Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija, MGK) 2016 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. S-125(7-76/2016) (toliau – MGK sprendimas), Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Inspekcija, centrinis mokesčių administratorius) 2016 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 68-66 (toliau – VMI sprendimas) ir jo skundą perduoti centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Vertindamas jo pajamų ir išlaidų balansą už 2008 m., mokesčių administratorius neatsižvelgė į mokestinio patikrinimo metu jam pateiktą 2008 m. rugpjūčio 20 d. sutartį dėl 450 000 Lt paskolos, sudarytą su A. G.. Todėl mokesčių administratorius padarė išvadą, kad pareiškėjas turėjo kitų neapmokestintų pajamų, kurias įnešė į S. N. individualią įmonę (toliau – IĮ). Išvadą, kad A. G. tokio dydžio grynųjų pinigų suma nedisponavo, mokesčių administratorius padarė neišsamiai ir nevisapusiškai ištyręs svarbias aplinkybes. Pareiškėjas teikė paaiškinimus ir įrodymus, kurie patvirtina, kad A. G. turėjo finansines galimybes suteikti tokią paskolą. Prieš 2005–2008 m. parduodama žemės sklypus, A. G. dar 2004 m. buvo sudariusi sutartis dėl keturių žemės sklypų pardavimo. Šios aplinkybės nebuvo tiriamos, mokesčių administratorius formaliai nurodė, kad 2005–2008 m. A. G. pajamų analizė nepatvirtina, jog pastaroji turėjo pakankamai lėšų 2008 m. rugpjūčio 20 d. paskolai grynaisiais suteikti. Pareiškėjas neturėjo galimybių surinkti įrodymus apie A. G. 2004 m. gautas pajamas, tačiau akivaizdu, kad pareiškėjo pateiktos turto pardavimo sutartys patvirtina, jog A. G. turėjo pajamų, į kurias nebuvo atsižvelgta.

2.2. MGK taip pat netyrė pareiškėjo nurodomų aplinkybių, kad A. G. 2003 m. gegužės 12 d. buvo paskirta savo neįgalios sesers J. J. globėja, nuo 2007 m. kovo 14 d. ir jos turto administratore. A. G. sudarė mažiausiai du sandorius dėl J. J. turto pardavimo. Taigi ji galėjo paskolai panaudoti ir lėšas, gautas iš minėtų sandorių.

2.3. 2009 m. buvo atliktas jo mokestinis tyrimas, kurio tikslas buvo pajamų šaltinių tyrimas už 2008 m. Šio tyrimo metu nustatyta, kad 2008 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėjas iš A. G. grynaisiais pinigais pasiskolino 450 000 Lt. Ši suma nebuvo vertinama kaip negauta. Todėl, pareiškėjo manymu, vėliau pakeitus nuomonę, mokesčių administratorius privalėjo surinkti įrodymus, paneigiančius ar patvirtinančius pinigų gavimo faktą. Tuo metu dar buvo galimybė apklausti A. G., tačiau ja nepasinaudota.

2.4. Mokesčių administratorius, vertindamas A. G. pajamas 2005–2008 m., klaidingai nustatė, kad visa už parduotus žemės sklypus gauta kaina jai buvo sumokėta banko pavedimu. Su 2015 m. gruodžio 31 d. skundu pareiškėjas pateikė įrodymą, kad ne visa kaina už S. N. IĮ parduotą turtą A. G. buvo sumokėta pavedimu į sąskaitą banke. Dalį kainos (8 000 Lt) ji gavo grynaisiais pinigais. Tai rodo, kad mokesčių administratorius visai netyrė A. G. galimybės suteikti paskolą grynaisiais pinigais.

2.5. Mokesčių administratoriaus išvados dėl A. G. raštiškų patvirtinimų, kad 2014 m. gruodžio 22 d. jis gavo 44 000 Lt kaip paskolos grąžinimą, yra nepagrįstos. Mokesčių administratorius netinkamai įvertino raštelio turinį, be to, nepagrįstai nurodė, kad pagal paveldėjimo teisės liudijimus A. G. 450 000 Lt paskolos nepaveldėjo. Vertinant šias aplinkybes būtina vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis (6.65 str. 1 d.). A. G. išduoti paveldėjimo teisės liudijimai patvirtina, kad jis priėmė motinos palikimą be išlygų. Pareiškėjas dar papildomai grąžino A. G. 13 000 Eur 2015 m. gruodžio 20 d., ir tai A. G. patvirtino pasirašytinai.

2.6. Dėl mokesčių administratoriaus argumentų, susijusių su sandorių forma, dėl to, kad paskolos sutartis sudaryta be tikslių grąžinimo terminų, be palūkanų ir be garantijų, dėl A. G. paaiškinimo vertinimo (kad apie paskolos faktą jis sužinojo tik 2013 m. vasario mėnesį), dėl to, kad pareiškėjas 2009 ir 2010 m. teiktose turto deklaracijose iš A. G. gautos paskolos ir S. N. IĮ suteiktos paskolos nedeklaravo, dėl pinigų pervedimo šiai įmonei datos pareiškėjas paaiškino, kad 2008 m. galiojusios CK normos leido sudaryti paprastos rašytinės formos sutartį, nenumatė, kad tokia sutartis privalo būti atlygintinė ar užtikrinta garantija, kad sutartyje būtų nustatytas paskolos grąžinimo terminas. Šiuo atveju mokesčių administratorius ir MGK sandorius sudariusių šalių tikrosios valios bei ketinimų nesiaiškino, sandorius vertino formaliai ir nepagrįstai motyvavo, jog paskolos sandoris yra fiktyvus. Pareiškėjas neprivalėjo deklaruoti gautos ir suteiktos paskolos, nes kita panaši nedeklaruota paskola buvo pripažinta kaip reali (gauta iš jo tėvų). A. G. dalį pinigų galėjo jam perduoti dar iki paskolos sutarties pasirašymo, be to, pareiškėjas ir pats disponavo reikiama suma, kurią dalimis įnešė į S. N. IĮ 2008 m. liepos 2 d. ir 2008 m. rugpjūčio 6 d.