Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. M., S. M., S. M., R. U., B. M., K. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų tėvas J. M., jų motina (J. M. sutuoktinė) O. M. mirė (duomenys neskelbtini), po kurios mirties jai priklausančią nekilnojamojo turto dalį paveldėjo sutuoktinis. J. M. (duomenys neskelbtini) sutartimi gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), padovanojo pareiškėjui. Nors pareiškėjas su tėvu buvo sutarę ir notarei R. G. nurodę, kad taip pat yra dovanojamas ir 0,2000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriame yra dovanojamas gyvenamasis namas su priklausiniais), tačiau per klaidą žemės sklypo dovanojimas į sutartį nebuvo įtrauktas. Tokiu būdu minėtas žemės sklypas, kuriame yra pareiškėjui dovanotas gyvenamasis namas su priklausiniais, likęs pareiškėjo tėvo asmeninėje nuosavybėje. J. M. testamento nebuvo sudaręs, todėl pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys, kaip pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, turėjo galimybę paveldėti atsiradusį palikimą lygiomis dalimis. Po tėvo mirties nė vienas įstatyminis įpėdinis nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Suinteresuoti asmenys – pareiškėjo broliai ir seserys neprieštarauja ir neprieštaraus, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jie į atsiradusį palikimą nepretenduoja. Pareiškėjas po tėvo mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti. J. M. mirė gyvendamas pas pareiškėją (duomenys neskelbtini), V. M. atiteko visas jo tėvui priklausęs kilnojamasis turtas, visi asmeniniai daiktai, pareiškėjas tėvą palaidojo, sutvarkė kapą. Kaip iki tėvo mirties, taip iškart ir po jo mirties pareiškėjas ir toliau naudojasi tėvui priklausančiu žemės sklypu, jį prižiūri, tvarko, sodina daržoves, tvarko kiemo aplinką, žemės sklypą valdo kaip savo. Anksčiau, iškart po tėvo mirties, jo dovanotame name pareiškėjas gyvendavo kiekvieną savaitgalį ir vasaros metu, o nuo 2021 metų gyvena su šeima nuolat, atitinkamai, naudoja žemės sklypą savo reikmėms tenkinti.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Byloje esantis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad J. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5), iš mirties įrašo, Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo sutuoktinė O. M. (b. l. 6). Pareiškėjas V. M. yra mirusiųjų sūnus, šį faktą pagrindžia byloje esantis gimimo liudijimas (b. l. 8). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro Liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad po J. M. mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 10). J. M. (duomenys neskelbtini) sutartimi, registro Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo savo sūnui V. M. gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad J. M. vardu nuosavybės teise registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Pareiškėjo nurodytais duomenimis, jis po tėvo J. M. mirties valdė visą likusį mirusiojo tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį turtą, tame tarpe minėtą mirusiojo vardu registruotą žemės sklypą, kuriame stovi pareiškėjui priklausantis gyvenamasis namas. Pareiškėjas turtu rūpinosi ir iki šiol rūpinasi kaip savu, jį prižiūri, tvarko kiemo aplinką, sodina daržoves.

Įvertinus pareiškime nurodytas aplinkybes ir kartu su pareiškimu pateiktus rašytinius duomenis, konstatuotina, kad po J. M. mirties jo palikimą priėmė V. M., kuris palikėjo turtu rūpinosi ir naudojosi kaip savu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo J. M. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius ir kt.). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad V. M. po tėvo J. M. mirties atsiradusiu palikimu faktiškai naudojosi kaip savu, juo rūpinosi ir jį valdė. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad jis aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra, suinteresuoti asmenys neišreiškė prieštaravimų, kad būtų nustatytas pareiškėjo prašomas juridinis faktas.

Pareiškėjas siekia paveldėti palikimą po savo tėvo J. M. mirties, tačiau neturi reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog priėmė palikimą po palikėjo mirties ir kitokia negu teismo tvarka šį faktą patvirtinančių dokumentų gauti negali. Esant pagrindui pripažinti, kad pareiškėjas V. M. po tėvo J. M. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 2-3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti palikimą.

Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 51,42 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios valstybei priteistinos iš pareiškėjo, išaiškinant, kad šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjo pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.1R-261/1K-355, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Priteisti į valstybės biudžetą iš pareiškėjo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 51,42 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjo pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.