Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, išnagrinėjęs Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro J. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo surinktą medžiagą, kurioje L. B., gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, L. B. IĮ savininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 219 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. padarė nusikalstamą veiką – nesumokėjo mokesčių, o būtent : būdamas L. B. IĮ, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) savininku ir remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu teikdamas mėnesines pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas už 2010 m. gegužės ir birželio mėnesius ir pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2010 m. gegužės - liepos mėnesius Alytaus AVMI, nesumokėjo pagal pateiktas deklaracijas 1290 Lt GPM nuo gyventojo to mokestinio laikotarpio A. klasės pajamų, susijusių su darbo santykiais įmokos ir 8610,20 Lt pridėtinės vertės mokesčio po to, kai Alytaus AVMI priminė apie pareigą įmonei sumokėti mokesčius 2010-09-20 priminimu Nr. 15-07-3859.

Tokiais veiksmais L. B. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 219 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltė įrodyta.

Kaltinamasis L. B. savo kaltę pilnai pripažino, parodė, kad nuo 1999 m. balandžio mėnesio iki šiol yra L. B. IĮ. Įmonė užsiėmė automobilių pirkimu - pardavimu, jų remontu, keleivių vežimo paslaugomis. Maždaug nuo 2006 m. iki 2010 m. birželio mėnesio įmonėje buhaltere dirbo I. S., kuri tvarkė įmonės buhalteriją bei teikė deklaracijas, ataskaitas ir kitus reikiamus dokumentus valstybinėms institucijoms. Buhalterei išėjus iš darbo pats atliko buhalterio darbą, nieko kito šiam darbui nesamdė. Įtarime nurodytas deklaracijas pildė ir internetu pateikė jis, todėl žinojo, kokie duomenys jose yra pateikti mokesčių inspekcijai. 2010 m. birželio viduryje, tiksliau datos neprisimena, bet jau tuo metu buhalterė įmonėje nedirbo, iš kasos sau išsimokėjo apie 180 000 Lt, kuriuos panaudojo atiduodamas skolas fiziniams asmenims ir bankams. Išėmęs iš kasos pinigus dalį jų, apie 120 000 Lt, investavo į įmonę - pirko autobusą, geometrijos stendą, visą papildomą įrangą veiklai vystyti, statė papildomą pastatą, malkinę, tvarkė autoserviso, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pastato patalpas ir t.t, o likusius pinigus atidavė kreditoriams. Neprisimena, kodėl įmonės kasoje dar ir esant pinigų, nesumokėjo mokesčių į valstybės biudžetą. Nuo 2009 m. liepos mėnesio pradėjo strigti įmonės veikla, kadangi sumažėjo klientų, kreditoriai ėmė reikalauti paskolintų pinigų, dėl to negalėjo mokėti savo darbuotojams atlyginimų ir jiems yra skolingas atlyginimus už laikotarpį nuo 2009 m. birželio mėnesio iki dabar. Įtarime surašytų mokesčių nesumokėjo todėl, kad neturėjo kasoje pinigų, o nuo sąskaitos pinigai vos atėję buvo ,,nuskaitomi" į Sodros biudžetą ar bankas nusiskaitydavo sau, už neapmokėtą paskolos dalį. Po kažkiek laiko, tiksliai neprisimena, jis gavo iš mokesčių inspekcijos pranešimą apie tai, kad būtina susimokėti mokesčius, tačiau to negalėjo padaryti dėl to, kad situacija nebuvo pakitusi ir grynųjų pinigų įmonė neturėjo, o įplaukiančias į sąskaitą lėšas pasiimdavo bankas ir Sodra. Šiuo metu visos įmonės įplaukos yra gaunamos į esančią sąskaitą, tačiau visos lėšos yra iš karto nuskaitomos Sodros ir banko (b.l. 77, 79, 2 T).

2011-05-20 specialisto išvada nustatyta, kad Ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad L. B. įmonė laikotarpiu nuo 2010-09-22 iki 2010-10-25 sumokėjo 10 233,96 Lt sumą (ar šios sumos dalį) į valstybės biudžetą po to, kai įmonės savininkui L. B. 2010-09-22 įteiktu Alytaus apskrities VMI 2010-09-20 priminimu Nr. (duomenys neskelbtini) L. B. individualiai įmonei buvo priminta pareiga sumokėti 10 233,96 Lt sumą į valstybės biudžetą (9 900,20 Lt mokesčių + 333,76 Lt delspinigių) pagal L. B. įmonės Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas PVM deklaracijas už 2010 metų gegužės-liepos mėnesius ir Mėnesines pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas už 2010 metų gegužės-birželio mėnesius.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą medžiagą laikotarpiu nuo 2010-09-22 iki 2010-10-25 L. B. įmonė neturėjo realios galimybės sumokėti 10 233,96 Lt sumą į valstybės biudžetą (9 900,20 Lt mokesčių + 333,76 Lt delspinigių), nes laikotarpyje nuo 2010-09-22 iki 2010-10-25 L. B. įmonės ir L. B., kaip fizinio asmens, sąskaitose bankuose bei L. B. įmonės kasoje buvo nepakankamai pinigų įplaukų ir nepakankamas pinigų likutis.

Įmonės savininkas L. B. pažeidė Juridinių asmenų registre 2009-01-16 įregistruotų L. B. įmonės nuostatų 3.3.3 punktą, kuriame nurodyta, kad įmonės savininkas turi teisę paimti įmonės kasoje esančius pinigus, kaip avansu išmokamą pelną, asmeniniams poreikiams, nes pagal tyrimui pateiktus L. B. įmonės dokumentus 2010-06-14 L. B. išsiėmė iš įmonės kasos 186 989,39 Lt sumą kaip savininko pajamas, arba L. B. išsiėmė 155 007,46 Lt (186 989,39 - 31 981,93) daugiau nei įmonė turėjo ankstesnių metų (iki 2010 metų) nepaskirstytojo pelno 2010-06-14 datai, 31 981,93 Lt, ir 2010 metais iki 2010-06-14 L. B. įmonė veikloje neuždirbo pelno, o patyrė 80 887 Lt nuostolį.

Pagal tyrimui pateiktus L. B. įmonės dokumentus 2010-07-01 L. B. įnešė į įmonės kasą 1 019,50 Lt savininko įnašą apyvartinėms lėšoms, neįnešė daugiau lėšų įmonės reikmėms, arba L. B. iš įmonės išsiimta 185 969,89 Lt suma (186 989,39 - 1 019,50) nebuvo panaudota įmonės reikmėms, tame tarpe nebuvo panaudota sumokėti 10 233,96 Lt sumą į valstybės biudžetą pagal L. B. įteiktą Alytaus apskrities VMI 2010-09-20 priminimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 10 straipsnio 4 dalį (2007-06-07 įstatymo Nr. X-1178 redakcija) individualios įmonės apskaitą gali tvarkyti tos įmonės savininkas, šiuo atveju L. B., kuris pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 11 straipsnio 1 dalį (2007-06-07 įstatymo Nr. X-1178 redakcija) atsako už buhalterinių įrašų teisingumą.

Pagal tyrimui pateiktus L. B. įmonės dokumentus 2010-06-14 L. B. išsiėmė iš įmonės kasos 186 989,39 Lt sumą kaip savininko pajamas ir pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo bei LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas įmonės savininko išsiimtos pajamos iš individualios įmonės apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, ir už jas mokamos įmokos į valstybinio socialinio draudimo fondą.

L. B. įmonė privalėjo VSDFV Varėnos skyriui deklaruoti L. B., kaip įmonės savininko asmeniniams poreikiams išsiimtą 186 989,39 Lt sumą, arba privalėjo deklaruoti išsiimtos sumos dalį, 56 160 Lt, kuri priskiriama su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, ir apskaičiuoti bei sumokėti 16 005,60 Lt (56 160 Lt x 28,5%) valstybinio socialinio draudimo įmokas ir 5 054,40 Lt (56 160 Lt x 9%) privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

L. B. iki 2011 metų gegužės 1 dienos privalėjo pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2010 metus ((duomenys neskelbtini) forma), joje deklaruoti visas 2010 metais gautas pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, tarp jų ir 2010-06-14 išsiimtas 186 989,39 Lt pajamas iš individualios įmonės, kurių dalis, 56 160 Lt, turėjo būti deklaruojama kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos (deklaracijos (duomenys neskelbtini) pajamų rūšies kodas 02) ir likusi dalis, 130 829,39 Lt (186 989,39 - 56 160), turėjo būti deklaruojama kaip pajamos, gautos iš pelno po apmokestinimo arba ne iš pelno mokesčiu apmokestinto pelno (deklaracijos (duomenys neskelbtini) pajamų rūšies kodas 27 arba 28). Pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) nuostatas L. B. 2010-06-14 išsiimtos 186 989,39 Lt pajamos apmokestinamos taikant 15% pajamų mokesčio tarifą., ir apskaičiuotą bei deklaracijoje deklaruotą pajamų mokesčio sumą L. B. privalėjo sumokėti iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos, 2011-05-01 (b.l. 17-50, 2 T).

Liudytoja I. S. parodė, kad nuo 2006 m. gegužės mėn. iki 2010 m. birželio 11 d. dirbo L. B. IĮ buhaltere. Įmonė užsiiminėjo automobilių remontu. Ji tvarkydavo įmonės buhalterinę apskaitą, išrašinėjo sąskaitas, vedė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, pildė deklaracijas ir pateikdavo jas VMI ir Sodrai, išrašydavo kasos išlaidų ir pajamų orderius ir t.t. Ji tvarkė visą buhalterinę apskaitą ir duodavo tik L. B. pasirašyti, kur reikdavo. Kasininke nebuvo, L. B. disponavo kasos pinigais. L. B. jai pateikdavo dokumentus ir juos ji įtraukdavo į įmonės buhalterinę apskaitą arba paprašydavo surašyti konkretų dokumentą konkrečiai sumai ir ji tai padarydavo. Pagal pateiktas sąskaitas L. B. nurodymu pervesdavo pinigus kitoms įmonėms, kadangi turėjo prisijungimo prie įmonės banko sąskaitos kodus. Darbas šioje įmonėje jai buvo ,,antraeilėse pareigose". Prieš išeidama sutvarkė visą buhalteriją ir viską perdavė L. B., tačiau jokio dokumentų perdavimo - priėmimo akto nesurašė. Jau jai nedirbant L. B. paprašė, kad ji išrašytų jam kasos išlaidų orderį ir ,,nuimtų"' visus kasoje esančius pinigus. Ji buvo suskaičiavusi kasos balansą, todėl jam suvedė kompiuteriu kasos išlaidų orderio blanką, rekvizitus, sumą ir atspausdino ant popieriaus bei jam padavė. Neprisimena, kokiai sumai išrašė kasos išlaidų orderį, tačiau tai buvo virš 100 000 Lt, tokiai didelei sumai ji yra tik vieną kartą per gyvenimą išrašiusi kasos išlaidų orderį, todėl nustebo ir pas jį paklausė kam juos naudos. Jis atsakė, kad darys patalpų remontą, pirks įrankius, statys tvorą ir pan. Ji realiai nematė šių pinigų, tik atidavė kasos išlaidų orderį L. B. ir viskas. Daugiau jo įmonei jokių buhalterinių dokumentų netvarkė, deklaracijų nepildė, tačiau jis paklausdavo kur ir kokie buhalteriniai dokumentai yra, tai pasakydavo. Kur L. B. padėjo iš kasos išimtus aukščiau minėtus pinigus nežino. Ar jis deklaracijas ir ataskaitas teikė ar ne, jai išėjus iš darbo, nežino. Kiek žino darbuotojams yra neišmokėjęs atlyginimų, tačiau kam ir kiek konkrečiai skolingas, nežino. Kam ir kokias sumas yra skolingas L. B. nežino, žino, kad skolingas Medicinos ir Šiaulių bankams, nes yra pasiėmęs paskolas (b.l. 72; 2 T).

2010-09-20 Alytaus AVMI priminimo patvirtinta kopija L. B. IĮ, kuriame nurodytos mokėtinos į valstybės biudžetą pinigų sumos ir raginama jas sumokėti (b.l. 10; 1 T).

2010-09-22 įteikimo pranešimo patvirtinta kopija, kuriame užfiksuota, kad 2010-09-22 įteiktas Alytaus AVMI priminimas susimokėti mokesčius pačiam L. B. (b.l. 9; 1 T).

Kaltinamojo L. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Padarytas nusikaltimas įstatymu priskiriamas prie apysunkių. L. B. neteistas, administracine tvarka nebaustas, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų nėra. Kaltinamasis turi nepilnamečių vaikų, jo turtinė padėtis yra sunki – neturi nekilnojamojo turto, pareikšti reikalavimai dėl kreditorinių įsiskolinimų, gaunamos pajamos yra nedidelės.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 219 str. 1 d. ir nubausti 16 MGL ( 2080 litų ) dydžio bauda. Baudai sumokėti nustatyti aštuonių (8) mėnesių terminą, skaičiuojant jį nuo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.