- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-04-19
- Bylos Nr.
- 2A-165/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Konstantinas Gurinas, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- S. P.
- Atsakovas
- I.Č., S. P.
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešajame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1843-51/2005 pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovams S. P. , bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Joala“, Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notarei Daliai Kisielienei, antstoliui Vitaliui Milevičiui, I.Č., dalyvaujant trečiajam asmeniui akcinei bendrovei bankui „Hansa bankas“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S. P. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė: pirma, pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento buto, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnoje, 2001 m. kovo 30 d. pirkimo pardavimo sutartį, reg. Nr. 1567, patvirtintą Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notarės D.Kisielienės; antra, pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2004 m. birželio 29 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0013/04/00260. Nurodė, kad gyvendama santuokoje su atsakovu S. P. 1992 m. kovo 19 d. įsigijo butą (duomenys neskelbtini), Varėnoje. 2000 m. autoavarijos metu padarytai žalai atlyginti iš banko buvo paimta paskola, tačiau S. P. nutraukė su banku paskolos sutartį. Banko paskolai grąžinti S. P. susitarė su UAB „Jaola“, kad bendrovė paskolins 16 000 Lt, o S. P. už ją atidirbs. Tačiau neseniai atsitiktinai rado 2001 m. kovo 30 d. sudarytą minėto buto pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią S. P. butą buvo pardavęs UAB „Jaola“. Apie buto pardavimą ji nieko nežinojo, tai buvo nuo jos nuslėpta. Jos kaip sutuoktinės sutikimas parduoti butą yra surašytas ne jos ranka, tik jos pasirašytas, kurį ji pasirašė pas notarą ant tuščio lapo. Nors sąskaitas apmokėjimui gaudavo UAB „Jaola“ vardu, tačiau jai šios bendrovės vadovas aiškinęs, kad S. P. skolą atidirbęs ir viskas būsią gerai. Vėliau ji sužinojusi, kad butas buvo ne tik parduotas, bet UAB „Jaola“ jį buvo ir įkeitusi bankui. Butas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, be ieškovės raštiško sutikimo jis negalėjo būti parduotas. Mano, kad ir nurodyta pirkimo pardavimo sutartyje pinigų suma – 50 000 Lt nebuvo realiai sumokėta. Sutartis prieštarauja bendrąją jungtinę nuosavybę reglamentuojančioms teisės normoms, sandoriu nebuvo siekiama sukurti teisines pasekmes bute gyvenantiems asmenims, nes sandoris buvo tariamas. Ieškovė visą laiką gyveno ginčo bute, 2004 m. birželio 29 d. antstolis V. Milevičius varžytynėse pardavė butą atsakovei I. Č., apie ką ieškovė sužinojo tik po varžytynių. Ieškovės manymu, varžytynės buvo neskaidrios, įgijėja nelaikytina sąžininga, nes neapžiūrėjo buto, nesidomėjo buto gyventojais, gyvena toli nuo perkamo buto. Vykdant varžytynes buvo pažeisti įstatymo reikalavimai: antstolis vykdė procesinius veiksmus ne savo aptarnaujamoje teritorijoje, apie varžytynes ieškovei kaip suinteresuotam asmeniui nebuvo pranešta, niekas niekada nebuvo apžiūrėti parduodamo buto, antstolis nepatikrino, ar nėra vykdymui pradėti akivaizdžių kliūčių, kylančių iš ieškovės gyvenimo ginčo bute fakto, ant parduodamo nekilnojamojo turto turėjo būti iškabintas skelbimas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovei I.Č. 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad 2001 m. kovo 30 d. S. P. ir UAB „Jaola“ sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnoje pirkimo – pardavimo sutartį, kurią patvirtino Varėnos 1-ojo notarų biuro notarė D. Kisielienė. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovės parodymai, jog ji nežinojo apie ginčo sutarties sudarymą prieštarauja byloje esantiems įrodymams, t.y. notarės parodymams bei rašytiniam ieškovės sutikimui. Teismas nustatė, kad nors ieškovė ir pati nesurašė sutikimo parduoti butą, bet pati jį pasirašė. Iš dokumentų registro nustatyta, kad sutikimas pasirašytas tą pačią dieną kaip ir pirkimo pardavimo sutartis prieš pasirašant pastarąją. Nustatyta, kad ieškovė su atsakovu S. P. 2001 m. kovo 30 d. buvo pateikusi prašymą Varėnos rajono savivaldybės globos ir rūpybos skyriaus vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl sutikimo sudaryti ginčo sutartį, kuriame nurodė atsakanti už sandorio pasekmes. Sąskaitas už komunalines paslaugas ieškovė taip pat gaudavo UAB „Jaola“ vardu. Dėl šių aplinkybių teismas laikė, kad ieškovė žinojo ir savo veiksmais prisidėjo prie ginčo sutarties sudarymo. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovė turi specialųjį vidurinįjį išsilavinimą, pati yra ėmusi paskolą iš banko ir tvarkiusi hipotekos dokumentus, prašiusi sandoriui sudaryti leidimo iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė suvokė kokius dokumentus pasirašo ir galimas jų pasekmes. Teismas, atmesdamas ieškovės argumentus neva ginčo sandoris buvo tariamas motyvavo tuo, jog ginčo sutartyje pirkimo suma buvo sumokėta S. P. iš karto, ginčo sutartis nedelsiant buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre, t.y. sandoris buvo pilnai įvykdytas, o aplinkybė, kad ieškovė toliau liko gyventi ginčo sutartimi perleistame bute, nepaneigia nuosavybės perleidimo fakto. Dėl šių argumentų reikalavimas pripažinti ginčo sutartį negaliojančia atmestas kaip nepagrįstas. Dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu teismas nurodė, kad nėra įrodymų patvirtinančių asmens, įgijusio butą iš varžytinių, nesąžiningumą. Ieškovės argumentus, kad buto pirkimo iš varžytinių pirkėja neapžiūrėjo perkamo buto, nesidomėjo buto gyventojais, neaiškūs buto įgijimo motyvai, teismas atmetė laikydamas juos prielaidų pobūdžio arba negalinčiais patvirtinti pirkėjos nesąžiningumą. Neįrodžius buto pirkimo iš varžytinių pirkėjos nesąžiningumo, ginčo butas negali būti išreikalaujamas iš pirkėjos (CK 4.96 str. 4 d.). Be to ieškovė neįrodė ir turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindų numatytų CPK 602 straipsnyje, o ieškinį teisme pateikė po to kai gavo įspėjimą išsikelti už užimamo buto.
Šalies argumentai
Ieškovė S. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliantė nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas dėl šių argumentų:
1. Teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus. Teismas rėmėsi D. Kisielienės parodymais, kurių daugiau niekas nepatvirtino, tačiau teismas nesirėmė ieškovės parodymais, kuriuos patvirtino atsakovas S. P. . Ieškovės teigimu sutikimą parduoti butą ji būtų galėjusi surašyti, nes tai nesudėtingas dokumentas. Pas notarę ieškovė pasirašiusi ant neužpildytų dokumentų. Registro įrašo eilė dar nepatvirtina, kad šis dokumentas pasirašytas prieš sudarant ginčo sutartį, nes notarė galėjusi palikti laisvą vietą ir vėliau ją užpildyti. Atsakovas S. P. kalbėjo apie 16 000 Lt paskolos ėmimą ir ieškovė pasirašydama dokumentus manė, jog pasirašo visus dokumentus dėl paskolos sudarymo, o ne buto perleidimo. Sprendime ieškovės aptartos aplinkybės vertinamos neobjektyviai, išvados nepagrindžiamos faktais ir taip pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas.
2. Teismas neteisingai nurodė, kad S. P. buvo sumokėta ginčo sutarties kaina – 50 000 Lt, nes tai prieštarauja rašytiniams įrodymams. 2001 m. kovo 8, 9, 14, 16, 19 dienų bankiniuose pavedimuose mokėjimo paskirtis nurodyta – paskolos ir palūkanų dengimas už S. P. pagal sutartį Nr. 03 08 sudarytą tarp UAB „Jaola“ ir S. P. . 2001 m. kovo 28 d. bankiniame pavedime paskirtis – ieškinių ir žyminio mokesčio už patarnavimus dengimas už S. P. pagal sutartį Nr. 03 08 tarp UAB „Jaola“ ir S. P. . Taigi, šiuose dokumentuose nėra duomenų apie mokėjimus pagal ginčo sutartį. 2001 m. kovo 22, 28, 30 ir balandžio 5 dienos kasos pajamų orderiuose nurodyta mokėjimo paskirtis - už buto pirkimą pagal sutartį Nr. 03 08, tačiau ginčo sutarties numeris yra 1567. Todėl negalima teigti, kad S. P. gavo visą sumą pagal ginčo sutartį.
3. Teismas nevertino S. P. parodymų, kad ginčo sutartis buvo tariamas sandoris sudarytas nesiekiant pasekmių. Šiuo sandoriu buvo siekiama užtikrinti 16 000 Lt paskolos grąžinimą A. S., kurią jis suteikė S. P. banko paskolos padengimui. Šiuos teiginius patvirtino ir bankroto administratorius nurodydamas, jog nėra aiškus ginčo sutarties sudarymo tikslas, nes buvo siekta jokių sandorio pasekmių. Taigi, visos bylos aplinkybės patvirtina ieškovės teiginius, kad butas buvo parduotas be ieškovės sutikimo ir kad ginčo sutartis buvo tariamas sandoris.
4. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad buto pirkimo iš varžytinių pirkėja - I. Č. buvo sąžininga, nes parduodamo iš varžytinių turto kaina buvo pakelta tik privalomąjį vieną kartą. Antroji varžytinių dalyvė kainos nekėlė, o vėliau tapo I. Č. įgaliotine. Be to, buto pirkėja negyvena Varėnoje, nebuvo atvykusi apžiūrėti buto, nesidomėjo buto gyventojais, o vėliau neatsižvelgiant, kad dėl buto vyksta teisminiai ginčai ir yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės stengėsi perleisti ginčo butą. Šios aplinkybės patvirtina I. Č. nesąžiningumą. Ieškovė savo turto pradėjo rūpintis iš karto, kai sužinojo apie teisių pažeidimą, o ne gavus raginimą išsikelti. Tai patvirtina sudarytos sutartys su advokate.
5. Varžytinės yra neteisėtos, nes antstolis padarė eilę teisės aktų pažeidimų. Visų pirma varžytines vykdė ne vietos, O Vilniaus antstolių kontoros antstolis, tuo pažeista CPK 590 straipsnio 2 dalis. Kitos teritorijos antstolis turi informuoti vietos antstolius per 3 dienas nuo veiksmų pradžios, tačiau realiai buvo informuoti kiti antstoliai praėjus 22 dienoms (CPK 605 str.). Antstolis neįteikė patvarkymų ieškovei kaip suinteresuotam asmeniui (CPK 633 str. 2 d.). Antstolis neapžiūrėjo gyvenamųjų patalpų (CPK 615 str. 1 d.). Antstolis nepatikrino ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymą (CPK 651 str.). UAB „Lituka“ atliktas turto vertinimas neatitinka tikrovės ir yra aiškiai nepagrįstas, nes darant skaičiavimus buvo lyginami ne butai Varėnoje, bet butai Vilniuje. Vykdomojoje byloje nėra buto įkainavimo akto, o tai yra esminis pažeidimas leidžiantis turto pardavimo iš varžytinių aktą pripažinti negaliojančiu (CPK 681 str., 602 str.). Iki pardavimo areštuoto turto saugotoja turėjo būti ieškovė, tačiau jai apie tai nebuvo pranešta. Antstolis neiškabino skelbimo apie pardavimą iš varžytinių ant paties nekilnojamojo turto ir nepranešė vietinėje spaudoje. Todėl teismo išvada, jog ieškovė neįrodė esminių varžytinių tvarkos reikalavimų pažeidimų, yra nepagrįsta, o turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. 0013/04/00260 pripažintinas neteisėtu ir naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovas antstolis Vitalis Milevičius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą dalyje dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu atmesti. Nurodo, kad skundas nepagrįstas. Skolininko UAB „Jaola“ buveinės adresas nurodytas Vilniuje, todėl antstolių teritorialumo principas nebuvo pažeistas, o vykdymo veiksmų galimumas yra patvirtintas teisėjo rezoliucija. Antstolis neturėjo ieškoti suinteresuotų asmenų, nes vykdomojo dokumento objektas buvo ne išieškoti tam tikrą skolą, bet parduoti konkretų turtą. Pagal CPK 602 straipsnio 6 punktas imperatyviai nurodo parduodamo turto pirmąjį kainos padidėjimą, o ne parduodamo turto įkainojimą. Turtas buvo parduotas iš antrųjų varžytinių, todėl pradinė kaina buvo sumažinta iki 60 procentų. Pirmasis kainos pakėlimas sudarė 5 procentus pradinės kainos, todėl įstatymų nuostatos nepažeistos. Dėl turto kainos pažymėjo, jog nė viena šalis neginčijo turto įvertinimo CPK 681 straipsnio tvarka.
Atsakovas BUAB „Jaola“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovė galėjo ir turėjo žinoti apie buto pardavimą, todėl teismas teisingai išsprendė bylą. Dėl turto pardavimo iš varžytinių pažymėjo, kad buvo parduodamas UAB „Jaola“ turtas, o ne S. P. , todėl jos teisių nepažeidė.
Atsakovė I.Č. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad skundas nepagrįstas. Ieškovė nesąžiningai interpretuoja ginčo sutarties pasirašymo aplinkybes, kurias teismas nustatė tinkamai. Atsakovė turtą iš varžytinių įgijo sąžiningai, ieškovės teiginiai apie tariamą nesąžiningumą yra tik samprotavimai nepagrįsti faktais. Varžytinės atliktos įstatymų nustatyta tvarka ir ieškovės interesų nepažeidė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
1.Ginčo buto pirkimo - pardavimo sutartį patvirtina pati sutartis. Ji pasirašyta visų sutarties šalių ir patvirtinta notaro. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra. Be to jas patvirtina byloje surinkti įrodymai: liudytojos D. Kisielienės parodymai apie buto pardavimo aplinkybes, įrašas notarinių veiksmų registracijos knygoje, ieškovės parašas sutikime parduoti butą, ieškovės ranka rašyti jos ir jos vyro prašymai Vaiko teisių pasaugos tarnybai dėl leidimo parduoti butą (I t., b.l. 89). Pastarasis prašymas akivaizdžiai parodo, kad ieškovė suvokė, jog parduoda turimą butą ir su šeima rengiasi gyventi kitur. Ta aplinkybė, kad ji prašyme nurodė ketinanti gyventi kaime, kuriame neturi gyvenamosios patalpos rodo, kad ji veikė sąmoningai, norėdama suklaidinti Vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigūnus ir suprasdama, kad turės išsikelti iš parduoto buto.
Be to, ieškovė sąskaitas už komunalines paslaugas gaudavo naujojo savininko – UAB „Jaola“ vardu, todėl žinojo, kad pasikeitė buto savininkas. Ieškovė 2004 m. lapkričio 3 d. sudarė buto panaudos sutartį (I t., b.l. 92) su I. Č.. Ši aplinkybė akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovė žinojo, jog UAB „Jaola“ pardavė butą I. Č., tačiau į teismą, ginčydama buto perleidimo sutartis, nesikreipė net iki 2005 m. balandžio 18 d. (I t., b.l. 1).
Ieškovė pripažįsta, kad UAB „Jaola“ sumokėjo pinigus jos vyrui. Pinigai buvo reikalingi ieškovės padarytai žalai atlyginti. Nors ji teigia, kad UAB „Jaola“ paskolino pinigus ieškovės vyrui S. P. , tačiau tokį teiginį paneigia faktinės bylos aplinkybės. S. P. buvo pervesta ir išmokėta didelė pinigų suma – 50 000 Lt (I t., b.l. 66-75). Paskutinėse išmokose (I t., b.l. 73-76) tiesiogiai nurodyta, kad pinigai mokami už butą. Dalis pinigų sumokėta prieš pat sudarant buto pirkimo pardavimo sutartį. Ieškovė šiomis lėšomis padengė įsiskolinimą AB „Hansa“ bankui ir pripažįsta, kad pinigų UAB „Jaola“ negrąžino.
2. Iš BUAB „Jaola“ administratoriaus pateiktų dokumentų (I t., b.l. 66-75) matyti, kad S. P. per kelis kartus buvo pervesta ir sumokėta 50 000 Lt. Tai atitinka buto pirkimo pardavimo sutartyje (I t., b.l. 7) nurodytą sumą. Pačioje sutartyje nurodyta, kad pardavėjas gavo pinigus už parduotą butą. Kadangi sutartis yra notariškai patvirtinta ir nėra nuginčyta, ji laikytina oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.). Formalūs netikslumai, t.y. kad pervedant pinigus S. P. buvo nurodyta kitokia pinigų mokėjimo paskirtis nepaneigia pirkimo - pardavimo sutarties ir atsiskaitymo pagal ją fakto. UAB „Jaola“ neturėjo pareigos mokėti paskolą ir palūkanas už S. P. . Paskolos sutarties ieškovė nepateikė.
Vertindama aukščiau nurodytas aplinkybes kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė savo teiginių, kad pardavėjui nebuvo sumokėta už parduotą butą (CPK 178 str.).
3. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ginčijamas sandoris būtų buvęs tariamas (CPK 178 str.). Šalys sudarė įstatymo reikalaujamos formos pirkimo - pardavimo sutartį, pirkėjas ją užregistravo 2001 m. balandžio 3 d. (I t., b.l. 9) įstatymų nustatyta tvarka. Be to, S. P. gavo 50 000 Lt, o ne 16 000 Lt, kaip teigia ieškovė. Šios faktinės aplinkybės paneigia ieškovės teiginį, kad ginčijama sutartimi buvo siekiama užtikrinti 16 000 Lt paskolos grąžinimą.
4,5. Kadangi atmestas ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančia 2001 m. kovo 30 d. pirkimo pardavimo sutartį, ieškovė neturi reikalavimo teisės ginčyti turto pardavimo iš varžytynių sutartį.
Ieškovei tenka pareiga įrodyti savo ieškininius reikalavimus (CPK 178 str.). Vertindama aukščiau nurodytus įrodymus kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė savo ieškininių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka įstatymų reikalavimus ir dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų jo naikinti nėra pagrindo.
Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovės S. P. priteistinos 21 Lt (II T., b.l. 22) išlaidos valstybei susiję su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str. 1 d.). Taip pat atsakovei I. Č. priteistinos išlaidos advokatės pagalbai apmokėti. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad I. Č. sumokėjo 1000 Lt advokatės pagalbai apmokėti (II T., b.l. 25-26). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo sąnaudas yra priteisiamos ne didesnės nei Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Ši byla nėra sudėtinga, naujų teisinių problemų apeliacinės instancijos teisme iškelta nebuvo, todėl atsakovei I.Č. priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra mažintinos ir iš ieškovės S. P. priteistina 400 Lt (II T., b.l. 25-26) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (200 Lt pagal atsakovės I.Č. mokėjimą ir 200 Lt pagal atstovės M. K. mokėjimą).
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės S. P. 400 Lt (keturis šimtus litų) atsakovei I.Č. išlaidų advokato pagalbai apmokėti (200 Lt (du šimtus litų) pagal atsakovės I.Č. mokėjimą ir 200 Lt (du šimtus litų) pagal atstovės M. K. mokėjimą).
Priteisti iš ieškovės S. P. valstybei 21 Lt (dvidešimt vieną litą) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.