Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Martynos Lukauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje D. K. (D. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas 7 kartus, paskutinis iš jų:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį galutine subendrinta 53 parų arešto bausme, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 metams ir turto konfiskavimas. (2021 m. liepos 2 d. paleistas iš Kalėjimų departamento (duomenys neskelbtini)),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Taip pat D. K. vengė atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 5 metus vairuoti kelių transporto priemones, o būtent: jis 2024 m. kovo 30 d., apie 09.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volkswagen Passat, v. n. (duomenys neskelbtini).

D. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 243 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įrodymų

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 243 straipsnyje įrodymų

2024 m. balandžio 2 d. įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenimis, iš kurių nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, padarymą D. K. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2021 m. kovo 15 d. (el. b. l. 59).

2024 m. balandžio 9 d. iš Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus gautais duomenimis, iš kurių nustatyta, kad D. K. 2021 m. balandžio 5 d. buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. baudžiamąjį įsakymą. Jis buvo įspėtas apie baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisines pasekmes (el. b. l. 150-162).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Kaltinamasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Nurodė, jog vartojo alkoholį iš vakaro nuo antradienio iki penktadienio. Jam buvo labai blogai. Sėdo į automobilį kitam asmeniui priklausantį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo į parduotuvę nusipirkti dar išgerti. Pavažiavo kilometrą ir jį sustabdė policija. Prisimena tik antrą pūtimą, kad įpūtė 2,04 promiles. D. K. kaltę pagrindžia ne tik jo prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti rašytiniai įrodymai – liudytojo ((duomenys neskelbtini)) A. M. parodymai, A. M. tarnybinis pranešimas, 2024 m. balandžio 8 d. apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėti keturi vaizdo ir garso įrašai, kurie fiksuoti pareigūno kūno (BODY) tipo kamera, 2024 m. kovo 30 d. įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolas. Neblaivumo nustatymo faktą patvirtina alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, 2024 m. kovo 30 d. neblaivumo nustatymo aktas.

Aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia bei norėjo taip veikti, t. y. žinodamas, kad yra išgėręs alkoholio (neblaivumo nustatymo akte nustatyta, kad alkoholį vartojo savaitę laiko), vis tiek vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 2,04 promilių girtumas). Darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi D. K. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 243 straipsnyje

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas – vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones – padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamasis D. K., žinodamas, kad įsiteisėjusius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. baudžiamajam įsakymui jam, padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, buvo paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 5 metų laikotarpiui. Kaltinamasis D. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino nurodė, kad žinojo apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 5 metus vairuoti kelių transporto priemones, buvo supažindintas su tvarka, jos turiniu. Tai, jog D. K. buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. baudžiamąjį įsakymą, patvirtina Probacijos tarnybos pateiktas Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas Nr. (duomenys neskelbtini).

Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad D. K. žinojo, kad jam draudžiama vairuoti transporto priemones, tačiau 2024 m. kovo 30 d., apie 09.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volkswagen Passat, taip tyčia piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Taigi, ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka BK 243 straipsnį numatyto nusikaltimo požymius ir kvalifikuota tinkamai.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. K. nurodė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (el. b. l. 196-200).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 243 straipsnio sankcijoje taip pat numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. K. padarė vieną tyčinį (tiesiogine tyčia) baigtą nusikaltimą priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, susijusį su transporto eismo saugumu. Taip pat padarė vieną tyčinį (tiesiogine tyčia) baigtą baudžiamąjį nusižengimą teisingumui.

D. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad naujas nusikalstamas veikas padarė, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. K. praeityje teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, taip pat nusikalstamas veikas nuosavybei, žmogaus sveikatai (el. b. l. 50-61). Baustas administracine tvarka (el. b. l. 62-73), nedirba (el. b. l. 48-49). Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. K. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 243 straipsnio bei 281¹ straipsnio 1 dalyje sankcijoje nustatytą ir prokurorės pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – areštą. BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto bausmė, o už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė. Teismui įvertinus tai, kad D. K. neteisėtas elgesys kartojasi, jam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina 90 parų arešto bausmė, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje skirtina 35 parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, tokie bausmės dydžiai, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, D. K. paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne 90 parų arešto bausme apimant švelnesnę 35 parų arešto bausmę, ir paskiriant D. K. subendrintą 90 parų arešto bausmę.

D. K. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 60 parų arešto bausmė.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti D. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 metams (BK 68 straipsnis); 2) konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio Volkswagen Passat vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 298 Eur (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamasis D. K. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Todėl, tas faktas, kad D. K. neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neįgytų per tam tikrą BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą ir baudžiamajame įsakyme nustatytą laiką ateityje. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl kaltinamajam būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), o jos terminas nustatytinas 5 metams ( BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis)

Prokurorė pareiškime nurodė, kad skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę, terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. balandžio 3 d. Pažymėtina, kad proceso metu nebuvo paimtas D. K. vairuotojo pažymėjimas, nes jis nebuvo įgijęs teisės vairuoti, bet buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (BPK 134 straipsnis). Atsižvelgiant į teismų praktiką nebuvo galima sustabdyti teisės, kurios asmuo nebuvo įgijęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-217-697/2022).

Nei BK, nei kiti teisės aktai nedraudžia taikyti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – asmeniui, kuris tokios teisės nebuvo įgijęs. Vis dėlto tokiu atveju galimybės įgyti teisę vairuoti transporto priemones draudimas gali būti taikomas ne anksčiau kaip įsiteisėjus nuosprendžiui (baudžiamajam įsakimui), nes baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), o bausmė yra vykdoma tik įsiteisėjus teismo galutiniam sprendimui. Ankstesnis šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžios terminas asmeniui, neįgijusiam teisės vairuoti transporto priemones, sudarytų prielaidas pažeisti nekaltumo prezumpciją, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima. Pažymėtina ir tai, kad skiriasi asmens, įgijusio teisę vairuoti transporto priemones nusikalstamos veikos padarymo metu, ir asmens, tokios teisės neįgijusio, teisinė padėtis (kasacinė nutartis Nr. 2K-217-697/2022). Teismas sprendžia, kad yra tikslinga paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausti naudotis specialia teise (vairuoti transporto priemones) terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 3 dalis), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Šios veikos padarymas tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Teismų praktikoje pasisakoma, kad tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone, be to, nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti likusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018; 2022 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-719/2022 ir kt.).

D. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Volkswagen Passat, v. n. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui – savininkė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. l. 47). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. A. J. paaiškino, kad automobilis priklauso įmonei, kurios (duomenys neskelbtini) jis yra, o minėtas automobilis laikomas kaltininko namų automobilių stovėjimo aikštelėje. A. J. pabrėžė, kad D. K. nebuvo suteikęs leidimo šiuo automobiliu naudotis (tik buvo suteikęs leidimą automobilį patraukti, jei šis trukdytų), taip pat nežinojo, jog D. K. neturi teisės vairuoti. Įvertinus tai, kad automobilis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nėra BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų konfiskuoti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantį turtą, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM (2 298 Eur) išieškojimas iš D. K. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar kaltinamojo asmenybei. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis D. K. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jam nustatytas girtumas (2,04 prom.), vairavo neturėdamas teisės (ikiteisminio tyrimo apklausoje nurodė, kad niekada vairuotojo teisių neturėjo). Taigi, teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio Volkswagen Passat, rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo yra būtinas. Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus –užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, ir nevaržo D. K. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

VI. Kiti klausimai

D. K. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 3 d. nutarimu (el. b. l. 111-114) paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina. 2024 m. balandžio 3 d. nutarimu (el. b. l. 107-110) paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

2024 m. balandžio 8 d. automobilis Volkswagen Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo gražintas pakvitavimu A. J. (el. b. l. 138).

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo-garso įrašai apžiūrėti 2024 m. balandžio 8 d. apžiūros protokolo metu – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktini saugoti prie bylos, kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. K. (D. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 90 parų arešto bausmę.

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir skirti jam 35 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti D. K. subendrintą 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi išieškoti iš D. K. konfiskuotino turto – automobilio Volkswagen Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 298 Eur.

- rašytinį pasižadėjimą neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti;

- specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – vaizdo-garso įrašus apžiūrėtus 2024 m. balandžio 8 d. apžiūros protokolo metu – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

- arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai. Konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą nuteistajam, atsižvelgdama į šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga.

- nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą. (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, 51334 Kaunas, tel. 866360132, el. p.: ina.dikciene@kaunoti.lt); nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio kalėjimą (P. P. g. 1, 35169, Panevėžys, tel. 8 455 84970)).

- nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

- nuteistajam per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo (vertimo) gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

- padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

- įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.