Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį VMI prie FM atstovas neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. D., būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, į teismo posėdį neatvyko, prašymo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant nepateikė. Todėl byla išnagrinėta VMI prie FM atstovui ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

R. D. kaltė įrodoma VMI prie FM pareiškime nurodytais duomenimis ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Iš VMI prie FM pareiškimo matyti, kad mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso duomenimis 2024-07-30 datai MB „(duomenys neskelbtini)“ nepriemoka valstybės biudžetui yra 31429,88 Eur, kurią sudaro: 353 Eur – gyventojų pajamų mokestis, 12635,44 Eur – pelno mokestis, 18444,44 Eur – pridėtinės vertės mokestis. MB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką. Išanalizavus MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. ((duomenys neskelbtini) išrašą, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022-09-30 iki 2022-10-18 Bendrovės vadovė R. D. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Dėl didelio atsiskaitymų kiekio pareiškime pateiktas tik keletas konkrečių pažeidimo faktą įrodančių pavyzdžių: 2022-09-30 R. K. pervesta 900 Eur, 2022-10-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 160 Eur, 2022-10-03 R. K. pervesta 1200 Eur, 2022-10-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 1038 Eur, 2022-10-10 D. D. pervesta 655 Eur, 2022-10-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 819,68 Eur, 2022-10-11 M. J. pervesta 200 Eur, 2022-10-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 250 Eur, 2022-10-18 MB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 202,15 Eur, 2022-10-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 211,47 Eur. Pareiškime nurodoma, kad nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, jog Bendrijos vadovė atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydama atsiskaitymus su prekių tiekėjais ir/ar paslaugų teikėjais ar kitais, žemesnės eilės nei VMI prie FM, kreditoriais dėl ko buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta, t. y. Bendrijos vadovė tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Vertinant nurodytą faktinę aplinkybę, Bendrovės vadovė, būdama skolinga valstybės biudžetui ir žinodama apie bendrijos finansinę padėtį, t. y. tai, kad ji neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, atlikinėjo atsiskaitymus su kitais kreditoriais, kas rodo, jog Bendrijos vadovė nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus (b. l. 1-4).

Iš duomenų bazės išrašo matyti, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė yra R. D. (b. l. 5).

Iš MB „(duomenys neskelbtini)“ balansų matyti, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinių prievolių, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, suma 2022-09-30 buvo 15925,08 Eur, kurią sudarė: 2,08 Eur - gyventojų pajamų mokestis, 15923 Eur – pridėtinės vertės mokestis; 2022-10-02 buvo 16483,42 Eur, kurią sudarė: 2,08 Eur - gyventojų pajamų mokestis, 16481,34 Eur – pridėtinės vertės mokestis; 2022-10-03 buvo 16483,42 Eur, kurią sudarė: 2,08 Eur - gyventojų pajamų mokestis, 16481,34 Eur – pridėtinės vertės mokestis; 2022-10-10 buvo 16483,42 Eur, kurią sudarė: 2,08 Eur - gyventojų pajamų mokestis, 16481,34 Eur – pridėtinės vertės mokestis; 2022-10-11 buvo 16483,42 Eur, kurią sudarė: 2,08 Eur - gyventojų pajamų mokestis, 16481,34 Eur – pridėtinės vertės mokestis; 2022-10-17 buvo 16706,23 Eur, kurią sudarė: 205,77 Eur - gyventojų pajamų mokestis, 16500,46 Eur – pridėtinės vertės mokestis; 2022-10-18 buvo 16706,23 Eur, kurią sudarė: 205,77 Eur - gyventojų pajamų mokestis, 16500,46 Eur – pridėtinės vertės mokestis; 2024-07-30 buvo 31429,88 Eur, kurią sudarė: 353 Eur - gyventojų pajamų mokestis, 12632,44 Eur - pelno mokestis, 18444,44 Eur – pridėtinės vertės mokestis (b. l. 7-22).

Šie duomenys pagrindžia faktą, kad Mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovė R. D. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems įmonės kreditoriams, o ne VMI prie FM.

Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė R. D., žinodama apie įmonės esamą mokestinį įsipareigojimą valstybei, kaip kreditorei, taip pat apie savo įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad įmonė neturi pakankamai piniginių lėšų visiems mokėjimo reikalavimams patenkinti, teikdama atsiskaitymo prioritetą kitiems kreditoriams, o ne VMI prie FM, pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

Kadangi šis eiliškumas buvo pažeistas, mokestinė nepriemoka VMI prie FM nepadengta, taip pažeidžiant kreditoriaus – VMI prie FM interesus, R. D. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais), požymiai.

(ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad šio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

ANK 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Skirdamas administracinę nuobaudą R. D., teismas atsižvelgia į tai, jog jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šiaulių apygardos teismo 2024-06-13 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2024-07-05, MB „duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla (b. l. 116, 117-120). Įvertinęs šias aplinkybes, tai, jog anksčiau tokio pobūdžio nusižengimų R. D. nėra padariusi, nėra duomenų, kad ji būtų elgusis nesąžiningai ir piktybiškai ar būtų siekusi išvengti mokesčių valstybei, nustatyta, kad nusižengimą padarė siekdama nesustabdyti įmonės veiklos, be to, neginčijo ir nesumokėtų mokesčių valstybei, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijaus, daro išvadą, kad (ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos net ir minimalios baudos paskyrimas neatitiktų nuobaudos teisingumo ir proporcingumo principų, ir pripažįsta, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, R. D. paskyrus mažesnę baudą nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali piniginė bauda.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 636, 646 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. D. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, nubausti 300 Eur (trijų šimtų eurų) bauda.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.