- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-10
- Bylos Nr.
- eAS-443-415/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02855-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Skirgailė Žalimienė, Romanas Klišauskas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „KJ 220“, Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, „PPR Investicijos“, „PHE LT“, "PHE LT", "KJ 220", Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, "PPR Investicijos"
- Pareiškėjas
- Vilniaus apygardos prokuratūros, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, uždaroji akcinė bendrovė „Baltpool“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „KJ 220“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos (nuo 2019 m. liepos 1 d. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba), uždarosioms akcinėms bendrovėms „KJ 220“, „PPR Investicijos“ bei „PHE LT“ (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, uždaroji akcinė bendrovė „Baltpool“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ bei Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos), dėl aktų panaikinimo ir nepagrįstai išmokėtų lėšų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir pareiškėjas, Prokuroras), kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas:
1) panaikinti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „KJ 220“ 2017 m. gegužės 23 d. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir VEI) išduotas Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymas Nr. 17ĮP2-181400, Nr. 17ĮP2-181392, Nr. 17ĮP2-181397, Nr. 17ĮP2-181396 ir Nr. 17ĮP-181387;
2) panaikinti UAB „PPR Investicijos“ 2017 m. gegužės 22 d. VEI išduotą Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. 17ĮP2-181394;
3) panaikinti UAB „KJ 220“ VEI 2017 m. birželio 1 d. išduotus leidimus gaminti elektros energiją Nr. L-1139, Nr. L-1138, Nr. L-1137, Nr. L-1135;
4) panaikinti UAB „PHE LT“ 2017 m. lapkričio 30 d. VEI išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1444;
5) panaikinti UAB „PPR Investicijos“ 2017 m. birželio 1 d. VEI išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1134;
6) priteisti iš UAB „KJ 220“ Lietuvos Respublikos naudai 221 029,35 Eur viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – ir VIAP) lėšų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, įpareigojant UAB „KJ 220“ grąžinti nurodytą sumą į Lietuvos Respublikos VIAP lėšų fondą, administruojamą UAB „Baltpool“;
7) priteisti iš UAB „PHE LT“ Lietuvos Respublikos naudai 28 757,34 Eur VIAP lėšų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, įpareigojant UAB „PHE LT“ grąžinti nurodytą sumą į Lietuvos Respublikos VIAP lėšų fondą, administruojamą UAB „Baltpool“;
8) priteisti iš UAB „PPR Investicijos“ Lietuvos Respublikos naudai 54 706,79 Eur VIAP lėšų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, įpareigojant UAB „PPR Investicijos“ grąžinti nurodytą sumą į Lietuvos Respublikos VIAP lėšų fondą, administruojamą UAB „Baltpool“;
9) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti VIAP lėšų išmokėjimą UAB „KJ 220“ (pagal 2017 m. birželio 1 d. išduotus leidimus gaminti elektros energiją Nr. L-1135, Nr. L-1137, Nr. L-1138, Nr. L-1139); sustabdyti VIAP lėšų išmokėjimą UAB „PHE LT“ (pagal 2017 m. lapkričio 30 d. išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1444); sustabdyti VIAP lėšų išmokėjimą UAB „PPR Investicijos“ (pagal 2017 m. birželio 1 d. išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1134), o teismui nusprendus netaikyti šios reikalavimo užtikrinimo priemonės – sustabdyti UAB „KJ 220“ 2017 m. birželio 1 d. išduotų leidimų gaminti elektros energiją Nr. L-1139, Nr. L-1138, Nr. L-1137 ir Nr. L-1135, UAB „PHE LT“ 2017 m. lapkričio 30 d. išduoto leidimo gaminti elektros energiją Nr. L-1444, UAB „PPR Investicijos“ 2017 m. birželio 1 d. išduoto leidimo gaminti elektros energiją Nr. L-1134 galiojimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi priėmė nagrinėti Prokuroro pareiškimą ir pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemones: 1) sustabdė VIAP lėšų, mokamų UAB „KJ 220“ iš akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“ biudžeto pagal 2017 m. birželio 1 d. VEI išduotus leidimus gaminti elektros energiją Nr. L-1135, Nr. L-1137, Nr. L-1138 ir Nr. L-1139, išmokėjimą; 2) sustabdė VIAP lėšų, mokamų UAB „PHE LT“ iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ biudžeto pagal 2017 m. lapkričio 30 d. VEI išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1444, išmokėjimą; 3) sustabdė VIAP lėšų, mokamų UAB „PPR Investicijos“ iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ biudžeto pagal 2017 m. birželio 1 d. VEI išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1134, išmokėjimą.
II.
Atsakovas UAB „KJ 220“ 2020 m. balandžio 3 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą dėl 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarties išaiškinimo, prašė išaiškinti, ar šia nutartimi sustabdžius VIAP lėšų, mokėtinų už elektros energiją, pagamintą pagal byloje ginčijamus leidimus, mokėjimą, buvo sustabdytas ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sumų, apskaičiuotų nuo VIAP lėšų, įtrauktų į pagal elektros energijos tiekimo sutartis išrašomose PVM sąskaitose faktūrose nurodytą bendrą PVM sumą, mokėjimas.
UAB „KJ 220“ pažymėjo, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi buvo sustabdytas VIAP lėšų išmokėjimas, o UAB „KJ 220“ išrašomose sąskaitose faktūrose aiškiai išskirta VIAP lėšų suma ir bendra PVM suma, t. y. mokesčio, apskaičiuoto nuo visos elektros energijos kainos (susidedančios iš
dviejų dedamųjų), suma. UAB „KJ220“ išrašomose PVM sąskaitose faktūrose nurodytą PVM sumą sumoka į biudžetą po sąskaitos išrašymo, o AB „Energijos skirstymo operatorius“ įtraukia šią sumą į PVM atskaitą, nors didžiosios jos dalies AB „Energijos skirstymo operatorius“ nesumoka, o UAB „KJ220“ – negauna. UAB „KJ 220“ įsitikinimu, AB „Energijos skirstymo operatorius“ neteisingai interpretuoja ir vykdo minėtą teismo nutartį, nes joje nebuvo spręstas mokesčių, apskaičiuotų nuo PVM sąskaitų faktūrų sumų, mokėjimo sustabdymo klausimas.
Pareiškėjas Prokuroras, ginantis viešąjį interesą, ir tretieji suinteresuoti asmenys AB „Energijos skirstymo operatorius“ bei UAB „Baltpool“ paaiškinimuose dėl prašymo išiškinti teismo nutartį laikėsi pozicijos, kad UAB „KJ 220“ neturi teisės reikalauti sumokėti jai PVM dalį nuo VIAP lėšų, kurios bendrovei nepriklauso.
Atsiliepimas
Atsakovai UAB „PPR Investicijos“ bei UAB „PHE LT“ paaiškinimuose dėl prašymo išiškinti teismo nutartį palaikė UAB „KJ 220“ poziciją, pažymėjo, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartyje Vilniaus apygardos administracinis teismas nepasisakė dėl PVM mokėjimo sustabdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi išaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. eI-4316-473/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02855-2018-4), rezoliucinė dalis turi būti aiškinama taip, kad nutartimi sustabdžius VIAP lėšų, mokėtinų už elektros energiją, pagamintą pagal byloje ginčijamus leidimus, mokėjimą, buvo sustabdytas ir PVM sumų, apskaičiuotų nuo į VIAP lėšų, įtrauktų pagal elektros energijos tiekimo sutartis išrašomose PVM sąskaitose faktūrose nurodytą bendrą PVM sumą, mokėjimas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas atkreipė dėmesį į 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarties nuostatas, jog: VEI išduoti leidimai gaminti elektros energiją su skatinimo priemonėmis (fiksuotu tarifu) turi įtakos vartotojų interesams (sukelia finansinę naštą), nes atsakovams UAB „KJ 220“, UAB „PHE LT“ ir UAB „PPR Investicijos“ yra taikomos skatinimo priemonės ir elektra, pagaminta šių bendrovių vėjo jėgainių, prekiaujama taikant fiksuotą tarifą, kuris yra surenkamas iš Lietuvos gyventojų; žala galbūt padaryta viešajam vartotojų interesui, todėl panaikinus ginčijamus aktus ir nesustabdžius minėtų VIAP lėšų išmokėjimo, valstybei gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarties tikslas buvo ir yra sustabdyti VIAP lėšų išmokėjimą tam, kad būtų apsaugoti asmenų, iš kurių surenkamos vėliau UAB „KJ 220“ teoriškai išmokėtinos VIAP lėšos. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad mokestinės prievolės kyla tik tada, kai vykdomos pagrindinės prievolės, t. y. jeigu VIAP lėšų mokėjimas UAB „KJ 220“ yra stabdomas, tai stabdomas ir išvestinio PVM nuo VIAP lėšų mokėjimas.
III.
UAB „KJ 220“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – išaiškinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarties rezoliucinės dalies turinį taip, kad VIAP lėšų mokėjimo atsakovams sustabdymas neturi įtakos PVM sumų, apskaičiuotų nuo atsakovų išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos apmokestinamosios vertės, mokėjimui, t. y. kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ neturi mokėti sąskaitose aiškiai išskirtos VIAP lėšų dalies, tačiau privalo mokėti apskaičiuotą ir sąskaitose nurodytą PVM sumą; arba pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį, papildomai išaiškinant, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi sustabdžius VIAP lėšų mokėjimą, AB „Energijos skirstymo operatorius“ neturi atsakovams mokėti nuo VIAP lėšų dalies apskaičiuotos PVM sumos, o UAB „KJ220“ jos neturėjo / neturi mokėti į biudžetą.
Atskirajame skunde UAB „KJ 220“ pakartotinai dėsto aplinkybes, nurodytas Vilniaus apygardos administraciniam teismui teiktame prašyme dėl nutarties išaiškinimo, pažymi, jog 2020 m. gegužės 13 d. nutartis nėra aiški, kelia papildomų klausimų, į kuriuos nebuvo atsakyta, o tai prieštarauja teisinio aiškumo reikalavimui. UAB „KJ 220“ teigimu, pirmosios instancijos teismas ne išaiškino, o pakeitė 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarties turinį ir esmę, kadangi nutartyje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nebuvo pasisakyta dėl PVM mokėjimo sustabdymo. Pirmosios instancijos teismo nutartis dėl išaiškinimo yra be motyvų, kurie suponuotų būtent tokį reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo aiškinimą, teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl jokių argumentų / aplinkybių, kurie buvo dėstomi prašyme dėl nutarties išaiškinimo ir / ar kitų proceso dalyvių paaiškinimuose.
UAB „KJ 220“ teigimu, skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis nėra aiški, kadangi teismas turėjo paaiškinti, jog į po nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo priėmimo išrašytose / išrašomose PVM sąskaitose faktūrose (už aktualiose elektrinėse pagamintą elektros energiją) nurodomas sumas neturi / neturėjo būti įtraukiama VIAP lėšų dalis ir nuo jos apskaičiuota PVM suma. Toks aiškinimas esą atitiktų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintus teisingumo ir mokesčių mokėtojų lygybės principus ir sudarytų pagrindą tikslinti atsakovų buhalterinę apskaitą bei susigrąžinti iš biudžeto / nemokėti į biudžetą PVM sumų, kurių atsakovai negauna iš pirkėjo, nors PVM savo esme yra pirkėjams tenkantis mokestis; arba kad į po nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimo išrašytose / išrašomose PVM sąskaitose faktūrose nurodomas sumas turi / turėjo būti įtraukiama VIAP lėšų dalis ir nuo jos apskaičiuota PVM suma, tačiau atitinkamos PVM sumos mokėjimas sustabdytas nutartimi, todėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ jos neturėjo / neturi mokėti bendrovei, o bendrovė jos neturėjo / neturi mokėti į biudžetą. Priešingas aiškinimas prieštarautų PVM esmei, kadangi pardavėjas PVM surenka iš pirkėjų ir todėl sumoka jį į biudžetą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas Prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį.
Prokuroras nurodo, jog pirmosios instancijos teismo pateiktas 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarties išaiškinimas yra tinkamas, pakankamai motyvuotas, juo nepakeista nutarties esmė. Prokuroras pažymi, jog apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas, todėl PVM turi būti skaičiuojamas nuo visos elektros energijos kainos, kurią sudaro tiek kilovatvalandės kaina, tiek VIAP suma. Prokuroras taip pat atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimu, kuris dar nėra įsiteisėjęs, buvo pripažinta, kad atsakovai neturi teisės į VIAP lėšas, todėl jie neturi teisinio pagrindo reikalauti VIAP lėšų dalies, kurią sudaro PVM, grąžinimo. Komercinės veiklos subjektas turi teisę patikslinti jau išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir tuomet reikalauti iš valstybės jas grąžinti.
Atsakovas Valstybinės energetikos reguliavimo taryba (VEI teisių perėmėjas) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį spręsti teismo nuožiūra.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį.
AB „Energijos skirstymo operatorius“ palaiko Prokuroro atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytą poziciją, nurodo, kad neprivalo atsakovams mokėti nuo VIAP lėšų dalies apskaičiuotų PVM sumų, taip pat pažymi, jog aplinkybės, susijusios su atsakovo mokestinių prievolių vykdymu, patenka į mokesčių administratoriaus, kuris nėra šios administracinės bylos proceso šalis, kompetencijos sritį, todėl teisė į PVM atskaitą nėra teisiškai reikšminga bei nelemia atskiruoju skundu apskųstos nutarties neteisėtumo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltpool“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
UAB „Baltpool“ nurodo, jog aiškinimas, kad sustabdžius VIAP lėšų mokėjimą atsakovui iš VIAP lėšų biudžeto toliau turi būti mokamas PVM, prieštarautų 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarties tikslams. Minėta nutartimi teismas įžvelgė poreikį sustabdyti VIAP lėšų išmokėjimą tam, kad būtų apsaugoti asmenų, iš kurių surenkamos vėliau UAB „KJ 220“ teoriškai išmokėtinos VIAP lėšos, interesai; teismas nurodė, kad, kilusio ginčo kontekste, viešasis interesas reikalauja susilaikyti nuo galbūt neteisėto lėšų išmokėjimo ir tokiems mokėjmams atlikti reikiamo VIAP lėšų surinkimo iš elektros vartotojų, kuriems būtų daroma žala, taigi teismas pripažino, kad bet kokių galbūt neteisėtų mokėjimų (įskaitant PVM) vykdymas UAB „KJ 220“ pažeistų elektros energijos vartotojų interesus. Be to, PVM sumokėjimas yra neatsiejamas nuo mokėjimų už suteiktas paslaugas, todėl, jeigu nėra vykdomi mokėjimai už paslaugas, dėl kurių vyksta ginčas, negali atsirasti ir pareiga mokėti su tokiomis ginčijamomis paslaugomis susijusius mokesčius. Jeigu vėliau teismas šioje byloje konstatuos, kad VIAP lėšos UAB „KJ 220“ turi būti mokamos, bus išmokėtas ir atlygis už teikiamas VIAP paslaugas, ir su jomis susijęs PVM, o jei išnagrinėjęs bylą teismas priimtų priešingą sprendimą – UAB „KJ 220“ nebus išmokėtos nei VIAP lėšos, nei su jomis susijęs PVM. UAB „Baltpool“ taip pat atkreipia dėmesį, kad UAB „KJ 220“ poreikis išrašyti PVM sąskaitas faktūras, planuoti mokėtinas PVM sumas ar bet kokius kitus mokesčius bei kiti UAB „KJ 220“ kylantys mokesčių mokėjimo klausimai turėtų būti spendžiami su mokesčių administratoriumi pagal galiojančius teisės aktus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išaiškinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, pagrįstumas ir teisėtumas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdė VIAP lėšų, mokamų UAB „KJ 220“, UAB „PHE LT“ ir UAB „PPR Investicijos“ iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ pagal 2017 m. birželio 1 d. leidimus gaminti elektros energiją Nr. L-1134, Nr. L-1135, Nr. L-1137, Nr. L-1138 ir Nr. L-1139, taip pat 2017 m. lapkričio 30 d. leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1444, išmokėjimą. Šioje byloje skundžiama 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartį reikia aiškinti taip, kad ja pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės – VIAP lėšų mokėjimo sustabdymas, apima ir su šiomis lėšomis susijusio PVM mokėjimo sustabdymą.
Atsakovas UAB „KJ 220“ su tokiu aiškinimu nesutinka, mano, kad pirmosios instancijos teismas ne išaiškino, o pakeitė 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarties turinį ir esmę, nepateikė su tokiu aiškinimu susijusių motyvų, skundžiamos 2020 m. gegužės 13 d. nutarties rezoliucinė dalis nėra aiški. UAB „KJ 220“ teigimu, 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartyje nebuvo pasisakyta dėl PVM sumų mokėjimo sustabdymo, be to, toks sustabdymas prieštarautų PVM esmei.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio. Teismo nutartį dėl sprendimo išaiškinimo galima apskųsti atskiruoju skundu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagal šios procesinės teisės normos prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį), ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 96 straipsnio 3 dalis. Priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-566-858/2016; 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009; kt).
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „KJ 220“ mano, kad pirmosios instancijos teismas pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarties turinį, t. y. pažeidė ABTĮ 96 straipsnio 3 dalį, tačiau šie atsakovo argumentai, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nelaikytini pagrįstais.
Pažymėtina, kad, motyvuodamas skundžiamoje 2020 m. gegužės 13 d. nutartyje pateiktą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarties išaiškinimą, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pažymėjo, jog mokestinės prievolės kyla tik tada, kai vykdomos pagrindinės prievolės, todėl, jeigu VIAP lėšų mokėjimas UAB „KJ 220“ yra stabdomas, turi būti stabdomas ir išvestinio PVM nuo VIAP lėšų mokėjimas.
Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d.) įtvirtinta, kad atlygis – viskas, kas pinigais ar bet kokia kita forma gauta arba gautina kaip atlyginimas už tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas iš pirkėjų (klientų) ir (arba) trečiosios šalies (2 str. 5 d.); prekė – bet koks daiktas (įskaitant numizmatinės paskirties pinigus), taip pat elektros energija, dujos, šilumos, vėsumos ir kitų rūšių energija (2 str. 22 d.). Apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas, arba jo vardu trečiasis asmuo (15 str. 1 d.). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme.
Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, kad nuo prekės apmokestinamosios vertės apskaičiuotas PVM yra neatsiejamas nuo atlygio už tokią prekę, todėl, sustabdžius atlygio už konkrečią prekę mokėjimą, nėra mokamas ir su šiuo atlygiu susijęs PVM. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdžius VIAP lėšų, kurios yra atlygio už pagal atsakovams išduotus ginčo leidimus pagamintą elektros energiją dalis, mokėjimą atsakovams, sustabdomas ir su šiomis VIAP lėšomis susijusių PVM sumų mokėjimas. Priešingai, nei teigia UAB „KJ 220“, toks aiškinimas atitinka Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas bei PVM esmę ir nekeičia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarties turinio.
Atsakant į UAB „KJ 220“ argumentus, kad išrašomose PVM sąskaitose faktūrose nurodytą PVM sumą UAB „KJ220“ sumoka į biudžetą po sąskaitos išrašymo, o AB „Energijos skirstymo operatorius“ įtraukia šią sumą į PVM atskaitą, pažymėtina, kad prievolė mokėti PVM ir (ar) teisė į PVM atskaitą yra susijusios su mokestiniais teisiniais santykiais ir nėra šios administracinės bylos dalykas, todėl neturi teisinės reikšmės vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.
Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartis dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarties išaiškinimo yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o UAB „KJ220“ atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „KJ 220“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.