo suteikti galimybę įrodyti, jog jis yra pasitaisęs ir pasiruošęs integruotis į visuomenę kaip pilnavertis jos narys, sugebantis gyventi dorą gyvenimą. Jis turi galimybę dirbti būdamas laisvėje, turi gyvenamąją vietą, taip pat turi jį palaikančius artimuosius, kurie gyvena dorą gyvenimą, jie padėtų ir jam tokį gyvenimą gyventi. Nuteistasis nurodo, kad per ilgus metus, praleistus įkalinimo vietoje, jis pakeitė požiūrį ir vertybes.

6. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų aukštesniajame teisme negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. Č. skundas atmetamas ir skundžiama teismo nutartis paliekama galioti.

7. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs pateiktus asmens bylos duomenis, skundžiamos nutarties motyvus, nuteistojo skundo argumentus, daro išvadą, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta išsamiai išanalizavus ir tinkamai įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčius duomenis. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl R. Č. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tinkamai aiškino ir taikė BK nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

8. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 88 straipsnio 1 dalį ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti (BK 51 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad asmuo, dėl kurio nagrinėjamas teikimas, praeityje yra padaręs vieną ar kelis labai sunkius nusikaltimus, kuriais buvo pažeistos pačios svarbiausios, labiausiai visuomenei rūpimos ir saugomos vertybės, BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas tokiam asmeniui, įstatymų leidėjas jomis įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir ar bausmės tikslai yra pasiekti, bet ir tikimybę, kad nuteistasis, ateityje išėjęs į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas leidžia prognozuoti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs teigiamas išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Išvados daromos ne tikint nuteistojo pažadais, o įvertinus jo realius veiksmus mažinant nusikalstamo elgesio riziką ar atlyginant padarytą žalą, elgesį atliekant bausmę.

9. Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis. Įstatymų leidėjas įpareigoja teismą įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui, ir apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

10. Nuteistasis R. Č. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau kaip dvidešimt metų – nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. Tačiau vien šio formalaus pagrindo buvimas nėra pakankamas pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Būtina, kad nuteistasis atitiktų visus BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytus materialiuosius kriterijus.

11. Viena iš aplinkybių, tiesiogiai įtvirtintų BK 51 straipsnio 2 dalyje kaip vertintina sprendžiant bausmės pakeitimo klausimą, yra nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Pateikti duomenys patvirtina, kaip skunde nurodo ir pats nuteistasis, teigiamą jo elgesį bausmės atlikimo metu. Iš socialinio tyrimo 2025 m. liepos 8 d. išvados matyti, kad R. Č. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones – dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, jis lankė „X“, baigė dailės terapijos programą „Y“ ir XXX užsiėmimų ciklą, lankosi „E“, taip pat jis nuosekliai nuo 2005 m. dirba, turi aukštą motyvaciją darbinei veiklai, šiuo metu mokosi X specialybės. Jis atkūrė ir palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, kaltę dėl nusikaltimų pripažįsta, jos nemenkina. Iš minėtos socialinio tyrimo išvados matyti, apie tai skunde nurodo ir pats nuteistasis, kad jis skatintas daugiau nei 20 kartų. Tačiau ta pati išvada patvirtina ir jo vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų nesilaikymą. R. Č. 7 kartus baustas drausmine tvarka, iš jų 3 kartus už alkoholio vartojimą, paskutinį kartą už tai jam skirta nuobauda 2023 m. lapkričio 30 d., taip pat ir už nesilaikymą įstaigoje nustatytos tvarkos, uždraustų daiktų laikymą. Nurodyti pažeidimai neleidžia R. Č. elgesio viso bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo. Be to, apygardos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus stebima tendencija, jog pastaruoju metu nuteistojo daromi pažeidimai dažnėjo ir netgi sunkėjo. Nors nuteistasis sugebėjo nenusižengi nustatytoms taisyklėms net 10 metų (nuo 2011 m. iki 2021 m.), tačiau nuo 2021 m. jis sistemingai (kartą per metus) darė pažeidimus, ir šie pažeidimai, lyginant su ankstesniais, yra sunkesni. Apygardos teismas teisingai atkreipė dėmesį, kad pažeidimų darymas suintensyvėjo sušvelninus nuteistojo bausmės atlikimo sąlygas, t. y. perkėlus jį bausmę atlikti paprastosios grupės, o vėliau ir lengvosios grupės sąlygomis. Nors pats nuteistasis skunde nurodo, kad gali nevartoti alkoholio, tačiau aptarti duomenys rodo, jog net ir galimybė pakeisti griežčiausios rūšies bausmę švelnesne neskatino R. Č. pavyzdingai laikytis nustatytos tvarkos reikalavimų. Todėl aukštesnysis teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad bent jau šioje bausmės vykdymo stadijoje nėra pagrindo manyti, jog jis bus motyvuotas nepiktnaudžiauti alkoholiu bei laikytis įstatymų ir nenusikalsti ir tolesnio terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (jei bausmė būtų pakeista) bei išėjęs į laisvę.

12. Apygardos teismas teisingai pažymėjo, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme R. Č. yra nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šią bausmę jis atlieka už šeimos nario (savo tėvo) nužudymą ir už dar dviejų asmenų nužudymą dėl savanaudiškų paskatų. Atkreipiamas dėmesys, kad po antro teistumo jam paskyrus 2 metų laisvės atėmimo bausmę ir turto konfiskavimą, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas taikė lygtinį paleidimą iš pataisos namų neatlikus 11 mėn. 7 d. bausmės. Šiuo nuosprendžiu, kurio pagrindu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, nustatyta, kad jis tėvą nužudė 1997 m. gegužės mėnesį (kūną paslėpė jį užkasdamas, jis rastas tik 2002 m. sausio 23 d.), t. y. dar prieš antrąjį teistumą, o taip pat 2001 m., praėjus beveik 3 metams po lygtinio paleidimo taikymo, jis vėl nusikalto ir dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas užvaldyti svetimą turtą, nužudė dar du bejėgiškos būklės žmones (nužudęs pagrobė svetimą turtą). Pažymėtina, kad prieš šių nusikaltimų padarymą R. Č. jau buvo teistas 2 kartus už vagystes. Akivaizdu, kad nuteistojo daromi nusikaltimai sunkėjo. Be to, šie duomenys rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas, moralinių ir visuotinai priimtų elgesio normų nesilaikymą. Įvertinus, kad nusikaltimus, už kuriuos R. Č. paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos, nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir duomenis apie jo elgesį atliekant bausmę, t. y. nors ir suprasdamas alkoholio vartojimo įtaką padarant itin sunkių smurtinių nusikaltimų įvykdymui, net ir įsitraukiant į įvairias priemones, nukreiptas į psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų sprendimą, vis tik R. Č. išlieka problemos, susijusios su alkoholio vartojimu net ir būnant struktūruotoje aplinkoje. Pažymėtina, kad ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę klausimą, jau ne kartą buvo akcentuota R. Č. problema, susijusi su alkoholio vartojimu, ir viena iš priežasčių nešvelninti bausmės būtent ir buvo jo alkoholio vartojimas bausmės atlikimo metu. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad asmuo, siekiantis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo švelnesne, privalo iš esmės pakeisti savo elgesį ir asmenybės nuostatas, jog patvirtintų iki minimumo sumažėjusį asmenybės pavojingumą. Tokios pažangos nuteistasis kol kas nepadarė. Atsižvelgiant į tai, kad nuo paskutinio pažeidimo, susijusio su alkoholio vartojimu laisvės atėmimo vietoje, praėjo mažiau nei 2 metai, aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šią problemą R. Č. išsprendė visiškai. Aukštesnysis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad įvertinus socialinio tyrimo išvadas, jog nuteistajam vis dar būdingi nepakankami problemų identifikavimo ir jų sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžiai, impulsyvumas, todėl, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, reikalingas tęstinių ir tikslingų intervencinių priemonių taikymas ir šiose srityse, taip pat nustačius nevienkartinį alkoholio vartojimo bausmės atlikimo vietoje epizodą, o kartu įvertinus ir nuteistojo padarytų nusikaltimų smurtinį pobūdį, jais sukeltas itin sunkias negrįžtamas pasekmes, veiksnius, kurie turėjo įtakos tokiam jo elgesiui, konstatuoti, jog nuteistasis nebėra toks pavojingas visuomenei, negalima.

13. Kita svarbi aplinkybė, sprendžiant bausmės pakeitimo klausimą, nurodyta BK 51 straipsnio 2 dalyje, yra nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika. Socialinio tyrimo 2025 m. liepos 8 d. išvadoje nurodyta, kad pirminis R. Č. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas buvo atliktas 2020 m., šio vertinimo metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, 2021 m. vertinimo metu – vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su didėjimo tendencijomis, 2022 m. – vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su mažėjimo tendencijomis, 2023 m. – vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir pokytis nustatytas nebuvo, 2024 m. – vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su didėjimo tendencijomis, 2025 m. kovo 7 d. – vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su mažėjimo tendencijomis, o paskutinio vertinimo metu (2025 m. liepos 8 d.) – išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei pastebimi reikšmingi teigiami pokyčiai piktnaudžiavimo alkoholiu srityje ir akivaizdūs teigiami pokyčiai mąstymo ir elgesio srityje. Šie duomenys rodo, kad R. Č. nusikalstamo elgesio rizika nėra nuosekli ir stabili. Be to, paskutinio vertinimo metu nustatytas vidutinis smurtinio elgesio lygis laisvėje (visuomenei). Kaip teisingai nurodoma nuteistojo skunde, socialinio tyrimo 2025 m. liepos 8 d. išvadoje prie nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų nurodyta ir tai, kad jo mąstymo ir elgesio srityje pastebimi akivaizdūs teigiami pokyčiai, nurodyta, jog bausmės atlikimo laikotarpiu nefiksuota smurtinio ar agresyvaus elgesio apraiškų, taip pat nurodyta, kad jis įsitraukė į elgesio korekcines programas, kurios padeda gerinti gebėjimą atpažinti problemas, tačiau, kaip minėta, vis tiek nustatyta išliekanti vidutinė pakartotino nusikalstamo elgesio rizika. Be to, apygardos teismas pagrįstai įvertino, kad socialinio tyrimo išvadose R. Č. priskiriama visa eilė kriminogeninių veiksnių. Aukštesnysis teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatomi vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Socialinio tyrimo 2025 m. liepos 8 d. išvadoje nuteistajam R. Č. nustatyta net 14 kriminogeninių veiksnių, iš kurių vos 4 yra statiniai, t. y. nekintantys, o likusieji, t. y. net 10, – dinaminiai, o jokie apsauginiai veiksniai nenustatyti. Pažymėtina, kad dinaminiai veiksniai, šiuo atveju nuteistajam nustatyti: lėšų valdymo sunkumai; smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, priklauso būtent nuo paties nuteistojo pastangų keisti savo elgesį. Aukštesniojo teismo vertinimu, būdamas motyvuotas, šiuos veiksnius R. Č. galėtų žymiai sumažinti. Jis, dėdamas maksimalias pastangas ir koreguodamas savo elgesį teigiama linkme, gali minėtus veiksnius sumažinti ir taip sumažinti jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kas galėtų būti svari aplinkybė sprendžiant klausimą dėl bausmės rūšies nuteistajam pakeitimo. Šiuo metu, įvertinant kriminogeninių veiksnių skaičių, nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui. Pažymėtina, kad aukštesnysis teismas, priešingai nei nurodoma nuteistojo skunde, neįžvelgia jokio prieštaringumo R. Č. socialinio tyrimo išvadoje, nėra pagrindo abejoti nei „Teisės pažeidėjo įvertinimo metodika – ,,OASys“, nei socialinio tyrimo, kurio metu atliktas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, metodais ir jo metu nustatytais rezultatais.

14. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis, skundžiamos nutarties motyvus, nuteistojo skundo argumentus, daro išvadą, kad skundžiama apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta išsamiai išanalizavus ir tinkamai įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčius duomenis. Nuteistojo R. Č. asmens byloje esantys duomenys apie jo asmenybę, elgesį šiuo metu neleidžia daryti išvados, kad teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tikslai gali būti pasiekti pakeitus nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme. Turi būti įvertinta ir valstybės pareiga bei siekis apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens. Nors nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu deda pastangas keisdamas savo elgesį, tačiau šiuo metu nuteistojo R. Č. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nėra tiek ženkli, jog leistų neabejotinai teigti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals bei nekels grėsmės visuomenei.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 31 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.