- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-12
- Bylos Nr.
- eI-3598-189/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01535-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Tomas Blinstrubis, Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Irenos Paulauskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. (15/8-7) 11U-502(00553) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M., panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas nesutinka su atsakovo priimtu Sprendimu, nes atsakovas pareiškėjo veiklą vertino formaliai, neatsižvelgdamas į realias verslo veikloje susiklosčiusias aplinkybes, taip pat vykdydamas veiklos vertinimą nesivadovavo Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Tvarkos aprašas), 185-189 punktuose nustatytos tvarkos.
Nurodė, kad UAB „Lit Groupe“ (toliau – ir Bendrovė) visuomet dirbo daugiau nei įstatyme numatytas darbuotojų skaičius ir tai patvirtina, kad Bendrovė ne tik atitiko formalius įstatymo keliamus reikalavimus dėl darbuotojų skaičiaus, tačiau vykdė realią veiklą, kurioje dirbo didesnis darbuotojų skaičius. Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka įstatymo reikalavimų ar reikia papildomų duomenų, turėjo išsiųsti pranešimą pareiškėjui, kuriame būtų nurodyta, kokius dokumentus pareiškėjas turi pateikti ir nustatyti protingą terminą reikalavimui įvykdyti. Migracijos departamentas nagrinėjamos bylos atveju turėjo įvertinti ne tik formalius įstatymo keliamus reikalavimus, tačiau įvertinti ir susiklosčiusias aplinkybes komercinėje veikloje, kurias ne visuomet turi galimybes įtakoti pareiškėjas.
Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamento valstybės tarnautojai neatliko veiksmų, numatytų Tvarkos aprašo 101.1–101.5 papunkčiuose.
Pareiškėjo teigimu, atsakovo Sprendimas yra naikintinas, kadangi jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 15–18) su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Migracijos departamento Kontrolės skyrius, esant įtarimų, kad pareiškėjas yra atvykęs kitu negu deklaruota tikslu, patikrino UAB „Lit Groupe“ (toliau – ir Bendrovė) duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje (toliau - Sodros informacinė sistema) ir nustatė, kad UAB „Lit Groupe“ nuo 2016 m. spalio 31 d. nedirba nei vienas darbuotojas (taip pat ir pats pareiškėjas). Be to, Sodros informacinės sistemos duomenimis UAB „Lit Groupe“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai yra 1 481,62 eurai. Minėta Bendrovė veiklos nevykdo, o pareiškėjas, būdamas minėtos Bendrovės direktoriumi, taip pat joje nedirba. Šie faktai rodo, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas prašė išduoti Leidimą, apie jas jis privalėjo pranešti atsakovui ir kreiptis dėl Leidimo išdavimo kitu pagrindu, kadangi UAB „Lit Groupe“ nebeatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Pasikeitus Bendrovėje aplinkybėms, pareiškėjas privalėjo pats kreiptis į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo išdavimo kitu pagrindu.
Pažymėjo, kad nurodytų aplinkybių atsakovui visiškai pakako konstatuoti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytų aplinkybių buvimą, t. y., kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų.
Atsakovo teigimu, įvertinus laikotarpio, kurį pareiškėjas neatitinka šių reikalavimų, trukmę, mano, kad ginčijamas sprendimas atitinka ir teisingumo bei protingumo principus.
Pažymėjo, kad Leidimas pareiškėjui buvo panaikintas ne dėl to, kad UAB „Lit Groupe“ yra fiktyvi, o dėl to, kad pareiškėjas bei UAB „Lit Groupe“ nuo 2016 m. spalio 31 d. neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto reikalavimo. Šiais atvejais Tvarkos aprašas atlikti patikrinimo, ar įmonė yra fiktyvi, nereikalauja. Atsakovui duomenų sprendimui priimti visiškai pakako, todėl iš pareiškėjo nebuvo reikalaujama pateikti papildomų dokumentų arba atvykti apklausai. Šiuo atveju pagrindo panaikinti Leidimą nustatymas apsiriboja juridinio fakto konstatavimu.
Taip pat pažymėjo, kad atsisakymas pakeisti Leidimą savaime neužkerta kelio pareiškėjui vykdyti UAB „Lit Groupe“ akcininko pareigų, pvz., pasitelkiant įgaliotus atstovus ar nuotoliniu būdu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. (15/8-7) 11U-502(00553) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M., panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiagoje nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. spalio 15 d. prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodė, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (b. l. 19–27).
Išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą prašymą, Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius 2015 m. gruodžio 15 d., vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą dviems metams (b. l. 26).
Migracijos departamentas 2017 m. balandžio 24 d., vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 8–9, 137–138).
Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.
Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), nustatė, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis: 1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo; 2) yra šios dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.
Įstatymo 50 straipsnis reglamentuoja išduoto leidimo gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad leidimas panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Kaip minėta, ginčijamu Sprendimu buvo išspręstas klausimas dėl jau išduoto leidimo laikinai gyventi LT7382095, galiojančio iki 2017 m. gruodžio 16 d., panaikinimo. Tokį sprendimą Migracijos departamentas priėmė, kadangi UAB „Lit Groupe“ neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo, kad joje turi dirbti ne mažiau kaip trys darbuotojai Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai (b. l. 8–9, 137–138).
Byloje esantys duomenys patvirtina šias atsakovo išvadas. Byloje esantys Sodros informacinės sistemos duomenys tvirtina, kad 2015 m. gruodžio 11 d. duomenis UAB „Lit Groupe“ dirbo iš viso 5 darbuotojai, tame tarpe ir pareiškėjas (b. l. 108). Pagal 2016 m. gruodžio 8 d. duomenis UAB „Lit Groupe“ nedirbo nei vienas darbuotojas (b. l. 127) ir skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui sudarė 2 153,56 Eur (b. l. 125–126). 2017 m. balandžio 24 d. duomenis UAB „Lit Groupe“ taip pat nedirbo nei vienas darbuotojas (b. l. 129–130) ir skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui sudarė 1 481,62 Eur (b. l. 137). Iš šių duomenų darytina išvada, kad UAB „Lit Groupe“ nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2016 m. rugsėjo 27 d. dirbo 5 darbuotojai, o nuo 2016 m. rugsėjo 28 d. – 6 darbuotojai, tačiau šie darbuotojai dirbo tik iki 2016 m. spalio 31 d. (b. l. 108, 127). Sodros informacinės sistemos duomenys tvirtina, kad laikotarpyje nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki skundžiamo Sprendimo priėmimo dienos UAB „Lit Groupe“ nedirbo nei vienas darbuotojas (b. l. 127, 129–130).
Iš Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos formuluotės „yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai“ darytina išvada, kad šioje teisės normoje įtvirtintos trys imperatyvios sąlygos: 1) įmonėje, kurios dalyvis yra užsienietis, turi būti įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos; 2) jose turi dirbti Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai; 3) jose nurodyti asmenys turi dirbti visą darbo laiką. Šiuos reikalavimus įmonė atitiktų, jeigu visos sąlygos egzistuotų kartu. Nagrinėjamu atveju, Sodros informacinės sistemos duomenys tvirtina, kad laikotarpyje nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki skundžiamo Sprendimo priėmimo dienos (2017 m. balandžio 24 d.) UAB „Lit Groupe“ nedirbo nei vienas darbuotojas (b. l. 127, 129–130). Vadinasi, nuo 2016 m. lapkričio 1 d. UAB „Lit Groupe“ nedirbo trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Pažymėtina, kad tokia pati situacija išlikusi iki skundžiamo Sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2017 m. balandžio 24 d. Taigi, iki Sprendimo priėmimo Bendrovė apie 6 mėnesius neturėjo reikiamo kiekio darbuotojų.
Teismo vertinimu, Migracijos departamentas tinkamai įvertino nustatytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų ir panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu, todėl pareiškėjo argumentai dėl skundžiamo Sprendimo nepagrįstumo atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgdamas į tai, konstatuotina, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog AB „Lit Groupe“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, kadangi joje nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki skundžiamo Sprendimo priėmimo dienos nedirbo trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Vadinasi, Migracijos departamentas turėjo teisėtą pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėje byloje A-3329-662/2017).
Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktą leidimas gyventi panaikinamas, jei paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti pagrindai. Neatitikus vienos iš privalomųjų sąlygų, nustatytų Įstatymo 45 straispnio 1 dalies 1 punkte, pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas pagrįstai.
Pareiškėjas grįsdamas skundžiamo Sprendimo neteisėtumą nurodė, kad atsakovas neatliko tyrimo numatyto Aprašo 101.1–101.5 papunkčiuose. Pareiškėjo teigimu, jei atsakovas būtų pranešęs apie tokio pobūdžio planuojamą priimti sprendimą, pareiškėjas būtų ištaisęs visus nustatytus trūkumus.
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo 101.1-101.5 papunkčiuose įtvirtinta įvertinimo, ar įmonė yra fiktyvi, tvarka. Šiuo atveju pažymėtina, kad pareiškėjui leidimas buvo panaikintas ne dėl to, kad įmonė yra fiktyvi, o dėl to, kad šioje Bendrovėje nuo 2016 m. spalio 31 d. neatitinta Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvaus reikalavimo, numatančio, kad įmonėje turi būti įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Be to, šiuo atveju skundžiamas Sprendimas priimtas apsiribojant juridinio fakto konstatavimu, kuris yra pakankamas pagrindas panaikinti asmeniui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Analogiškos pozicijos laikosi ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016).
Pareiškėjas skunde teigė, kad Bendrovės pagrindinė veikla – reklama ir Bendrovėje susiklostė tokia situacija, kai Bendrovė negaudavo užsakymų, todėl nebuvo galimybės teikti paslaugas. Tačiau šie pareiškėjo argumentai vertintini kaip pareiškėjo gynybinė pozicija, nes teismui nepateikti jokie objektyvūs įrodymai pagrindžiantys pareiškėjo argumentus dėl aktyviai ieškomų klientų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. balandžio 24 d. sprendimas Nr. (15/8-7) 11U-502(00553) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M., panaikinimo“ yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendė:
Pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.