- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-08
- Bylos Nr.
- ATP-239-209/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Lemežis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarimo, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 35 eurų bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 1013 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1013 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. nubaustas už tai, kad jis 2015-11-22, apie 18.15 val., Bazilijonų g. 6, Vilniuje, vairuodamas automobilį Mercedes-Benz C250, v/n (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, neatsižvelgė į kelio ir metereologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesugebėjo automobilio sustabdyti, atsitrenkė į važiuojantį priekyje ir pristabdžiusį automobilį Opel Vectra, v/n (duomenys neskelbtini) abu automobilius apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 p., 126 p., 220 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-22 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą nustatė, nesant apelianto veikoje subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios. Teismo posėdyje apeliantas paaiškino, kad su draugu A. N. važiavo Bazilijonų gatve, buvo šlapdriba, kelio danga buvo slidi. Priešais važiavo nukentėjusysis su automobiliu Opel Vectra, kurį staigiai sustabdė, o jis automobilio sustabdyti nespėjo, todėl atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį. Nukentėjusiojo automobiliui padaryti nežymūs apgadinimai, todėl su Opel Vectra vairuotoju nusprendė užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Kadangi nei vienas iš jų deklaracijos neturėjo, susitarė, kad ją užpildys susitikę vėliau. Nukentėjusiajam paliko savo vizitinę kortelę ir su juo laikinai išsiskyrė. Nesulaukęs nukentėjusiojo skambučio, apie 21-22 val. vakaro sugrįžo į įvykio vietą, tačiau ten nieko nerado. Liudytojas A. N. teismo posėdyje patvirtino apelianto nurodytas aplinkybes. Tuo tarpu nukentėjusiojo P. G. parodymai yra nenuoseklūs, iš esmės prieštarauja jo žmonos I. G. parodymams, nes jie skirtingai nurodė įvykio aplinkybes, susijusias su atsitrenkimu, kaltininko tariamo pasišalinimo laiką, atstumus tarp automobilių iš karto po atsitrenkimo ir kt. Taip pat liudytoja I. G., priešingai nei nurodė nukentėjusysis P. G., patvirtino, jog visą laiką sėdėjo automobilyje ir jų pokalbio negirdėjo. Taip pat atmestina aplinkybė dėl galimo apelianto apsvaigimo nuo alkoholio eismo įvykio metu, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, išskyrus nukentėjusiojo išsakytos prielaidas. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, apelianto paaiškinimus, liudytojų parodymus ir minėtus prieštaravimus, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog A. S. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
A. S. apeliacinis skundas netenkinamas.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. S. neginčija kaltės dėl Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo, tačiau neigia padaręs Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog A. S. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Byloje nustatyta, kad A. S. iš nagrinėjamo eismo įvykio vietos pasitraukė eismo įvykio dalyviams neužpildžius deklaracijos bei nenubraižius eismo įvykio schemos, todėl pažeidė Kelių eismo taisyklių 220 p. reikalavimus.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t.y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t.y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-70-2014).
Apeliacinio skundo argumentai, kad A. S. davė nukentėjusiajam savo vizitinę kortelę ir susitarė vėliau susitikti, iš įvykio vietos išvažiavo pasiimti eismo įvykio deklaracijos ir laukė nukentėjusiojo skambučio, tačiau jam nepaskambinus sugrįžo į įvykio vietą, yra nepagrįsti ir nepatvirtinti bylos medžiaga.
Be to, apelianto nurodytus paaiškinimus, jog jo veiksmuose nėra tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, paneigia byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiojo P. G. policijos pareigūnui nurodytos eismo įvykio aplinkybės, paaiškinimai ir parodymai, liudytojos I. G. paaiškinimai ir parodymai, fotonuotraukos, transporto priemonės techninės apžiūros aktas ir kt.
Nukentėjusysis P. G. iš karto po eismo įvykio policijos pareigūnui T. D. nurodė, kad važiuodamas Bazilijonų gatve ir prie reguliuojamos sankryžos stabdydamas automobilį pajuto smūgį iš galo. Išlipus iš automobilio paaiškėjo, kad į jį įvažiavo automobilis Mercedes Benz, v/n (duomenys neskelbtini), ir apgadino abu automobilius. Išlipęs automobilio Mercedes-Benz vairuotojas pasakė, kad automobilis Opel Vectra neapgadintas, išgirdęs, kad keleivė skambina policijai, įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo (b. l. 5). 2015-11-22 paaiškinime P. G. nurodė, kad po smūgio į automobilio galą sustabdė automobilį, įjungė avarinį signalą ir nuėjo prie kaltininko automobilio. Iš jo išlipo galimai neblaivus kaltininkas, žvilgtelėjo į nukentėjusiojo automobilį ir pasakė, kad nieko nenutiko. Tuomet nukentėjusysis paprašė žmonos iškviesti policijos pareigūnus. Tai išgirdęs kaltininkas grįžo į savo automobilį. Nukentėjusysis įtardamas, kad jis mėgins sprukti iš įvykio vietos, nufotografavo jo automobilį. Tuomet kaltininkas užvedė savo automobilį ir nuvažiavo, o nukentėjusiojo žmona kalbėjo su Bendrojo pagalbos centro operatore (b. l. 9). Nukentėjusysis P. G. apylinkės teisme parodė, kad pajutęs smūgį sustojo, išlipo pasižiūrėti, taip pat iš savo automobilio išlipo ir A. S.. Nukentėjusysis iš karto atmetė bet kokias susitarimo galimybes, nes įtarė, jog kaltininkas yra neblaivus, bei paprašė žmonos paskambinti į Bendrąjį pagalbos centrą. Ji taip ir padarė. Tada A. S. pasakė „tau nieko neatsitiko“, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Nukentėjusysis spėjo nufotografuoti kaltininko vairuojamo automobilio numerius. Vėliau sulaukė policijos pareigūnų. Be to, nukentėjusysis nurodė, kad automobilyje visuomet turi eismo įvykio deklaracijų, tačiau šiuo atveju jų pildyti neketino, nes kaltininkas buvo neblaivus. Taip pat A. S. jam nedavė savo vizitinės kortelės ir jie nesitarė vėliau susitikti (b. l. 62-63). Taigi, viso proceso metu nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklūs.
Liudytoja I. G. teismo posėdyje patvirtino eismo įvykio kilimo aplinkybes ir parodė, kad po susidūrimo vyras P. G. išlipo iš automobilio pasižiūrėti ir labai greitai paprašė paskambinti į policiją. Liudytojai bekalbant su Bendrojo pagalbos centro operatore, kaltininkas pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 64-65). Iš esmės analogiškas aplinkybes liudytoja I. G. nurodė ir 2015-11-22 paaiškinime (b. l. 10).
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo P. G. ir liudytojos I. G. parodymais, kadangi jie tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo ir neprieštarauja kitiems administracinėje teisės pažeidimo byloje esantiems duomenims. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių šie asmenys būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltininką dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, nes A. S. neneigia sukėlęs eismo įvykį ir apgadinęs nukentėjusiojo automobilį.
Be to, nukentėjusiojo P. G. ir liudytojos I. G. nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esančios fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas iš eismo įvykio pasišalinantis kaltininko vairuojamas automobilis Mercedes Benz C250, v/n (duomenys neskelbtini) (b. l. 54-55). Taip pat iš byloje esančio I. G. telefoninio pokalbio su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja garso įrašo matyti, kad A. S. iš įvykio vietos pasitraukia dar nepasibaigus pokalbiui (b. l. 58).
Taigi, pažeidėjo veiksmai po eismo įvykio, neleidžia abejoti tuo, kad A. S. suvokė, jog jis, vairuodamas automobilį Mercedes Benz C250 sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino P. G. automobilį Opel Vectra, dėl ko nukentėjusysis patyrė turtinę žalą, ir siekdamas išvengti administracinės atsakomybės sąmoningai pasitraukė iš eismo įvykio vietos, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 220 p. reikalavimus.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. S. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.). Pabrėžtina, kad nubaustojo nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo savaime neleidžia teigti, kad jis nepagrįstai nubaustas už minėtų teisės pažeidimų padarymą.
Apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nėra įrodymų, jog eismo įvykio metu A. S. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, šiuo atveju nevertintini, kadangi apeliantas nebuvo baustas už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam.
Esant tokioms aplinkybėms keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-22 nutarimą A. S. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarimą nepakeistą ir A. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.