- Teismas
- Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-20
- Bylos Nr.
- II-57-1139/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00230-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Ilona Rimkuvienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. B.
- Institucija
- Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatas
- Advokatai
- Algimantas Ruginis
- Kategorijos
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam R. B., jo atstovui advokatui Algimantui Ruginiui,
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato vyresniajam tyrėjui R. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 24 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 73-ANR_N-1595-2020.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. B. 2020 m. rugpjūčio 3 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis vairuodamas transporto priemonę Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir turėdamas galimybę pasitraukti į dešinę važiuojamosios dalies kraštą, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, dėl to susidūrė su kita transporto priemone Kia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, žmonės nenukentėjo.
2. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato (toliau – Telšių AVPK Mažeikių r. PK) Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. S. 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 73-ANR_N-1595-2020, R. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 Eur bauda. Nurodyta, kad R. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau _ KET) 9 ir 119 punktų reikalavimus.
3. 2020 m. rugsėjo 15 d. teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. skundas dėl Telšių AVPK Mažeikių r. PK 2020 m. rugpjūčio 24 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 73-ANR_N-1595-2020, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą. Nurodo, kad eismo įvykis įvyko dėl V. P. katės, nes jis prieš tai padarė grubų KET pažeidimą – įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir važiavo prieš eismą, nors aiškiai matė kelio ženklą „įvažiavimas draudžiamas“ ir žinojo, kad čia vienpusis eismas. Tvirtina, kad jis šį vairuotoją sustabdė norėdamas paklausti, kodėl jis taip daro, o jis grubiai nurodė, kad jis gyvena netoliese ir kad jam tik be reikalo trukdo. Po pokalbio mašinoms pajudėjus, pajuto šoninį smūgį/brūkštelėjimą į savo vairuojamos transporto priemonės vairuotojo dureles. Tvirtina, kad pareigūnai tiksliai nenustatinėjo jų susidūrimo priežasčių. Teigia, kad jis sustojo taip, kaip atitinkamu lanku/pasukimu įvažiavo į Žagarėlės gatvę, nes buvo įsitikinęs, kad priešpriešiniu eismu niekas neturi važiuoti. Mano, kad nuobauda jam paskirta neteisėti ir dėl to, kad jis sustodamas tik rodė iniciatyvą perspėti nedrausmingą vairuotoją ir taip apsaugoti kitus eismo dalyvius. Pažymi, kad jei V. P. nebūtų šioje kelio atkarpoje važiavęs ir būtų laikęsis kelių eismo taisyklių, tai incidento ir nebūtų buvę.
Atsiliepimas
4. Telšių AVPK Mažeikių r. PK teismui 2020 m. rugsėjo 25 d. pateikė atsiliepimą į skundą ir prašo palikti galioti Telšių AVPK Mažeikių r. PK 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. 73-ANR_N-1595-2020. Nurodo, kad KET 119 punktas numato, kad vairuotojas turi važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto. Iš eismo įvykio metu užfiksuotų ir surinktų duomenų, t. y. eismo įvykio schemos, matyt, kad tarp R. B. automobilio ir važiuoti galimos kelio dangos buvo 2 m 20 cm atstumas. Jei R. B. būtų važiavęs kuo dešiniau, susidūrimas nebūtų įvykęs. Nurodo, kad po bylos išnagrinėjimo buvo gautas akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ vaizdo įrašas, kur matyti, kad automobilio Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. B., pamatęs automobilį Kia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sulėtina greitį ir sustoja, o po to dėl neaiškių priežasčių pajuda į priekį ir kliudo stovinį automobilį Kia. Vairuotojas V. P. tuo metu nejuda nei atgal nei į priekį. Nurodo, kad vairuotojui V. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį už tai, kad įvažiavo į gatvę, pažymėtą kelio ženklu „Įvažiuoti draudžiama“.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas – skundą padavęs asmuo R. B. prašė panaikinti priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje motyvuodamas tuo, jog nerado KET punkto nurodančio, jog vienpusiame eisme reikia važiuoti arčiau dešinio krašto. Mano, jog jei automobilis Kia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebūtų pažeidęs kelio ženklo ir įvažiavęs į priešpriešinį eismą, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Nurodė, jog eismo įvykis įvyko pietų metu, eismo intensyvumas buvo didelis. Kadangi ketino važiuoti tiesiai, kad netrukdyti kitiems iš galo važiuojantiems eismo dalyviams, važiavo daugiau viduriu, kad pro dešinę pusę į Algirdo gatvę galėtų pravažiuoti kiti eismo dalyviai. Eismo įvykis įvyko po naujai statomu viaduku. Pamatęs, jog į priešpriešinį eismą įvažiavo automobilis Kia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis lygiagrečiai sustojo pabendrauti su vairuotoju. Jam sustojus lygiagrečiai prie automobilio Kia, jam iš dešinėje pusės vietos buvo pakankamai, per paliktą tarpą galėjo pravažiuoti dar vienas automobilis. Sustojus tarp jo automobilio ir Kia tarpas galėjo būti iki pusės metro. Pakalbėjus, vairą susuko į dešinę pusę, norėdamas įsitikinti, kad nėra lenkiančių automobilių, pažvelgė į dešinės pusės veidrodėlį, ir, pradėjus judėti, pajuto smūgį į vairuotojo dureles, susidūrė su automobilio Kia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galiniu ratu. Po susidūrimo automobiliai iki atvažiuojant policijos pareigūnams nebuvo judinti, laukiant pareigūnų, eismas vyko pro dešinę pusę.
6. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, panaikinti priimtą nutarimą. Jis nurodė, kad bendras nutarimo ir protokolo traktavimas neatitinka realios padėties. Nėra išaiškinimo, jog kelyje, kur yra vienpusis eismas, reikia laikytis arčiau dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto. Tas asmuo, kuris įvažiavo į priešpriešinį eismą yra traktuojamas kaip nukentėjusysis, nors padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą. Jo atstovaujamasis kalbėjo su draudėju, kuris nurodė, jog nuostolių atlyginimas gali siekti iki 1 700 Eur ir tai būtų neadekvatu pažeidėjui, kuris važiavo ne prieš eismą, kaip tai darė nukentėjusiuoju šioje byloje pripažintas asmuo.
7. Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovas R. S. prašė skundo netenkinti. Nurodė, jog pagal KET 9 punkto reikalavimus, vairuotojas turi vengti bet kokių veiksmų, galinčių įtakoti eismo įvykį bei vadovautis geranoriškumo principu. Iš surinktos medžiagos aiškiai matyti, jog R. B. pradėjęs važiuoti kliudė automobilį Kia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nors iš dešinės pusės buvo pakankamai vietos jį apvažiuoti. Tuo tarpu automobiliui Kia nebuvo kur pasitraukti, jis buvo prie važiuojamosios dalies krašto. Automobilio Kia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo nubaustas už tai, jog įvažiavo pažeisdamas „važiuoti draudžiama“ ženklą. Taip pat pažymėjo tai, jog šio eismo įvykio priežastinis ryšys yra ne todėl, kad automobilis Kia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo nepaisydamas draudžiamo ženklo, o todėl, kad R. B. po pokalbio su automobilio Kia vairuotoju, pradėjęs judėti įvažiavo į automobilį Kia.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas ir nutarimas paliktinas nepakeistas.
8. Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
9. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nurodyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui R. B. administracinė nuobauda paskirta už ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, KET nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas, užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Analizuojamu atveju R. B. nubaustas už tai, kad nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.
11. Skundą pateikęs R. B. nesutinka su priimtu nutarimu, nurodydamas, kad eismo įvykis įvyko dėl V. P. kaltės, nes jis padarė grubų KET pažeidimą – įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir važiavo prieš eismą, nors aiškiai matė kelio ženklą „įvažiavimas draudžiamas“ ir žinojo, kad čia vienpusis eismas. Be to, teigia, kad nepagrįstai nurodyta, kad jis turėjo važiuoti kuo arčiau dešiniojo kelio krašto, nes jis važiavo keliu, kur buvo vienpusis eismas. Dėl to prašo panaikinti Telšių AVPK Mažeikių r. PK 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 73-ANR_N-1595-2020.
12. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, jog R. B. nubaustas už ta, kad vairuodamas transporto priemonę Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėdamas galimybę pasitraukti į dešinę važiuojamosios dalies kraštą, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, dėl ko susidūrė su kita transporto priemone Kia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi konstatuota, kad eismo įvykis kilo būtent dėl R. B. neteisėtų veiksmų, nes nesilaikė KET 9 ir 119 punktų reikalavimų.
13. Pagal KET, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 punktą, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 119 punkte įtvirtinta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.
14. Nustatyta, kad tiek R. B. padarė KET pažeidimą, tiek automobilio Kia vairuotojas nubaustas už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau šiuo atveju aktualu nustatyti, kurio vairuotojo veiksmai turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir jo metu atsiradusiais padariniais. R. B. nurodo, kad būtent automobilio Kia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. P. padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą ir jei jis jo nebūtų padaręs, nebūtų ir eismo įvykio. O jis šiuo atveju tik ėmėsi iniciatyvos sudrausminti KET pažeidžiantį vairuotoją.
15. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, skundo argumentus, šiuo atveju visiškai sutinka su Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, išvada, kad eismo įvykis kilo būtent dėl R. B. padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad priežastinio ryšio tarp V. P. padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kilusio eismo įvykio, nėra. Vien tai, kad V. P. pažeidė kelio ženklą „važiuoti draudžiama“ ir važiavo prieš eismą, dar nesudaro pagrindo savaime tvirtinti, kad tokie veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiu eismo įvykiu. Bylos medžiaga nustatyta, kad automobilis Kia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į priešpriešinį eismą, tačiau sustojo ir, kaip nurodė pareiškėjas, jie pastatę automobilius lygiagrečiai vienas kito, kalbėjosi. Tai patvirtina ir byloje pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio aiškiai matosi, kad abu automobiliai buvo sustoję lygiagrečiai vienas kito. Taigi nustatyta, kad V. P. padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, už kurį jis nubaustas, neprivertė R. B. nei staigiai stabdyti, nei keisti važiavimo krypties, taigi negali būti traktuojamas kaip eismo įvykio priežastis. Teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su Institucija, priėmusia skundžiamą nutarimą, kad būtent R. B. padarytas KET pažeidimas yra susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiu eismo įvykiu.
16. Iš bylos medžiagos neginčijamai nustatyta, kad tarp R. B. vairuojamo automobilio ir Kia automobilio jiems lygiagrečiai sustojus vienas šalia kito, buvo apie pusės metro atstumas. Atstumas nuo R. B. vairuojamo Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki dešiniojo kelkraščio buvo pakankamas pravažiuoti dar vienai mašinai, tai nurodė ir pats R. B. apklaustas teismo posėdyje. Automobiliui Kia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atstumas nuo kelio krašto buvo apie 0,90 m. Tai patvirtina eismo įvykio vietos schema ir užfiksuotos nuotraukos (b. l. 7-9, 20). Taigi automobiliui Kia nebuvo vietos pasitraukti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o R. B. vairuojamam automobiliui buvo pakankamai vietos pasitraukti arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Nors R. B. teismo posėdyje nurodė, kad po pokalbio su automobilio Kia vairuotoju jis pasuko vairą dešiniau ir, įsitikinęs, kad jo nelenkia kiti automobiliai iš dešinės, pajudėjo į priekį, tačiau bylos duomenys paneigia šią pareiškėjo nurodytą aplinkybę.
17. Iš eismo įvykio schemos, nuotraukų, kuriose užfiksuoti automobiliams padaryti sugadinimai matyti, kad apgadinta automobilio Kia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinė kairė pusė, o automobilio Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės šonas – vairuotojo durelės (b. l. 16-33). Įvertinus automobiliams padarytus sugadinimus, automobilių padėtį po eismo įvykio, šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad R. B. buvo susukęs vairą į dešinę pusę ir tik tada pajudėjo. Teismo posėdžio metu pareiškėjas iškėlė versiją, kad tokie sugadinimai galėjo būti padaryti ir dėl to, kad automobilis Kia pavažiavo atbuline eiga, tačiau byloje esantys įrodymai paneigia šią versiją. Priešingai, byloje pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, kad tuo momentu, kai R. B. vairuojamas automobilis atsitrenkė į automobilio Kia kairės pusės galinę dalį, automobilis Kia stovėjo. Taigi vaizdo įrašas aiškiai patvirtina, kad automobilis Kia nevažiavo atbuline eiga.
18. Taigi byloje esantys įrodymai, priešingai nei tvirtinama skunde, patvirtina, kad eismo įvykis kilo būtent dėl R. B. veiksmų, t. y. kad jis turėdamas galimybę pasitraukti arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, to nepadarė. Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad eismo įvykis įvyko R. B. pasukus vairą į kairę pusę ir pradėjus judėti. Automobilis Kia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip matyti iš filmuotos medžiagos, nei vairuotojams kalbant, nei eismo įvykio metu nejudėjo ir neturėjo galimybės pasitraukti arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.
19. Atsakant į argumentą, kad jis važiuodamas vienpusiu eismu, neturi pareigos važiuoti kuo arčiau dešiniojo kelio krašto, nurodytina, kad KET 4 punkte yra įtvirtinta, jog eismo dalyvių elgesys yra grindžiamas savitarpio pagalba ir atsargumu. Pamatęs kliūtį, rūpestingas ir atidus vairuotojas turi daryti viską, kas tik įmanoma, kad išvengti avarinės situacijos, laikytis visų atsargumo priemonių ir protingumo reikalavimų. Be to, KET 9 punktas taip pat nurodo, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Taigi sistemiškai aiškinant KET 9 ir 119 punktų reikalavimus, darytina išvada, kad R. B. net ir važiuodamas vienpusiu kelio eismu, matydamas, kad kitaip negali išvengti eismo įvykio, turėjo pareigą analizuojamu atveju pasitraukti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto tam, kad nekliudytų stovinčio Kia automobilio.
20. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis tik siekė perspėti nedrausmingą vairuotoją, ir dėl savo tokios iniciatyvos jis neturėtų atsakyti už eismo įvykį. Tačiau atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad ši aplinkybė savaime nepašalina jo kaltės dėl sukelto eismo įvykio. Be to, pastebėtina, kad administracinė atsakomybė taikyta ne už tai, kad pareiškėjas sustojo sudrausminti kitą vairuotoją, o už ta, kad turėdamas galimybę pasitraukti arčiau dešinio važiuojamosios kelio dalies krašto, to nepadarė ir būtent dėl to atsitrenkė į automobilio Kita kairės pusės galinę dalį. Nors pareiškėjas teisus, kad jis turėjo teisę važiuoti vienpusiu keliu, o automobilio Kia vairuotojas važiavo prieš eismą, tačiau tokia teisė bet kokiu atveju nepašalina pareigos važiuoti taip, kad nebūtų kliudomi kiti automobiliai. Įvertinus R. B. vairavimo stažą (26 metai), pačią situaciją, akivaizdu, jog būtent R. B. šiuo atveju turėjo galimybę išvengti eismo įvykio pasitraukus arčiau dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto, tačiau to jis nepadarė. V. P. šiuo atveju nebuvo galimybės patraukti automobilio ir taip išvengti susidūrimo, jis tiesiog to momentu, kai į jį buvo atsitrenkta, stovėjo. Pastebėtina, kad nutarimo, kuriuo R. B. pripažintas kaltu dėl kilusio eismo įvykio, neteisėtu nedaro ir tai, kad V. P. inkriminuotas švelnesnis Kelių eismo taisyklių pažeidimas nei norėtųsi pareiškėjui.
21. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus tai, jog būtent R. B. padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas yra susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiu eismo įvykiu ir jo metu atsiradusiais padariniais, nėra jokio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutarimą.
22. Pareiškėjas teismo posėdyje taip pat nurodo, kad nuostolių atlyginimas (automobilio Kia remontas) gali siekti iki 1 700 Eur ir tai būtų neadekvatu pažeidėjui, kuris važiavo ne prieš eismą, kaip tai darė nukentėjusiuoju šioje byloje pripažintas asmuo. Tačiau nurodytina, kad ši aplinkybė šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės vertinant skundžiamo nutarimo pagrįstumą, nes klausimas dėl žalos atlyginimo nebuvo ir nėra sprendžiamas. Nurodytina, kad transporto priemonei padaryta žala atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkto, kuriame įtvirtinta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama draudimo sutartyje ar (ir) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (polise) nurodytą transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį, pagrindu.
23. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ištyrus byloje surinktų duomenų visumą, darytina išvada, jog Telšių AVPK Mažeikių r. PK, nagrinėdamas R. B. administracinio nusižengimo bylą, teisingai nustatė ir įvertino administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir pagrįstai R. B. nubaudė pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį. Telšių AVPK Mažeikių r. PK, skirdamas nuobaudą R. B., tinkamai įvertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, elgesį tyrimo metu, nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir, individualizavęs bausmę, teisėtai paskyrė administracinę nuobaudą, kurios dydis nustatytas ANK 417 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.
24. Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, išklausęs posėdžio metu duotus parodymus, atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją, sprendžia, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 73-ANR_N-1595-2020 yra pagrįstas, priimtas teisėtai, naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Paskirta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė yra minimalios, todėl tikrai nėra per griežtos, jos paskirtos laikantis ANK 34 straipsnio reikalavimų. Atsižvelgus į visa tai, šis nutarimas paliktinas nepakeistu, o R. B. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalimi, 639 – 640 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 – 646 straipsniais,
nutaria:
R. B. skundo netenkinti.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 73-ANR_N-1595-2020, palikti nepakeistą.
Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusį teismą.