Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo P. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1d., 284 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. areštu 80 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinus, taikant bausmių apėmimo būdą, P. Š. paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš P. Š. Valstybinei ligonių kasai priteista 6453 Lt 40 ct už D. Ž. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Iš P. Š. D. Ž. priteista 2177 Lt turtinės ir 45000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Š. nuteistas už tai, kad 2005 m. liepos 30 d., apie 23 val., Rokiškio rajone, Juodupės gyvenvietėje, šalia Tekstilininkų gatvės esančiame parke, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje iš asmeninių paskatų sudavė ranka ir spyrė ne mažiau kaip du kartus D. Ž. į galvos bei pilvo sritis, tuo padarydamas poodines kraujosruvas kairiuose vokuose, pilvo sumušimą, kasos sumušimą, kraujo išsiliejimą žarnų pasaituose, užpilvaplėvinėje narvelienoje, pilvo ertmėje, dėl ko išsivystė trauminis kasos uždegimas ir ūmus pilvaplėvės uždegimas, tokiu būdu tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. Ž. sveikatą bei šiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmos instancijos teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei pagrįstai jį nuteisė pagal BK 135 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., ko apeliaciniame skunde iš esmės neginčija ir pats nuteistasis. Jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų, paties nuteistojo P. Š. parodymais, teismo medicinos specialistų išvadomis bei kitais apygardos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Apeliaciniame skunde iš esmės ginčijamas paskirtosios bausmės, pareikšto civilinio ieškinio dydis.

Bausmės paskyrimas yra svarbiausia baigiamoji baudžiamosios bylos stadija, nes bausmės paskyrimu įvertinamas ne tik nusikaltimo pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymių turinys, jų pobūdis, bet ir kaltininko asmenybė, atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi dviejų rūšių baudžiamosios teisės normomis: BK specialiosios dalies straipsnio sankcija ir bendrosios dalies normomis, detalizuojančiomis sankcijos taikymą.

Bausmės skyrimo nuostatos yra numatytos BK VIII skyriuje. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje įstatymo leidėjas įtvirtino bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtina nuostatą, kad bausmė turi būti individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus.

Pirmos instancijos teismas skirdamas bausmę P. Š. nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatų. Buvo atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į kitas BK 54 str. 2 dalyje išvardintas aplinkybes. Teismo nuosprendžiu motyvuotai parinkta P. Š. tinkama bausmės rūšis bei dydis. P. Š. nuteistas už dviejų nusikaltimų padarymą, vienas iš jų yra sunkus. Nustatyta, kad P. Š. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje iš asmeninių paskatų sudavė ranka ir spyrė ne mažiau kaip du kartus D. Ž. į galvos bei pilvo sritis, sunkiai sutrikdė D. Ž. sveikatą ir savo įžuliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką. P. Š. yra baustas bauda už chuliganizmą, teistumas neišnykęs, piktnaudžiauja alkoholiu, niekur nedirba. Visa tai rodo, jog nuteistasis nepadarė išvadų dėl ankščiau padaryto nusikaltimo, paskirta bauda jo nesulaikė nuo naujų nusikaltimų darymo, nepaveikė jo, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki dešimties metų. Pirmos instancijos teismas paskirdamas P. Š. bausmės vidurkį atitinkančią bausmę – 5 (penkis) metus laisvės atėmimo, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio reikalavimų. Buvo atsižvelgta į įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, bei į kitas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes. Įvertinus nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę t. y jog jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai dėl to gailisi, bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę t. y jog nuteistasis nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo reikšmės nusikaltimo padarymui, teisėjų kolegijos nuomone nėra pagrindo švelninti P. Š. paskirtą bausmę.

Lietuvos Respublikos BK 109 str. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį, kurį teismas gali išnagrinėti kartu su baudžiamąja byla. Civilinio kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikaltimo pasekmes, į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str.). Pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo P. Š. Valstybinei ligonių kasai priteisė 6453 Lt 40 ct už D. Ž. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, bei D. Ž. naudai priteisė 2177 Lt turtinės ir 45000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Nuteistasis P. Š. apeliaciniame skunde teigia, kad teismo nukentėjusiajam D. Ž. priteista 45000 Lt suma neturtinės žalos atlyginimui yra per didelė. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad P. Š. nusikalstama veika sukėlė labai sunkias pasekmes, - nukentėjusiajam D. Ž. buvo padaryti sunkūs sužalojimai: pilvo sumušimas, kasos sumušimas, kraujo išsiliejimas žarnų pasaituose, užpilvaplėvinėje narvelienoje, pilvo ertmėje, pilvaplėvės uždegimas, poodinė kraujosrūva kairiuose vokuose. Dėl pilvo sumušimo ir trauminio kasos uždegimo, ūmaus pilvaplėvės uždegimo, kraujo išsiliejimo pilvo ertmėje nukentėjusiojo D. Ž. sveikata buvo sunkiai sutrikdyta. Byloje pateiktoje išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, nustatyta, kad po patirtų sužalojimų nukentėjusysis D. Ž. negali dirbti prie elektros įrengimų, vaikštant, kilnojant ir (ar) nešiojant sunkesnius, nei 5 kg svorio daiktus t. y nukentėjusiajam nustatytas dalinis darbingumas. Byloje pateiktoje nedarbingumo lygio pažymoje nurodoma, jog po nusikaltimu nukentėjusiojo atžvilgiu padarytų sužalojimų, jis neteko 60 procentų darbingumo (b. l. 115). Kolegijos nuomone esant tokiems duomenims, atsižvelgus į nusikaltimo pasekmes, D. Ž. patirtą fizinį, dvasinį skausmą, emocinius išgyvenimus, žalą padariusio asmens kaltę, kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes t. y jog nuteistasis yra jauno, darbingo amžiaus, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, priteisti 45000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, yra neteisingas. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų.

Apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo P. Š. apeliacinį skundą atmesti.