Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-02-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-111/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-27
Bylos Nr.
1A-111/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svajūnas Knizleris (pirm.), Albinas Bielskis, Viktoras Kažys
Nuteistasis
D. M.
Civilinis ieškovas
S. N.
Nukentėjusysis
S. N.
Advokatai
Jurgita Lučinskaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-111/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš

kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio,teisėjų: Albino Bielskio ir Viktoro Kažio,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,gynėjai advokatei Jurgitai Lučinskaitei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta devynerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš D. M. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. N. priteista dešimt tūkstančių litų neturtinei žalai atlyginti. Taip pat iš nuteistojo D. M. valstybei priteista trys šimtai šešiasdešimt vienas litas ir 93 ct. nukentėjusiajai S. N. suteiktos antrinės teisinės pagalbos apmokėjimui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

D. M. nuteistas už tai, kad nužudė kitą žmogų, t. y. 2008 m. birželio mėn. 9 d., apie 13.00 – 14.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, A. J. D. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Radviliškyje, buitinio konflikto metu, tyčia sudavė A. J. D. apie tris smūgius į galvą, apie keturis smūgius į veidą, apie tris smūgius į krūtinės ląstą, po vieną smūgį į abu pečių sąnarius, po vieną smūgį į abi šlaunis, vieną smūgį į dešinį klubą, vieną smūgį į dešinę blauzdą, vieną smūgį į kairį kelio sąnarį, vieną smūgį į pilvo sritį ir vieną į dešinę plaštaką, dėl ko A. J. D. nuo galvos smegenų sumušimo su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir daugybinio šonkaulių lūžimo, įvykio vietoje mirė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. M. prašo pakeisti 2008 m. gruodžio 2 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendį, jo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnį ir bylą perduoti iš naujo tirti Radviliškio rajono apylinkės prokuratūrai. Taip pat prašo netenkinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. N. dešimties tūkstančių litų ieškinio neturtinei žalai atlyginti.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, nes nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, priimdamas nuosprendį teismas vadovavosi spėlionėmis ir prielaidomis.

Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi jo parodymais, nes šie parodymai gauti neteisėtu būdu. Juos duodamas nuteistasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, be to jam buvo prižadėta minimali bausmė jei jis prisipažins, vėliau atsisakyti parodymų jis bijojo, nes buvo gąsdinamas, kad gali sulaukti griežtesnės bausmės.

Taip pat apeliantas mano, kad ir jo mamos, liudytojos M. M. parodymai negalėjo būti vertinami kaip neabejotinai teisingi, nes juos duodama ji taip pat buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Be to, tokių parodymų davimui galėjo turėti įtakos ir A. J. D. mirtis, nes tai jai buvo didelė moralinė ir psichologinė trauma. Nuteistasis teigia, kad iš M. M. parodymų matyti, kad ji nieko nematė ir nežinojo apie įvykį, nes tuo metu buvo išėjusi į parduotuvę. Grįžusi iš parduotuvės pirmą kartą, matė, jog A. J. D. iš nosies bėga kraujas, tačiau nieko apie tai neklausinėjo. Grįžusi antrą kartą matė nužudytąjį gulintį koridoriuje, bet kaip jis ten atsidūrė ir kas įvyko ji nematė, nežino ar jis buvo kur nors išėjęs ar su kuo nors susipykęs. Liudytoja nurodė, kad matė, jog nuteistasis A. J. D. spyrė tris kartus į pilvą ir į galvą. Tačiau liudytoja M. M. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad nukentėjusysis iš vakaro buvo kažkieno sumuštas.

Nuteistasis D. M. taip pat abejoja specialisto, davusio išvadą dėl nukentėjusiojo mirties priežasties, kompetencija. Specialisto išvadoje Nr. 406/08(04) nurodyta, kad nukentėjusįjį mirtis ištiko nuo kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir daugybinių šonkaulių lūžių, tačiau apelianto nuomone, šonkaulių lūžiai niekaip negali būti mirties priežastimi.

Be to, nuteistasis teigia, kad byloje nėra nustatyta, kad jis būtų nukentėjusiajam sudavęs daugiau nei tris smūgius į pilvą ir nemažiau kaip du smūgius į galvą. Apelianto teigimu, nors jis ir buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau taip stipriai nukentėjusiojo sumušti negalėjo, nes jautė nukentėjusiajam kaip mamos sugyventiniui pagarbą. Nuteistasis mano, kad nustatyti, kieno suduoti smūgiai buvo mirties priežastimi neįmanoma, todėl teismo išvada, kad šiuos smūgius sudavė nuteistasis yra spėlionė ir prielaida. Todėl, teismas suklydo kvalifikuodamas jo veiką pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir mano, kad jo nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.).

Apeliantas abejoja teismo išvada, kad nusikaltimą jis padarė veikdamas netiesiogine tyčia, nes suduodamas kelis smūgius nukentėjusiajam jis negalėjo numatyti, jog gali atimti jam gyvybę. Be to, stiprių smūgių suduoti jis negalėjo ir dėl apsvaigimo nuo alkoholio.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašo nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

Apygardos teismas visapusiškai ištyrė nuteistajam D. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, bei jam paskirtos bausmės, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis D. M. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmos instancijos teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir nuosekliai parodė, kad 2008 m. birželio 8 d., sekmadienį, apie 18 val. 30 min. jis atvyko į Radviliškį pas mamą, gyvenusią su nukentėjusiuoju A. J. D. . Tą vakarą jis su mama M. M. ir A. J. D. girtavo. Kitą dieną visi trys vėl girtavo. Vartojant alkoholinius gėrimus, mama pasiguodė, kad A. J. D. ją muša. Tada nuteistasis sudavė vieną smūgį ranka stovinčiam A. D. į veido sritį, galėjo pataikyti į nosį. A. J. D. nugriuvus, gulinčiam ant žemės nuteistasis keletą kartų spyrė, tačiau neprisiminė, kiek smūgių sudavė. Galėjo suduoti tris smūgius į galvą ir keturis smūgius į veido sritį. Nuteistasis pripažino, kad A. J. D. spyrė į krūtinę. Taip pat pripažino, kad A. J. D. mirė nuo jo smūgių. A. J. D. nesigynė, jis gulėjo ant žemės. Nuteistasis D. M. teigė, kad A. J. D. nužudyti nenorėjo, būdamas blaivus nebūtų mušęs, todėl mano, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo jo girtumas ir tai, kad mama pasiguodė, jog A. J. D. ją muša. Su civiliniu ieškiniu nuteistasis taip pat sutiko (t. 1, b. l. 114-115, t. 2 b. l. 34-35). Nuteistasis D. M. parodymų patikrinimo vietoje patvirtino savo parodymus ir parodė nusikaltimo padarymo vietą bei aplinkybes (t. 1, b. l. 119-124).

Iš esmės tokias pat įvykio aplinkybes apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir liudytoja M. M. . Nors ši liudytoja pirmos instancijos teisme atsisakė duoti parodymus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad jos sūnus D. M. dažnai girtauja, o išgėręs būna labai agresyvus, ne kartą buvo sumušęs ir ją. 2008 m. birželio 8 d. po pietų pas juos atėjo neblaivus D. M. . Ji kartu su A. J. D. ir D. M. girtavo tą vakarą ir kitą dieną. 2008 m. birželio 9 d. ji išėjo parnešti alaus, o grįžusi pastebėjo, kad A. J. D. iš nosies bėga kraujas, tačiau nei D. M. , nei A. J. D. nesakė kas atsitiko. Apie 13 val. ji vėl išėjo į parduotuvę. Grįžusi, tik atidariusi buto duris, pamatė A. J. D. gulintį koridoriuje skersai koridoriaus. Jo veidas buvo kruvinas, jis labai karkė. D. M. tuo metu spyrė A. J. D. tris kartus į pilvą. Ji tada puolė D. M. ir su juo susikibo. Vienu metu D. M. pripuolė prie A. J. D. ir spyrė jam du kartus į galvą, sakydamas: “ko tu karki, seni?“. Tada ji pabėgo iš buto, iš kaimynų paskambino greitajai ir policijai. Kai atvyko medikai, A. J. D. buvo miręs. Nuteistasis D. M. tuo metu miegojo kambaryje (t. 1, b. l. 70-77). Šiuos savo parodymus liudytoja M. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu parodydama, kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas A. J. D. (t. 1, b. l. 78-81).

Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. 406/08(04) matyti, kad A. J. D. mirtis įvyko nuo galvos smegenų sumušimo su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir daugybinio šonkaulių lūžio. A. J. D. kūne rasti sužalojimai: galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, krūtinkaulio lūžimas, krūtinės ląstos dešinės pusės 5,6,7,10,11 šonkaulių lūžis, nubrozdinimai momenyse, dešiniame petyje, dešiniame klube, šlaunyse, dešinėje blauzdoje, kairiajame petyje, kairiajame kelio sąnaryje, dešinėje plaštakoje, kraujosruvos veide, pilvo sienelėje, kairėje šlaunyje, krūtinės ląstos kairėje, pakaušio poodyje, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais tiesioginių smūginių kontaktų poveikyje. Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą dėl galvos smegenų sumušimo. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų smūginių kontaktų į galvos plaukuotąją dalį, ne mažiau keturių – į veidą, ne mažiau trijų – į krūtinės ląstą, po vieną – į abu pečių sąnarius, po vieną – į abi šlaunis, vieno – į dešinį klubą, vieno – į dešinę blauzdą, vieno į kairį kelio sąnarį, vieno į pilvo sritį ir vieno į dešinę plaštaką poveikyje. Po sužalojimų visumos nukentėjęs turėjo prarasti sąmonę ir aktyvių sąmoningų veiksmų atlikti negalėjo. Rastų sužalojimų atveju nukentėjusieji miršta ne staiga, laikas skaičiuojamas valandomis. Sužalojimų visuma griuvimo traumai nebūdinga. Mažai tikėtina, kada savalaikė kvalifikuota medicininė pagalba būtų išgelbėjusi nukentėjusiojo gyvybę. A. J. D. mirtis įvyko maždaug prieš parą laiko iki jo kūno tyrimo pradžios 2008 m. birželio 10 d., 14 val. Mirusiojo A. J. D. kraujyje rasta 1,36 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 29-32).

Todėl, kolegijos manymu, apygardos teismas tinkamai įvertinęs šiuos ir kitus išsamiai teismo nuosprendyje aptartus įrodymus bei įvertinęs jų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis D. M. nužudė A. J. D. , t. y. 2008 m. birželio mėn. 9 d., apie 13.00 – 14.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, A. J. D. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Radviliškyje, buitinio konflikto metu, tyčia sudavė A. J. D. apie tris smūgius į galvą, apie keturis smūgius į veidą, apie tris smūgius į krūtinės ląstą, po vieną smūgį į abu pečių sąnarius, po vieną smūgį į abi šlaunis, vieną smūgį į dešinį klubą, vieną smūgį į dešinę blauzdą, vieną smūgį į kairį kelio sąnarį, vieną smūgį į pilvo sritį ir vieną į dešinę plaštaką, dėl ko A. J. D. nuo galvos smegenų sumušimo su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir daugybinio šonkaulių lūžimo, įvykio vietoje mirė.

Kolegijos nuomone, nuteistasis nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas negalėjo remtis jo bei liudytojos M. M. parodymais, nes juos duodami jie buvo apsvaigę nuo alkoholio. Pastebėtina, kad nuteistasis D. M. sulaikytas 2008 m. birželio 9 d. ir pirmą kartą apklaustas 2008 m. birželio 10 d., t.y. praėjus beveik parai po įvykio, tą pačią dieną pirmą kartą apklausta ir liudytoja M. M. . Kolegijos nuomone, šios aplinkybės rodo, kad tiek nuteistasis, tiek liudytoja M. M. pirmą kartą apklausiami praėjus tiek laiko po įvykio, negalėjo būti apsvaigę nuo alkoholio. Atkreiptinas dėmesys, kad jų parodymai iš esmės sutampa. Be to, nuteistasis D. M. iš esmės visų apklausų metu davė nuoseklius parodymus, juos patvirtino ir pirmos instancijos teisme taip pat parodymų patikrinimo vietoje metu. Nuteistasis iš dalies teisus teigdamas, jog liudytojos M. M. parodymams galėjo turėti įtakos A. J. D. mirtis, nes tai jai buvo didelė moralinė ir psichologinė trauma. Tačiau, kolegija pastebi, kad ši liudytoja davė nuoseklius parodymus, kurie iš esmės sutampa su nuteistojo D. M. parodymais. Be to jos parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojo A. M. parodymai, kad 2008 m. birželio 9 d. apie 14 val. buvo pas buvusią žmoną adresu (duomenys neskelbtini), Radviliškyje. Tuo metu atėjo kaimynė iš 4 buto ir paprašė, kad jis paskambintų į policiją. Ji paaiškino, kad pas ją bute yra negyvas žmogus. Jis paskambino į policiją, po to į greitąją. Moteris pasakojo, kad, sugrįžusi namo, rado J. A. D. negyvą. Tą dieną jokio triukšmo iš šio buto jis negirdėjo (t. 2, b. l. 69). Nepagrįsti ir nuteistojo D. M. teiginiai, kad liudytoja M. M. parodė, jog nukentėjusįjį kažkas buvo sumušęs iš vakaro. Iš liudytojo M. M. parodymų matyti, kad būtent D. M. mušė nukentėjusįjį J. A. D. , niekas kitas daugiau nukentėjusiojo nemušė (t. 1, b. l. 72-73). Kolegija konstatuoja, kad šios aplinkybės rodo, jog apygardos teismas pagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį grindė nuteistojo D. M. bei liudytojos M. M. parodymais, ką nepagrįstai ginčija nuteistasis.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistojo D. M. kaltė nužudžius A. J. D. visiškai įrodyta. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl netiesioginės tyčios, prieštarauja baudžiamojo įstatymo nuostatoms bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimui „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“. Byloje surinkti ir teismo ištirti bei įvertinti įrodymai patvirtina, jog nuteistasis D. M. nužudė A. J. D. turėdamas netiesioginę tyčią, t.y. suprato, kad savo veika kelia pavojų A. J. D. gyvybei, numatė, kad gali atimti jam gyvybę ir, nors to nenorėjo, bet sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti (BK 15 str. 3 d.), kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde. Tai patvirtina bylos faktinės aplinkybės. Nuteistasis D. M. teigia nužudyti nukentėjusįjį nenorėjęs, sudavęs nukentėjusiajam A. J. D. smūgius nuėjo miegoti nesidomėdamas jo būkle. Tačiau, iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. M. nukentėjusiajam J. A. D. sudavė stiprius smūgius į gyvybiškai svarbius organus (t.y. į krūtinę, galvą), gulintį spardė. Todėl, kolegija mano, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsižvelgiant į nuteistojo gyvenimišką patirtį, nuteistasis neabejotinai suprato, kad nuo jo suduotų smūgių A. J. D. gali mirti, bet buvo abejingas pasekmėms. 2004 m. birželio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 6 punkte numatyta, kad tokiu atveju, kai nustatoma, jog kaltininkas veikė netiesiogine tyčia, jo padaryta veika kvalifikuojama pagal atsiradusias pasekmes. To paties nutarimo 4 punkte numatyta, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Iš aukščiau paminėtų įrodymų matyti, kad nuteistasis pripažino rankomis ir kojomis sudavęs nukentėjusiajam A. J. D. smūgius į įvairias kūno vietas, tarp jų į galvą bei krūtinę, taip pat pripažino, kad A. J. D. mirė nuo jo suduotų smūgių, kad nukentėjusiojo daugiau niekas nemušė parodė liudytoja M. M. . Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad A. J. D. mirtis įvyko nuo galvos smegenų sumušimo su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir daugybinio šonkaulių lūžio. Šie įrodymai patvirtina, kad tarp nuteistojo D. M. smurtinių veiksmų ir A. J. D. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Taip pat kolegija atkreipia dėmesį, kad aukščiau mintėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo 19 punkte nurodyta, kad nužudymas iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, jei nėra kitų BK 129 straipsnio 2 dalyje numatytų kvalifikuojamųjų požymių. Šiuo atveju pats nuteistasis teigia, kad prieš nukentėjusįjį A. J. D. jis ėmė smurtauti, motinai M. M. pasiskundus, kad A. J. D. ją muša. Dėl šios aplinkybės kilus konfliktui, nuteistasis D. M. iš pykčio sumušė nukentėjusįjį, ko pasėkoje pastarasis mirė.

Nuteistojo D. M. apeliaciniame skunde iškelta versija, kad dar kas nors, išskyrus jį, galėjo sužaloti nukentėjusįjį, paneigta baudžiamosios bylos medžiaga. Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pats pripažino, kad sumušė nukentėjusįjį, nurodė konkrečias įvykio aplinkybes, kurios sutampa su liudytojos M. M. parodymais bei kitais faktiniais bylos duomenimis. Iš aukščiau paminėtų nuteistojo D. M. parodymų matyti, kad įvykio dieną su nukentėjusiuoju girtavo nuteistasis ir būtent jis sudavė nukentėjusiajam smūgius. Nors nuteistasis ir neigė, jog įvykio išvakarėse smurtavo prieš nukentėjusįjį bei nurodė, jog ryte atsikėlęs pamatė, kad pastarojo veidas sužalotas, tačiau tokių jo parodymų nepatvirtino liudytoja M. M. . Ši liudytoja neparodė, kad nukentėjusysis iki atvykstant D. M. buvo sumuštas bei kad ant jo kūno matėsi kokie nors sužalojimai. Priešingai, ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus liudytoja M. M. teigė jog tiek įvykio išvakarėse, tiek ir įvykio dieną prieš J. A. D. smurtavo būtent nuteistasis (t. 1, b. l. 72). Nuteistojo apeliaciniame skunde iškelta versija, prieštarauja ir Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus eksperto A. J. K. duotai 2008 m. birželio 10 d. specialisto išvadai Nr. 406/08(04), kurios 2 punkte nurodoma, kad J. A. D. mirtis įvyko maždaug prieš parą laiko iki jo kūno tyrimo pradžios 2008 m. birželio 10 d. 14 val. Išvados 10 punkte nurodoma, kad rastų sužalojimų atveju, nukentėjusieji miršta ne staiga, laikas skaičiuojamas valandomis (t. 1, b. l. 29-32). Šios specialisto išvados, kolegijos nuomone, taip pat paneigia nuteistojo iškeltą versiją, kad J. A. D. buvo sumuštas įvykio išvakarėse. Be to, nei pats nuteistasis nei liudytoja M. M. neparodė, jog nuo to momento kai nuteistasis 2008 m. birželio 8 d. atvyko pas nukentėjusįjį J. A. D. į svečius, kad pastarasis būtų kur nors išėjęs iš savo buto ir dar su kuo nors bendravęs. Kolegijos manymu, visos šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis mirė būtent nuo nuteistojo D. M. padarytų sužalojimų. Taigi, ši nuteistojo tik apeliaciniame skunde iškelta įvykio versija, vertintina kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl nukentėjusiajam J. A. D. padarytų sužalojimų nuo kurių nukentėjusysis mirė.

Be to, nuteistasis nepagrįstai abejoja ir aukščiau minėto specialisto išvados dalimi, kurioje nustatyta nukentėjusiojo mirties priežastis. Kolegijos nuomone, nėra pagrindo abejoti eksperto, atlikusio nužudytojo J. A. D. kūno tyrimą ir nustačiusio jo mirties priežastį, kompetencija ir kvalifikacija. Atkreiptinas dėmesys, kad pats nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių ir svarių argumentų, kodėl jam kelia abejonių eksperto kompetencija. Vien nuteistojo nepagrįsta prielaida, kad nukentėjusysis negalėjo mirti nuo šonkaulių lūžių, negali būti vertinama kaip pagrindas abejoti 2008 m. birželio 10 d. specialisto išvada Nr. 406/08(04). Juolab, kad šios specialisto išvados 5 punkte, nurodoma, kad J. A. D. mirtis įvyko nuo galvos smegenų sumušimo su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir daugybinio šonkaulių lūžio (t. 1, b. l. 29 – 32). Be to, ši teismo medicinos išvada atitinka teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms apie įvykio laiką, nukentėjusiajam padarytą sužalojimų skaičių bei lokalizaciją.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai D. M. veiką kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, ką nepagrįstai apeliaciniame skunde ginčija nuteistasis. Kartu konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo nuteistojo padarytą veiką kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Kolegijos nuomone, nuteistasis D. M. apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad nesudavė nukentėjusiajam tiek smūgių kiek nurodyta kaltinime ir už kiek jis nuteistas. Apygardos teismas tokius nuteistojo teiginius įvertino ir motyvuotai atmetė. Teismas atsižvelgė į specialisto išvadą, iš kurios matyti, kad sužalojimai A. J. D. padaryti ne mažiau trijų smūginių kontaktų į galvos plaukuotąją dalį, ne mažiau keturių – į veidą, ne mažiau trijų – į krūtinės ląstą, po vieną – į abu pečių sąnarius, po vieną – į abi šlaunis, vieno – į dešinį klubą, vieno – į dešinę blauzdą, vieno į kairį kelio sąnarį, vieno į pilvo sritį ir vieno į dešinę plaštaką poveikyje. Būtent tiek smūgių nuteistajam inkriminuota ir kaltinime. Nuteistasis D. M. pats nurodė, kad dėl girtumo neatsimena, kiek tiksliai sudavė smūgių, tuo tarpu specialisto išvadoje nurodyta, kad A. J. D. padaryti sužalojimai nebūdingi griuvimo traumai. Liudytoja M. M. patvirtino, kad nukentėjusiojo daugiau niekas nemušė. Dėl šių aplinkybių, kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai nusprendė, kad mažinti kaltinimo apimtį nėra pagrindo ir pagrįstai nuteistąjį pripažino kaltu sudavus nukentėjusiajam tiek smūgių, kiek nurodyta minėtoje specialisto išvadoje bei kaltinime. Vien nuteistojo D. M. deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai, kad jis tiek smūgių nukentėjusiajam A. J. D. suduoti negalėjo, nes jį gerbė, negali būti vertinami kaip duomenys paneigiantys objektyviai nustatytas aplinkybes. Būtent nuteistasis D. M. policijos pareigūnų rastas įvykio vietoje, apsvaigęs nuo alkoholio miegantis lovoje. Pastaroji aplinkybė rodo, kad nuteistasis buvo visiškai abejingas galimoms jo panaudoto prieš nukentėjusįjį smurto pasekmėms, po smurto panaudojimo nuėjo miegoti palikdamas nukentėjusįjį sumuštą.

Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat prašo bylą perduoti iš naujo tirti Radviliškio rajono apylinkės prokuratūrai, tačiau kolegijos nuomone, toks nuteistojo prašymas nepagrįstas. BPK 326 straipsnis numato tik du atvejus, leidžiančius apeliacinės instancijos teismui perduoti bylą prokurorui. BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad tokį procesinį sprendimą teismas gali priimti tuomet, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. BPK 326 straipsnio 5 dalies 4 punktas numato, kad teismas taip pat gali perduoti bylą prokurorui, jeigu paaiškėja BPK 403 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas pagrindas. Kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju tokių aplinkybių byloje nenustatyta, kaltinamasis aktas surašytas nepažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimų, taip pat nenustatyta ir kitų pagrindų, leidžiančių perduoti bylą prokurorui iš naujo tirti.

Kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, už padarytą nukentėjusiojo J. A. D. nužudymą, nuteistajam pagrįstai paskyrė BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Skirdamas bausmę teismas pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo D. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y., kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Taip pat apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis įvykdė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes – žmogaus mirtį, kad nusikaltimas baigtas, padarytas netiesiogine tyčia. Įvertinta ir D. M. asmenybė – praeityje teistas 5 kartus, tačiau teistumai išnykę, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas kaip piktnaudžiaujantis alkoholiu.

Kolegija, įvertinusi šias aplinkybes konstatuoja, kad nuteistajam D. M. paskirta devynerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus ir nėra aiškiai per griežta, todėl pagrindo ją švelninti nėra.

Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo netenkinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. N. dešimties tūkstančių litų civilinio ieškinio, tačiau nenurodo jokių motyvų, kodėl toks ieškinys jo nuomone nepagrįstas. Kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Atsižvelgė į tai, kad nors ieškovė su tėvu susitikdavo retai, tačiau bendravo laiškais, ryšys tarp tėvo ir dukters nebuvo nutrūkęs, todėl pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo D. M. tyčiniai nusikalstami veiksmai nukentėjusiojo A. J. D. dukrai S. N. sukėlė sunkias pasekmes – dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą dėl tėvo netekties. Kartu teismas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimą D. M. padarė veikdamas netiesiogine tyčia, neturi jokio turto, yra jauno amžiaus, darbingas. Todėl kolegija mano, kad įvertinęs visas šias aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, apygardos teismas pagrįstai iš nuteistojo D. M. nukentėjusiajai S. N. priteisė dešimt tūkstančių litų neturtinei žalai atlyginti ir ši suma nėra aiškiai per didelė.

Apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Svajūnas KnizlerisTeisėjai Albinas BielskisViktoras Kažys