Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės ir Irenos Varžinskienės,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriaus atstovui V. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje surinktais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui R. K. ir jo sutuoktinei M. K. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). Gretimybėje su pareiškėjui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ribojasi F. Š. priklausantis žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). NŽT Biržų skyrius, vykdydamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Geodezijos ir kartografijos departamento 2017 m. rugpjūčio 11 d. pavedimą (duomenys neskelbtini) „ Dėl patikrinimo vietoje“, 2017 m. rugsėjo 28 d. atliko pakartotinį F. Š. priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), faktinių duomenų patikrinimą vietovėje. Pakartotinio patikrinimo metu buvo nustatytos žemės sklypo , (duomenys neskelbtini), ribas žyminčių riboženklių koordinatės; nustatytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1999 m. gegužės 28 d. žemės valdos ribų paženklinimo abrise nurodytas pririšimo taškas; atstumas nuo pririšimo taško ( kelio vidurio) iki faktiškai naudojamo žemės sklypo , (duomenys neskelbtini), šiaurės rytinės ribos posūkio taško, nuo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), faktiškai naudojamo šiaurės rytinės ribos posūkio taško šiaurinės ribos linijos ilgio atstumas iki žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) ( b.l. 52).

Biržų skyrius, atlikęs minėtą patikrinimą, 2017 m. rugsėjo 28 d. surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą (duomenys neskelbtini) ( b.l. 10-13).

Pareiškėjas 2017 m. spalio 17 d. skundu kreipėsi į NŽT Biržų skyrių ir prašė, išnagrinėti jo skundą Viešojo administravimo įstatyme nurodytais terminais ir ištaisyti Faktinių duomenų patikrinimo akto (duomenys neskelbtini) ir jo priedų trūkumus, t.y. 1) nurodyti Faktinių duomenų patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) priede Nr.2“ Patikrinimo metu nustatytos koordinatės“ patikrinimo matavimo tašką Nr. 12 ir jo koordinates, 2) priede Nr.3 „ 2017 m. rugsėjo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto (duomenys neskelbtini) schema“ nurodyti patikrinimo matavimų tašką Nr. 12.

NŽT Biržų skyrius 2017 m. spalio 18 d. pareiškėjui parengta pažyma (duomenys neskelbtini) patvirtino apie pareiškėjo 2017 m. spalio 17 d. Skundo gavimą bei Skundui suteiktą registracijos numerį (duomenys neskelbtini), taip pat informavo, kad apie Skundo nagrinėjimo rezultatus pareiškėjas bus informuotas atskiru pranešimu (b. l. 9). 2017 m. lapkričio 17 d. Sprendimu, išdėstytu rašte (duomenys neskelbtini), NŽT Biržų skyrius, sustabdė pareiškėjo Skundo nagrinėjimą iki Biržų rajono apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla dėl namų valdos žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), bendros ribos ir kelio servituto nustatymo.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. Sprendimo, išdėstyto rašte (duomenys neskelbtini), kuriuo NŽT Biržų skyrius sustabdė pareiškėjo 2017 m. spalio 17 d. skundo nagrinėjimą iki Biržų rajono apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla dėl namų valdos žemės sklypų, kadastro (duomenys neskelbtini), bendros ribos ir kelio servituto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamą Sprendimą, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą iš esmės išnagrinėti jo 2017 m. spalio 17 d. skundą.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl NŽT Biržų skyriaus priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, NŽT Biržų skyrius yra viešojo administravimo subjektas, todėl jo veiklai taikytinos Viešojo administravimo įstatymo normos, kurios sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (1 straipsnis).

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Viešojo administravimo įstatymo nuostatos nustatė dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektą formas: prašymą ir skundą. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintų šiame įstatyme naudojamų sąvokų apibrėžimus, prašymu laikytinas su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (14 dalis), tuo tarpu skundo sąvoka aiškintina kaip asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (15 dalis). Asmenų skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje, reglamentuojančiame administracinę procedūrą, nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis). Remiantis aptariamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, asmenų prašymai ir skundai nagrinėjami vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose tvarka.

Nors pareiškėjas savo Skunde tiesiogiai ir nenurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2017 m. spalio 17 d. Skundo turinį, kuriame pareiškėjas nurodė, jog atsakovas, atlikęs jam ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bei gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), patikrinimą , nustatė ribų posūkio taškų koordinates, surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, tačiau jame nenurodė visų patikrinimo metu nustatytų duomenų, bei suformuluotą prašymą, per Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatyme nurodytus terminus ištaisyti 2017 m. rugsėjo 28 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto (duomenys neskelbtini) ir jo priedų trūkumus, pažymint ribų posūkio tašką Nr. 12 ir jo koordinates, sprendžia, kad pareiškėjo 2017 m. spalio 17 d. Skundas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nurodyto skundo apibrėžimo sąlygas. Taigi, nagrinėjamu atveju teismui kyla pareiga įvertinti, ar atsakovas NŽT Biržų skyrius pareiškėjo skundą išnagrinėjo laikantis Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje įtvirtintų taisyklių, reglamentuojančių administracinę procedūrą, bei ar nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundžiami atsakovo priimti sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Pažymėtina, kad asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka, atliekant administracinę procedūrą. Pagal minėto įstatymo 19 straipsnio 1 dalį administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.

Administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą per 2 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti administracinės procedūros terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys. Tokios administracinės procedūros terminus įtvirtina Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnis.

Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinės procedūros sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka. Asmeniui, kuris kreipėsi dėl administracinės procedūros pradėjimo, per 3 darbo dienas nuo administracinės procedūros sprendimo priėmimo dienos, laikantis asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, raštu pateikiama informacija apie priimtą administracinės procedūros sprendimą.

Aptariamo įstatymo 27 straipsnis nustato pagrindus, kuriems esant administracinė procedūra gali būti stabdoma . Vadovaujantis VAĮ 27 str. 5 d. jeigu paaiškėja, kad pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo.

Įvertinus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimo (duomenys neskelbtini)“ Dėl skundo nagrinėjimo“ turinį akivaizdu, jog atsakovas savo sprendimą grindė Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies nuostata, kuri numato, jog paaiškėjus, kad pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas , administracinė procedūra nutraukiama ir apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, ne kartą yra pasisakęs kad Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinta teisės norma, reglamentuojanti administracinės procedūros sustabdymą ( nutraukimą ), yra skirta atskirti asmens skundo (prašymo ir pan.) nagrinėjimą ne teismine tvarka, kai toks skundas ar prašymas pagal jam suteiktą kompetenciją yra (turi būti) nagrinėjamas viešojo administravimo subjekto, ir tokio skundo nagrinėjimą teismine tvarka. Teisės normos nuostatos (turi būti) taikomos esant situacijoms, kai abu paminėti nagrinėjimai vyksta tuo pačiu laiku ir jų objektas yra tie patys (nurodyti paduotuose ir viešojo administravimo subjektui, ir teismui skunduose ar prašymuose) klausimai. Esant tokioms situacijoms, prioritetinė reikšmė suteikiama teisminiam nagrinėjimui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti ir kompetencijos bei tapatumo prasme identifikuoti abiem nurodytoms institucijoms (viešojo administravimo subjektui ir teismui) paduotuose skunduose ar prašymuose pateiktus klausimus, tai yra pirmiausia nustatyti, ar viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) keliami ir prašomi nagrinėti klausimai yra to subjekto kompetencija, ar būtent šiems klausimams ištirti yra skirtas jau pradėtas ir tęsiamas teisminis tam tikros situacijos nagrinėjimas. Tik nustačius, kad į viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) iškeltus klausimus bus (turi būti) atsakyta teismo priimtame procesiniame sprendime (tokio sprendimo rezoliucinėje dalyje), administracinė skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūra turi būti sustabdyta, kol teismas išnagrinės tam tikrą bylą. Jeigu tokio ryšio tarp skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūrų pas viešojo administravimo subjektą ir teisme nėra, administracinės skundo (prašymo) procedūros sustabdymas nėra leistinas jokiais kitais (negu aptartu) sumetimais, iš jų ir tikslingumo sumetimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-968/2014, 2015 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-132-143/2015).

Ginčas šioje byloje iš esmės kilo dėl to, ar NŽT Biržų skyrius pagrįstai sustabdė pareiškėjo 2017 m. spalio 17 d. skundo nagrinėjimą, nustatęs, jog skundo reikalavimas yra tapatus reikalavimui Biržų rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Remiantis LVAT praktika, tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (LVAT 2008-01-03 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo) pagrindą, o pareiškėjo materialinis-teisinis reikalavimas atsakovui sudaro skundo (prašymo) dalyką (LVAT 2009-05-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-323/2009). Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių (LVAT 2012-01-27 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-52/2012). Todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (LVAT 2012-01-27 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-52/2012). Šalies tapatumas nustatomas išsiaiškinus, ar tas pats asmuo nepareiškė pakartotinio skundo tam pačiam atsakovui. Skundo pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (faktinis pagrindas) (LVAT 2012-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-201/2012).

Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, jog pareiškėjas į NŽT Biržų skyrių kreipėsi 2017 m. spalio 17 d. skundu prašydamas papildyti 2017 m. rugsėjo 28 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą (duomenys neskelbtini) t.y. šio akto priede Nr. 2 nurodyti patikrinimo metu nustatytą tašką Nr. 12 ir jo koordinates, ir priede Nr.3 pavaizduoti tašką Nr. 12.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Biržų rajono apylinkės teisme 2017 m. spalio 16 d. buvo priimtas nagrinėti R. K. patikslintas ieškinys atsakovei F. Š., tretiesiems asmenims M. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl namų valdos žemės sklypų bendros ribos ir kelio servituto nustatymo. Minėtai civilinei bylai suteiktas Nr. 2-147-847/2018, teisminio proceso Nr. 2-15-3-01003-2017-5.

Taigi, minėtoje civilinėje byloje ginčas iš esmės kyla dėl bendros ribos tarp pareiškėjui R. K. ir jo sutuoktinei M. K. nuosavybės teise priklauso žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) ir besiribojančio F. Š. priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ir kelio servituto. Pareiškėjas 2017 m. spalio 17 d. skundu NŽT Biržų skyriui siekia kitokių teisinių pasekmių nei civilinėje byloje, t. y. siekia, kad būtų papildytas Biržų skyriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas (duomenys neskelbtini) t.y. kad šio akto priede Nr. 2 būtų nurodytas patikrinimo metu nustatytas taškas Nr. 12 ir jo koordinatės, ir priede Nr.3 pavaizduotas taškas Nr. 12.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija, konstatuoja, jog pareiškėjo 2017 m. spalio 17 d. skundo NŽT Biržų skyriui reikalavimas nėra tapatus, tiesiogiai nesusijęs su ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-147-847/2018, nagrinėjamoje Panevėžio miesto apylinkės teismo Biržų rūmuose, reikalavimais, todėl ginčijamu NŽT Biržų skyriaus sprendimu neteisėtai ir nepagrįstai buvo sustabdyta pareiškėjo skundo nagrinėjimo administracinė procedūra iki bus išnagrinėta civilinė byla.

Viešojo administravimo įstatymo taikymo požiūriu viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas laikytinas individualiu administraciniu aktu, kuriam, be kita ko, yra taikytini Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai dėl jo turinio ir formos. Minėta, jog nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl atsakovo priimtų sprendimų teisėtumo, būtina patikrinti, ar jie atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, o tai reiškia, kad sprendime turi būti nurodytos jo priėmimo priežastys, aiškūs atitinkami faktai ir įstatyminis pagrindas, individuali argumentacija. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta jo apskundimo tvarka (8 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas pastarąsias nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, kuris reikalauja, jog viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Skundžiamas atsakovo 2017m. lapkričio 17 d. sprendimas nėra motyvuotas, nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, ( faktais), kodėl administracinės procedūros atlikimas ir baigimas yra negalimas, nenurodytos teisės aktų normos , kuriomis atsakovas rėmėsi, priimdamas sprendimą, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas atsakovo sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkinamas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimas (duomenys neskelbtini)“ Dėl skundo nagrinėjimo“ naikinamas kaip nepagrįstas ir NŽT Biržų skyrius įpareigojamas išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. spalio 17 skundą iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo R. K. skundą patenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimą (duomenys neskelbtini) “ Dėl skundo nagrinėjimo“.

Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyrių išnagrinėti pareiškėjo R. K. 2017 m. spalio 17 d. skundą (duomenys neskelbtini) „ Dėl faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto (duomenys neskelbtini) trūkumų“ iš esmės.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.