- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-19
- Bylos Nr.
- e2S-604-227/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03505-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- A. Č.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-604-227/2018 Teisėja Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03505-2018-7
2018 m. rugsėjo 19 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutarties, kuria ieškovės S. K. ieškinį atsakovui A. Č. dėl skolos priteisimo, atsisakyta priimti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 6013,09 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė, būdama ūkininkė, pardavė atsakovui kiaules, už kurias jis nėra pilnai atsiskaitęs, pagal buhalterinę pažymą yra skolingas prašomą priteisti sumą.Teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi ieškovei nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumus iki 2018 m. birželio 12 d., t. y. įpareigojo ieškovę patikslinti ieškinį ir nurodyti kokiu pagrindu prašo priteisti skolą iš atsakovo bei kartu su ieškiniu pateikti įrodymus pagrindžiančius ieškinio aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje nenurodė faktinių ieškinio aplinkybių, t. y nenurodė, ar tarp šalių buvo sudaryta rašytinė kiaulių pirkimo - pardavimo sutartis, ar atsakovui kiekvieną kartą ieškovė pardavusi kiaules išrašydavo sąskaitas - faktūras, kurias atsakovas turėjo apmokėti. Išaiškino, kad ieškovė turi nurodyti dokumentus, pagal kuriuos būtų aišku, kiek ir kada ieškovė atsakovui pardavė kiaulių, už kokią kainą pardavė, kada atsakovas už nupirktas kiaules turėjo atsiskaityti ir kt. Be to, ieškovė nenurodė jokių dokumentų pagal kuriuos atsakovas su ieškove neatsiskaitė. Pažymėjo, kad ieškovė turi patikslinti ieškinį ir nurodyti kokiu pagrindu prašo priteisti skolą iš atsakovo bei kartu su ieškiniu pateikti įrodymus pagrindžiančius ieškinio aplinkybes. Teismas ieškovei išaiškino, kad nepašalinus ieškinio trūkumų per nustatytą terminą, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovei. 2018 m. birželio 12 d. ieškovė pateikė teismui prašymą dėl dokumentų prijungimo, ir kartu su prašymu pateikė ūkininkės S. K. pirkėjų registro išrašą už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d., PVM sąskaitas faktūras serija SKR Nr. 18/058 ir Nr. 18/053 bei gyvulių važtaraščius Nr. 001257, Nr. 001252. Ieškovė patikslinto ieškinio nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. birželio 13 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei, taip pat grąžino A. M. už ieškovę sumokėtą 135 Eur žyminį mokestį. Nurodė, kad ieškinio pagrindas, kurį pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, - tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis). Atsižvelgė į tai, kad ieškovė per nustatytą terminą ieškinio trūkumas pašalinti jų nepašalino – nepateikė patikslinto ieškinio, kuriame būtų aiškiai išdėsčiusi ieškinio pagrindą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti.Nurodo, kad pradiniame ieškinyje yra aiškiai nurodytas ieškinio faktinis pagrindas - atsakovas pirko iš ieškovės kiaules, už kurias neatsiskaitė. Atsakovo skolos dydį ieškovė įrodinėja pateikta buhalterine pažyma, pirkimo-pardavimo faktą PVM sąskaitomis-faktūromis ir prekių gabenimo važtaraščiais. Todėl faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką — materialųjį teisinį reikalavimą (kaip nurodo teismas nutartyje) - yra aiškiai nurodytos, teismui nebuvo jokių procesinių kliūčių ieškinio priimti. Ieškinio pagrindas yra aiškus ir suprantamas - skola už pirktas prekes, todėl, teismas nepagrįstai teigia, kad priėmus pradinį ieškinį, atsakovas neva nesuprastų, nuo kokio reikalavimo jam reikia gintis. Priešingai, tik gavęs atsakovo atsikirtimus, tiek teismas, tiek ieškovas gali tinkamai įvertinti ginčo dalyką, nes kol nėra atsiliepimo - teismas negali preziumuoti, kokio pobūdžio ginčas byloje kils. Nutartis priimta formaliais pagrindais, kadangi ieškovui įstatymas nenumato pareigos formuluoti teisinio ieškinio pagrindo, nes teisinį santykį kvalifikuoja teismas. Kad tarp šalių susiklostė pirkimo- pardavimo teisinis santykis yra akivaizdu iš paties ieškinio ir papildomai pateiktų dokumentų. Vien faktas, kad ieškinyje nėra paminėta -sutartis buvo žodinė, ar rašytinė, netrukdo teismui priimti ieškinį ir nagrinėti bylą. Taip pat VMI negalės grąžinti žyminio mokesčio advokatei A. M., nes sumokėti 135 Eur VMI apskaitomi, kaip S. K. įmoka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį laikė nepaduotu ieškovei nepašalinus teismo nutartyje nustatytų trūkumų. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Siekdamas užtikrinti CPK 2 straipsnyje nurodytų civilinio proceso tikslų įgyvendinimą teismas privalo imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Pagal CPK 138 straipsnio nuostatas, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti. Ieškinio trūkumų nepašalinimo atveju, ieškinys (visas arba dalyje konkrečių reikalavimų) laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis). Prieš priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nurodydamas, kuo tokie trūkumai pasireiškia, kodėl ieškovė turi pareigą juos pašalinti ir kokios yra nustatytų trūkumų nepašalinimo procesinės pasekmės. Teismas įpareigojo ieškovę patikslinti ieškinį ir nurodyti, kokiu pagrindu ji prašo priteisti skolą iš atsakovo bei kartu su ieškiniu pateikti įrodymus pagrindžiančius ieškinio aplinkybes. Pažymėjo, kad ieškovė nenurodo, ar tarp šalių buvo sudaryta rašytinė kiaulių pirkimo - pardavimo sutartis, ar atsakovui kiekvieną kartą ieškovė pardavusi kiaules išrašydavo sąskaitas - faktūras, kurias atsakovas turėjo apmokėti. Išaiškino, kad ieškovė turi nurodyti dokumentus, pagal kuriuos būtų aišku, kiek ir kada ieškovė atsakovui pardavė kiaulių, už kokią kainą pardavė, kada atsakovas už nupirktas kiaules turėjo atsiskaityti ir kt. Ieškovė patikslinto ieškinio teismui nepateikė, tačiau ieškovės atstovė su prašymu pateikė ūkininkės S. K. pirkėjų registro išrašą už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d., PVM sąskaitas faktūras serija SKR Nr. 18/058 ir Nr. 18/053 bei gyvulių važtaraščius Nr. 001257, Nr. 001252. Prašyme nurodė, kad teikiami papildomi dokumentai, susiję su ieškinio reikalavimu dėl skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino, kad trūkumai nebuvo pašalinti, nes nepateiktas patikslintas ieškinys, kuriame būtų aiškiai išdėstytas ieškinio pagrindas.CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 str.). CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, ieškovei pateikus nurodytus duomenis, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškinio trūkumai nėra pašalinti ir ieškinys neatitinka šių reikalavimų. Iš ieškovės pateikto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo dėl kiaulių pardavimo susidariusią skolą. Ieškinio reikalavimas iš esmės yra aiškus, ieškovė taip pat pateikė su ieškiniu buhalterinę pažymą, iš kurios matyti, kad 2018-01-01 dienai įsiskolinimas už kiaules buvo 1389,40 Eur, o 2018-02-28 sudarė jau 6013,09 Eur sumą, kuri prašoma ieškiniu priteisti. Nustačius terminą ieškinio trūkumų pašalinimui ieškovės atstovė pateikė PVM sąskaitas- faktūras, gyvulių važtaraščius, buhalterinę pažymą. Iš pateiktų duomenų galima spręsti, kad keliamas klausimas dėl netinkamo atsiskaitymo už atsakovui perduotas kiaules, taip pat pripažintina, kad ieškovė įvykdė įpareigojimą pateikti įrodymus pagrindžiančius ieškinio aplinkybes.Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas nagrinėdamas bylą. Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieškinio elementai arba jie nurodyti netiksliai ir tai kelia esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ieškinio trūkumų šalinimo instituto normos gali būti taikomos tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko (ar pagrindo) formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-2009). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo teigti, kad ieškovė neaiškiai ar netinkamai suformulavo ieškinio dalyką ar pagrindą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi teisę nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Taip pat pažymėtina, kad galutinis reikalavimų sutikslinimas ir įrodymų surinkimas civiliniame procese galimas ir pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijos metu. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tinkamo ir aiškaus ieškinio pagrindo suformulavimo patikslintame ieškinyje, nepateikimas, nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nes faktines aplinkybes, reikšmingas bylai, teismas galės išsiaiškinti vėlesniuose proceso etapuose. Todėl ieškovei nepateikus patikslinto ieškinio bei jame nenurodžius tam tikrų faktinių aplinkybių, tai nesudaro pagrindo atsisakyti ieškinį priimti. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausus, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų turinį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė, nors ir nedetalizuotai, tačiau nurodė ieškinio pagrindą, o kitas faktines aplinkybes teismas galės nustatyti bylos nagrinėjimo metu.Pirmosios instancijos teismas nėra išsprendęs ieškinio priėmimo klausimo, todėl šio klausimo išsprendimas apeliacinės instancijos teisme nėra galimas, nes apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Dėl to ieškovės atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies trečiuoju punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.