- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- T-533-486/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
teismo posėdyje išnagrinėjo Viešosios įstaigos Centro poliklinikos teikimą dėl medicininės priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos priežiūros sąlygomis pratęsimo K. A., gim (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi K. A. padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 178 straipsnio 1 dalyje nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Viešosios įstaigos Centro poliklinikos teikimas dėl K. A. taikytos medicininės priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos priežiūros sąlygomis pratęsimo. Teikime nurodoma, kad K. A. psichinė būklė nėra gera, priverstinio ambulatorinio gydymo tikslų nepasiekta.
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė pratęsti K. A. medicininės priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos priežiūros sąlygomis taikymą, kadangi akivaizdu, kad jo būklė per tą laiką, kai jis stebimas ambulatoriškai nepasikeitė.
Viešosios įstaigos Centro poliklinikos atstovė palaikė savo teikimo argumentus, nurodė, kad šiuo metu nėra pagrindo nutraukti medicininės priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos priežiūros sąlygomis taikymo, todėl prašo pratęsti medicininės priemonės taikymą dar 6 (šešiems) mėnesiams.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Pagal LR BK 98 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalį priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Pagal LR BPK 405 straipsnio 1 dalį teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Taigi teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, įvertinta du kriterijus: asmens psichinę sveikatą ir jo socialinį pavojingumą.
Įvertinus byloje esančius duomenis, Viešosios įstaigos Centro poliklinikos teikimą, teismo posėdžio metu atstovės pateiktus paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad K. A. sveikatos būklė per tą laiką, kai jis stebimas ambulatoriškai, iš esmės nepasikeitė. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nors jam skirtas medikamentinis ambulatorinis gydymas, jis vaistus vartoja nereguliariai, nedrausmingas, į konsultacijas atvyksta ne laiku, ne visada laikosi susitarimų. Dėmesys išblaškytas, impulsų kontrolė sutrikusi. Psichologo teigimu, jis linkęs priimti spontaniškus, nepakankamai apgalvotus sprendimus, būdingos paranoidinės idėjos, impulsų kontrolės problemos.
Teismo įsitikinimu, išlieka rizika, kad netaikant priverstinio gydymo ir nesilaikant jo režimo, K. A. psichinė būklė gali pablogėti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, tikslinga pratęsti K. A. priverčiamųjų medicinos priemonių – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymo terminą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 404, 405 straipsniais, 440 straipsniu,
nutaria:
Pratęsti K. A. priverčiamųjų medicinos priemonių – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymo terminą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.