Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės užsienio bendrovės AirHelp Limited ieškinį atsakovei Ryanair DAC dėl 400 Eur kompensacijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą Nr. 261/2004 priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė užsienio bendrovė AirHelp Limited (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Ryanair DAC (toliau – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 400,00 Eur dydžio kompensaciją, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminio mokesčio ir 484,00 Eur atstovavimo išlaidų.

2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad reikalavimą grindžia Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu Nr. 261/2004, nustatančiu bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju priteisimo (toliau – Reglamentas Nr. 261/2004). Atsakovė, vykdydama oro pervežimo paslaugas, pažeidė Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas keleivės (toliau – keleivė) atžvilgiu. Skrydis FR 2144, vykęs 2017 m. birželio 4 d., maršrutu Londonas – Kaunas, buvo atidėtas. Sutrikdyto skrydžio atstumas, pagal kurį skaičiuojamas keleiviams priklausančios kompensacijos dydis, yra 1636 km. Skrydį atidėjus daugiau negu 3 valandoms, keleivė patyrė nepatogumus. Keleivė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovę, kad ši atliktų visus būtinus veiksmus siekiant išieškoti kompensacijas iš oro linijų bendrovių. Ieškovė, laikydamasi Reglamento Nr. 261/2004 nustatytos tvarkos, pirmiausia teikė pretenzijas oro linijų bendrovėms su reikalavimu atlyginti priklausančią 400,00 Eur kompensaciją. Kadangi atsakovė vengia bendradarbiauti ir iki šiol nėra pateikusi jokių įrodymų, pagrindžiančių kitas aplinkybes, dėl kurių negalimas kompensacijos išmokėjimas, tokiais veiksmais ji vengia Reglamento Nr. 261/2004 imperatyviai įtvirtintų oro vežėjo pareigų išmokėti kompensaciją skrydžių atšaukimo ir atidėjimo atvejais.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, kuriame nurodė, kad su reikalavimu priteisti 400,00 Eur kompensaciją sutinka, tačiau prašo mažinti prašomas priteisti išlaidas už teisinę pagalbą.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsniu, 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka, apie bylos nagrinėjimą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešimu paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje (b. l. 33-34). Prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka šalys nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

5. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad skrydis FR 2144, vykęs 2017 m. birželio 4 d. maršrutu Londonas - Kaunas, buvo atidėtas. Sutrikdyto skrydžio atstumas, pagal kurį skaičiuojamas keleiviams priklausančios kompensacijos dydis, yra 1636 km. Dėl šių priežasčių, keleivė M. M. D-H patyrė didesnį nei trijų valandų vėlavimą pasiekiant galutinę paskirties vietą. Keleivė 2018 m. balandžio 26 d. perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Ieškovė 2019 m. balandžio 12 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija, reikalaudama išmokėti 400,00 Eur dydžio kompensaciją. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei minėto dydžio kompensaciją.

6. Atsakovė pripažino ieškinio reikalavimus, todėl surašomi sutrumpinti motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis, 268 straipsnis).

7. Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo reglamentuojama Reglamento Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 5, 7 ir 12 straipsnių. Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnyje numatytos kompensacijos tikslas yra atlyginti keleivių, dėl atšaukto (atidėto) skrydžio patiriamus nepatogumus ir prarastą laiką, kurie vertintini kaip keleivio tiesiogiai dėl skrydžio atšaukimo (atidėjimo) patirta akivaizdi minimali ir neįrodinėtina žala (nuostoliai). Ieškovės prašoma priteisti 400,00 Eur kompensacija savo esme yra prilyginama žalos atlyginimui. Aptariamu atveju byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl skrydžio atšaukimo keleivės, kurios reikalavimo teises įgijo ieškovė, teisės buvo pažeistos.

8. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktą, atšaukus skrydį, atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, išskyrus i-iii punktuose nurodytus atvejus. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.

9. Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies a. punkte nustatyta, kad keleiviai gauna 400,00 Eur dydžio kompensaciją visų didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo skrydžių atveju. Nustatant atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką. Bylos duomenimis nustatyta, kad keleivės skrydis buvo atidėtas daugiau nei trims valandoms, o skrydžio atstumas sudarė 1636 kilometrus. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei kompensaciją dėl keleivės skrydžio atidėjimo. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų apie tai, kad skrydis buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovės (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 400,00 Eur dydžio kompensaciją laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (Reglamento 7 straipsnio 1 dalis).

10. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnyje 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (400,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

11. Ieškovė prašo atlyginti jai bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis ir 484,00 Eur atstovavimo išlaidos. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovės ieškinį patenkinus visa apimtimi, ieškovei iš atsakovės priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis.

12. Atsakovė prašo mažinti ieškovės patirtas 484,00 Eur dydžio išlaidas.

13. Pagal bendrą principą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese – bylą laimėjusiai šaliai atlyginamos jos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę teisme. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančios normos turi ir prevencinį pobūdį – proceso dalyviai skatinami ieškoti kompromiso, nereikšti nepagrįstų ieškinių, pasinaudoti alternatyviais ginčo sprendimo būdais ir pan. Iš CPK normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą akivaizdu, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šiuo atveju priklauso nuo šalių elgesio procese. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį.

14. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad atsakovei netenkinant ieškovės pretenzijos geruoju sumokėti kompensaciją, ieškovė turėjo kreiptis teisinės pagalbos į kvalifikuotą specialistą – advokatą. Ieškovės atstovė advokatė atliko veiksmus, reikalingus tinkamai pasiruošti atstovauti savo klientes teisme, susipažinti su bylai reikšmingais dokumentais, parengti procesinius dokumentus – ieškinį. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, pateikto ieškinio turinį, analizuotų teisės aktų bei teismų praktikos apimtį 484,00 Eur išlaidos už advokatės atliktus veiksmus yra adekvačios bylos sudėtingumui ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, bei nepažeidžia 2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad dėl ieškovės susidariusių bylinėjimosi išlaidų kalta atsakovė, be pateisinamų preižasčių nesumokėjusi ieškovei kompenacijos, kurią sumokėti buvo paprašyta iki teismine tvarka. Atsižvelgiant į tai, teismas, sprendžia, kad ieškovei iš atsakovės priteistinos visos jos patirtos išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą, t.y. 484,00 Eur.

15. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės Ryanair DAC, užsienio juridinio asmens kodas 104547, ieškovei AirHelp Limited, užsienio juridinio asmens kodas 1926223, 400,00 Eur (keturių šimtų eurų) dydžio kompensaciją, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (400,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį ir 484,00 (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų) išlaidas už teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.