Kauno apylinkės teismo sprendimas

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Ramanauskienė, vadovaudamasi CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui M. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti atsakovui asmeniškai paštu 2016-06-21 (LR CPK 123 str.). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškovų pateikti rašytiniai įrodymai – Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-02-06 nuosprendžio Nr. 1-37-729/2015, Klaipėdos apskrities VPK finansų skyriaus 2016-04-07 rašto Nr. 30-S-29259(3.2), atsiskaitymo lapelių, VSDFV Klaipėdos skyriaus pranešimo 2015-01-13 Nr. SDS-3, Klaipėdos apskrities VPK 2015-01-29 rašto Nr. 30-S-11946, ir jo priedo, 2015-04-01 rašto Nr. 30-S-37866, Piniginės kompensacijos apskaičiavimo lentelės, Policijos departamento prie VRM 2015-04-08 išvados Nr. 5-IL-1778, 2015-04-15 pranešimo Nr. 5-S-3712, 2015-01-27 mokėjimo nurodymo Nr. 1895, 2015-02-25ir 2015-04-17 mokėjimo operacijų, Klaipėdos apskrities VPK Personalo skyriaus 2015-02-10 Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 30-IS3-7, 2015-03-10 Specializuotosios medicininės ekspertizės pažymos Nr. 530, Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2015-03-24 įsakymo Nr. 30-TE-411 kopijos patvirtina ieškinio dalyką ir pagrindą.

Nustatyta, kad 2015 m. vasario 6 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-729/2015 M. S. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 241 str. 1 d. už tai, kad jis 2014-11-13 būdamas suimtas ir konvojuojamas postinių A. M. ir K. G., pabėgo iš jo laikymo vietos. Konvojaus būrio vyresnysis postinis A. M. persekiodamas suimtąjį M. S., susižeidė kairę koją, dėl ko pareigūnui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka sumokėjo nukentėjusiam pareigūnui 194,82 Eur draudimo išmoką (iš jos: 189,15 Eur draudimo suma ir 5,67 Eur 3 proc. įmoka) bei 768,60 Eur vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją.

Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nukentėjusiojo nedarbingumo laikotarpiu (nuo 2014-11-13 iki 2014-12-08) sumokėjo jam 658,84 Eur dydžio darbo užmokestį, bei sumokėjo (duomenys neskelbtini)52 Eur dydžio privalomą socialinio draudimo įmoką, iš viso – 839,36 Eur.

Vidaus tarnybos statuto (redakcijos, galiojusios kompensacijos išmokėjimo momentu) 40 straipsnio 3 dalies 7 punktas nustatė, jog pareigūnui, sužalotam einat tarnybines pareigas, lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokama nuo 1 iki 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Šio statuto 41 straipsnio 3 dalis nustatė, kad laikinojo nedarbingumo (išskyrus laikinąjį nedarbingumą dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), nelaimingo atsitikimo ar įvykio, susijusio su tarnyba, taip pat dėl nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, profesinės ligos ar sveikatos sutrikimų (tarp jų ir ligos), atsiradusių dėl tarnybos vykdymo), nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais, taip pat pirmaisiais vaiko auginimo metais, kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į tarnybą, ar antraisiais vaiko auginimo metais, kai vaiko priežiūros atostogos nesuteiktos arba nutrauktos, pareigūnams mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jų darbo užmokesčio arba jo dalies dydžio išmokos, neviršijančios maksimalaus kompensuojamojo uždarbio. Šių išmokų dydžiai, maksimalus kompensuojamojo uždarbio dydis ir mokėjimo trukmė nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis. Laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), nelaimingo atsitikimo ar įvykio, susijusio su tarnyba, taip pat dėl nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, profesinės ligos ar sveikatos sutrikimų (tarp jų ir ligos), atsiradusių dėl tarnybos vykdymo, atveju pareigūnams mokama 100 procentų jų vidutinio darbo užmokesčio, taikant maksimalaus ir minimalaus kompensuojamojo uždarbio dydžius vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatomis dėl ligos pašalpos skaičiavimo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-05 nutarimo Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ 26 punkte įtvirtinta nuostata, jog įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. nustatyta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Nustatyta, kad žala atsirado dėl atsakovo M. S. neteisėtų veiksmų ir dėl jo kaltės, ją sudaro: 194,82 Eur išmokėta draudimo išmoka, 768,60 Eur piniginė kompensacija ir 839,36 Eur nuostolių, susijusių su nukentėjusiojo nedarbingumu (darbo užmokestis ir socialinio draudimo įmoka).

Atsakovas prieštaravimų nepareiškė, kitokių duomenų byloje nėra. Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovų pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovo prašomą sprendimą. Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl jis yra tenkintinas vadovaujantis LR CK 6.245 str., 6.249 str., 6.251 str., 6.263 str., 6.280 str., 6.288 str. – iš atsakovo ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai priteistina 963,42 Eur, o Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai – 839,36 Eur, patirtai žalai atlyginti.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistina po 41,00 Eur mokėtino žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 10 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285-287 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. S. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kodas 188785847, buveinė: Vilnius Saltoniškių g. 19, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), naudai 963,42 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt tris eurus 42 euro centus) žalos atlyginimo regreso tvarka.

Priteisti iš atsakovo M. S. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kodas 191008577, buveinė: Klaipėda, Jūros g. 1, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), naudai 839,36 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt devynis eurus 36 euro centus) žalos atlyginimo regreso tvarka.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. S. a. k. (duomenys neskelbtini) 41,00 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Atsakovas M. S. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Jonavos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovai per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.