Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-02-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-182-86-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-10
Bylos Nr.
1A-182-86-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zenonas Birštonas (pirm.), Jurate Damanskiene, Pavelas Frolovas
Kategorijos
  • 2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas

Pranešejas Zenonas Birštonas Baudžiamoji byla Nr. 1A –182/2010

Teisejas Viktor Voicechovski Procesinio sprendimo kategorija

2.4.2; 2.4.6VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. vasario 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zenono Birštono,

teiseju Jurates Damanskienes ir Pavelo Frolovo,sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal privataus kaltintojo J. V. apeliacini skunda del Šalcininku rajono apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pagal LR BK 165 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

J. V. civilinis ieškinys del neturtines žalos paliktas nenagrinetu.

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

V. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2008-05-24, 2008-05-27 ir 2008-06-07, veikdamas samoningai ir tycia, suvokdamas, kad atlieka neteisetus veiksmus, patekdavo i J. V. priklausancio busto teritorija Anuliškiu kaime, Šalcininku rajone.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu privatus kaltintojas J. V. prašo Šalcininku rajono apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 17 d. nuosprendi panaikinti ir priimti nauja apkaltinamaji nuosprendi arba perduoti byla iš naujo nagrineti pirmos instancijos teismui. Nurodo, kad nesutinka su nuosprendžiu, mano, kad jis neteisetas ir nepagristas, todel naikintinas. Pažymi, kad bustas – tai gyvenamoji patalpa, skirta žmoniu nuolatiniam, laikinam gyvenimui ar viešnagei. Tokia patalpa yra nuosavas ar nuomojamas namas, butas, vila, sodo namelis ir pan. Bustu – mobiliu ar laikinu yra laikoma taip pat ir automobilio priekaba – miegamasis, jurta, palapine, kiti kilnojamieji daiktai, pritaikyti žmogui nuolat ar laikinai gyventi. Bustui nepriskiriami rusiai, garažai, sandeliai ir kitos negyvenamosios ar ukines paskirties patalpos. Busto nelieciamumo ir su juo susijusios asmeninio ir šeimos gyvenimo nelieciamumo juridines garantijos taip pat reiškia tokio gyvenimo detaliu ir faktu prieinamumo suvaržyma, draudima neteisetai rinkti ir išviešinti konfidencialia ir kita privataus pobudžio informacija, kuri priklauso tik asmeniui. Busto nelieciamumas, apelianto teigimu, kitiems reiškia draudima ieiti i ji be savininko sutikimo ir nesvarbu, ar tai darytu privatus asmuo, ar valstybes pareigunas. Nelieciamumas pažeidžiamas ir tais atvejais, kai i busta patenkama remiantis formaliai teisetu, taciau dirbtinai sudarytu pagrindu, pavyzdžiui, priemus tariamai motyvuota nutarima daryti poemi, krata, sukelus gaisra ir pan. Busto priklausiniai – tai garažas, sandeliukai, malkines, pirtys – tiek prijungti prie namo, tiek ir atskirai pastatyti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek policijos pareigunai, tiek V. K. buvo neteisetai pateke i apeliantui priklausancio busto teritorija. Minetas pastatas, t.y. sandelis ir jo teritorija, yra sudetine dalis visos sodybos, kurios teritorijoje yra namas, kuris atitinka keliamus reikalavimus bustui. Be to, vizualiai matyti nuo kelio, kad sodybos teritorija nepilnai aptverta, o kur nera tvoros, yra tankiai užsodinti medžiai. Remiantis išdestytu, apelianto manymu, konstatuotina, kad teismas nepagristai ivertino apeliantui priklausancioje sodyboje esancio sandelio statusa, t.y. be pagrindo ji atribojo nuo pastoviam ir laikinam gyvenimui pritaikyto namo.

Motyvuojamoji dalis

Privataus kaltintojo J. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, esminis klausimas, sprendžiant del V. K. baudžiamosios atsakomybes – ar J. V. ukinis pastatas gali buti prilyginamas asmens bustui ar saugomai busto teritorijai. Esminis apelianto skundo argumentas tas, kad minetas pastatas, t.y. sandelis ir jo teritorija, yra sudetine dalis visos sodybos, kurios teritorijoje yra namas, kuris atitinka keliamus reikalavimus bustui. Nors sodybos teritorija nera pilnai aptverta, apelianto teigimu, toje vietoje, kur nera tvoros, tankiai užsodinti medžiai. Kolegija pažymi, kad šie apelianto teiginiai yra deklaratyvaus pobudžio ir formalus, juos paneigia byloje surinkti ir ištirti irodymai. Pagal BK 165 str. atsako tas, kas neteisetai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaule ar smurta arba kitokiu budu prieš savininko ar jo igaliotu asmenu valia isibrove i kito žmogaus gyvenamaji nama, buta ar kita gyvenamaja patalpa arba jos priklausinius, iskaitant saugoma busto teritorija. Pagal BK 165 str. požymis “bustas“ apima gyvenamaji nama, buta ir kitas gyvenamasias patalpas, taip pat ju priklausinius, iskaitant saugoma busto teritorija. Taigi BK 165 str. taikomas, kai isibrauta i gyvenamaji nama, buta, sodo nameli, apgyvendinta viešbucio kambari, bendrabucio kambari, vadinamaji nameli ant ratu, palapine, garaža, pirti ar kita panašia patalpa, esancia sudedamaja namo dalimi, saugoma busto teritorija. Taip pat pažymetina, kad saugoma teritorija – tai nuo pašaliniu aptverta teritorija betarpiškai besiribojanti su gyvenamuoju bustu.

Išanalizavus bylos medžiaga, konstatuotina, kad J. V. priklausancio pastato, adresu Anuliškiu km., Šalcininku rajonas, paskirtis yra ukine, jis naudojamas kaip sandelis, jis nera pritaikytas gyventi ir jame niekas negyveno. Kolegija pažymi, kad pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog negalima mineto pastato vertinti ir kaip gyvenamosios patalpos priklausinio, nes šalia jo nera jokio gyvenamojo namo, buto ar kitos gyvenamosios patalpos, šis pastatas žemes sklype yra vienas. Ta patvirtina ir bylos medžiagoje esancios fotolenteles, iš kuriu matyti, kad J. V. priklausantis minetas pastatas nera aptvertas ir norint i ji patekti, nereikia isibrauti i saugoma teritorija.

Atsižvelgiant i aukšciau išdestytu aplinkybiu visuma, darytina išvada, kad J. V. priklausanti pastatas nera gyvenamasis namas, butas ar kita gyvenamoji patalpa arba jos priklausinys, taip pat ir ne saugoma teritorija, todel ir V. K. patekimas i mineta pastata ir teritorija nera nusikaltimas, už kuri galima patraukti baudžiamojon atsakomyben pagal BK 165 str.

Išnagrinejusi ir ivertinusi visas aukšciau išdestytas aplinkybes, kolegija daro išvada, kad Šalcininku rajono apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 17 d. nuosprendis yra teisetas ir pagristas, keisti ar naikinti nuosprendi del apeliaciniame skunde išdestytu argumentu nera jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutare:

Privataus kaltintojo J. V. apeliacini skunda atmesti.

Nutartis galutine ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Zenonas BirštonasTeisejai Jurate DamanskienePavelas FrolovasNuorašas tikrasKolegijos pirmininkas Zenonas Birštonas