Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos persiųstą Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos pateiktą prašymą dėl Svėjos (Svea) apeliacinio teismo 2022 m. liepos 4 d. nuosprendžio, priimto T. Š., gim (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Svėjos (Svea) apeliacinio teismo 2022 m. liepos 4 d. nuosprendžiu T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra pripažintas kaltu ir nuteistas už tyčinį padegimą 2 metų (730 dienų) laisvės atėmimo bausme. Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 4 d. Paskirta bausmė turėtų būti visiškai atlikta 2024 m. balandžio 12 d.

Iš prie liudijimo pridėto ranka parašytos nuteistojo T. Š. 2022 m. liepos 11 d. Švedijoje nuomonės matyti, jog nuteistasis nesutinka atlikti bausmės Lietuvoje, nes nenori susidurti su Lietuvos nusikaltėliais. Jų buvo sumuštas Islandijos valstybėje ir žino, kad dalis jų atlieka bausmes Lietuvoje. Nuvykus ten jo sveikatai grėstų didelis pavojus.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365⁵ straipsnio nuostatas Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, sprendimai konfiskuoti turtą ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – ir Įstatymas) ir BPK VII dalies nuostatas.

Dėl gynėjos nuomonės, kad procesas turėtų vykti ne rašytinio, o žodinio proceso tvarka, atkreiptinas dėmesys, kad sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimas reglamentuotas Įstatymo 7 straipsnyje, kurio 2 dalyje įtvirtinta, jog teisėjo nurodymu nuteistajam, jo gynėjui, prokurorui pranešama apie klausimo nagrinėjimo laiką ir pasiūloma pateikti atsiliepimus dėl jo, tačiau šie asmenys į teismo posėdį nešaukiami. Teismas, išnagrinėjęs klausimą rašytinio proceso tvarka, priima vieną iš šių nutarčių: pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės arba atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės (Įstatymo 7 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju būtent šiomis Įstatymo nuostatomis yra vadovaujamasi nagrinėjant klausimą dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo, todėl pagrindo rengti žodinį teismo posėdį nėra, juolab, kad nuteistojo pozicija yra išreikšta raštu.

Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublika gali pripažinti ir vykdyti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir kitais atvejais, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo; 2) nuteistasis sutinka, kad Lietuvos Respublika perimtų vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės; 3) laisvės atėmimo vietų įstaiga sutinka, kad sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai; 4) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Tais atvejais, kai nuteistasis pabėgo ar sugrįžo į Lietuvos Respubliką dėl to, kad kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje dėl jo yra pradėtas baudžiamasis procesas ar buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, arba kai kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį atlikęs bausmę asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką, sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti pripažįstamas ir vykdomas Lietuvos Respublikoje ir tuo atveju, kai nėra šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto nuteistojo sutikimo (Įstatymo 3 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis T. Š. yra Lietuvos Respublikos pilietis. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. sausio 26 d. nutartimi pripažino ir nutarė Lietuvos Respublikoje vykdyti T. Š. Belgijos Karalystėje skirtą laisvės atėmimo bausmę. T. Š. vykdant šį nuosprendį Lietuvos Respublikoje 2018 m. lapkritį buvo paleistas lygtinai. Nuteistojo T. Š. gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jis nuo 2018 m. lapkričio 26 d. yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Liudijime nurodyta, kad Svėjos (Svea) apeliacinis teismas į baudžiamosios bylos Nr. B 6514-22 nuosprendį yra įtraukęs T. Š. deportacijos sprendimą, kuriuo jam uždraudžiama į Švediją sugrįžti iki 2027 m. liepos 4 d. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis pagrindų sąrašas, dėl kurių teismas atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Šiuo atveju nenustatyta Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Tokių pagrindų nenurodė ir gynėja atsiliepime. Teismo vertinimu, sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo T. Š., kuris jau yra atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje, socialinei reabilitacijai.

Nors nuteistasis nesutinka, kad Lietuvos Respublika perimtų vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju nuteistojo sutikimas nėra būtinas. Be to, nuteistojo nurodyta nesutikimo priežastis dėl galimo pavojaus ir grėsmės jo sveikatai, yra deklaratyvi, nes nenurodyti jokie konkretūs asmenys, kurie jam gali kelti pavojų atliekant bausmę Lietuvoje. Kita vertus, šiuo aspektu akcentuotina, kad bausmę vykdanti institucija yra atsakinga už nuteistųjų saugumą jiems atliekant bausmę, dėl to nuteistajam nurodžius konkrečius faktus ir asmenis, kurie jam gali kelti grėsmę atliekant bausmę Lietuvoje, gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą, taip siekiant pašalinti nuteistojo saugumui kylančias grėsmes (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 31 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Liudijime nurodyta, kad T. Š. Svėjos (Svea) apeliacinio teismo 2022 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tyčinį padegimą 2 metų (730 dienų) laisvės atėmimo bausme, nes jis sukėlė gaisrą šiukšlių konteineryje ant sandėlių, biurų ir parduotuvių pastato pakrovimo rampos, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė, padegdamas šiukšlių konteinerio turinį. Tai įvyko 2022 m. balandžio 13 d. Gaisras sukėlė pavojų kitų gyvybei ir sveikatai, taip pat padarė žymios žalos kitų asmenų nuosavybei. T. Š. šią nusikalstamą veiką įvykdė tyčia. Pagal Švedijos baudžiamojo kodekso (1962:700) 13 dalies 1 str. 1 pastraipą, jeigu kas nors sukelia gaisrą, dėl kurio kyla pavojus kito gyvybei arba sveikatai, arba, kuris padaro didelės žalos kito nuosavybei, nuteisiamas už tyčinį padegimą mažiausiai 2, o daugiausiai 8 metų laisvės atėmimo bausme.

Pagal pateiktą Švedijos baudžiamojo kodekso normos turinį ir nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, T. Š. Švedijoje padarytas nusikaltimas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį (turto sunaikinimas ar sugadinimas), pagal kurią tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Taigi nustatyta veika ir T. Š. už ją Švedijoje paskirta bausmė suderintina su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalimi ir paliktina paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams (Įstatymo 9 straipsnio 1–4 dalys).

Pagal Įstatymo 9 straipsnio 6 dalį teismas privalo įskaityti į bausmę ar į kitą priemonę visą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje atliktos bausmės ar kitos priemonės laiką ir visą kardomojo kalinimo laiką, kurį nuteistasis buvo sulaikytas ir suimtas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Lietuvos Respublikoje tol, kol buvo sprendžiamas klausimas dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perėmimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Liudijime nurodyta, kad paskirta bausmė turėtų būti visiškai atlikta 2024 m. balandžio 12 d., nes liudijimo išdavimo dieną (2022 m. lapkričio 2 d.) 162 dienos bausmės buvo atliktos vykdant bausmę, 41 bausmės diena atlikta taikant kardomąją priemonę šioje byloje (nuo 2022 m. balandžio 14 d. iki 2022 m. gegužės 24 d. įskaitytinai), iš viso – 203 dienos. Taigi į T. Š. skirtą bausmę įskaitytinas visas Švedijoje atliktos bausmės laikas ir visas kardomojo kalinimo laikas, kurį T. Š. buvo sulaikytas / suimtas Švedijoje.

Liudijime nurodyta, kad pagal išduodančios valstybės teisę, nuteistasis turi teisę būti paleistas prieš terminą ar lygtinai atlikęs du trečdalius bausmės. Prašymą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ir atlikdamas bausmę Lietuvos Respublikoje T. Š. turės teisę į lygtinį paleidimą. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365⁵ straipsniu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 3, 7, 8, 9 straipsniais, teismas

nutaria:

Tenkinti Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą dėl Svėjos (Svea) apeliacinio teismo 2022 m. liepos 4 d. nuosprendžio pripažinimo ir T. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pripažinti Švedijos Karalystės Svėjos (Svea) apeliacinio teismo 2022 m. liepos 4 d. nuosprendį byloje Nr. B 6514-22 dėl T. Š. nuteisimo pagal Švedijos baudžiamojo kodekso (1962:700) 13 dalies 1 str. 1 pastraipą už tyčinį padegimą ir jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.

T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, Svėjos (Svea) apeliacinio teismo 2022 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal Švedijos baudžiamojo kodekso (1962:700) 13 dalies 1 str. 1 pastraipą paskirtą 2 (dvejų) metų (730 dienų) laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis, nustatant, kad T. Š. Švedijos Karalystėje įvykdyta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, ir palikti paskirtą bausmę – terminuotą 2 (dvejų) metų ((730 (septynių šimtų trisdešimties) dienų)) laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo T. Š. perėmimo iš Švedijos Karalystės dienos.

Į bausmės laiką įskaityti 41 bausmės dieną, atliktą taikant kardomąją priemonę nuo 2022 m. balandžio 14 d. iki 2022 m. gegužės 24 d. (įskaitytinai), 162 dieną, atliktą vykdant bausmę nuo 2022 m. gegužės 25 d. iki liudijimo išdavimo 2022 m. lapkričio 2 d., iš viso 203 dienos, ir Švedijos Karalystėje atliktą bausmės dalį nuo liudijimo išdavimo (2022 m. lapkričio 2 d.) iki T. Š. perdavimo Lietuvos Respublikai, nustatant, kad bausmės pabaiga – 2024 m. balandžio 12 d.

Šios nutarties nuorašą nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos priėmimo, išsiųsti nuteistajam, jo gynėjai ir prokurorui.

Įsiteisėjus nutarčiai, šios nutarties nuorašą išsiųsti laisvės atėmimo bausmės pateikimą vykdyti kontroliuojančiam prokurorui ir Lietuvos kalėjimų tarnybai.

Įsiteisėjus nutarčiai, ne vėliau kaip per tris dienas nuo nutarties įsiteisėjimo ar bylos grąžinimo iš apeliacinės instancijos dienos surašyti patvarkymą vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir jį kartu su sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės ir nutarties pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės nuorašais ir gauto liudijimo kopija išsiųsti Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Įsiteisėjus nutarčiai, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas, informuoti Švedijos Karalystės kompetentingą instituciją (Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybą) apie įsiteisėjusią nutartį pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, įskaitant sprendimą suderinti laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais ir šio suderinimo motyvus, išsiunčiant įsiteisėjusios teismo nutarties kopiją.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.