Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiauliu apygardos teismo civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Jolantos Badaugienes,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškoves D. R. apeliacini skunda del Telšiu rajono apylinkes teismo 2008 m. lapkricio 10 d. sprendimo civilineje byloje pagal ieškoves D. R. ieškini atsakovui A. R., institucijai teikianciai išvada Telšiu rajono savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos skyriui, bei atsakovo A. R. priešieškini ieškovei D. R., institucijai teikianciai išvada Telšiu rajono savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos skyriui del nutrauktos santuokos pasekmiu ir kitu klausimu, susijusiu su santuokos nutraukimu.

Ieškove D. R. Telšiu rajono apylinkes teismo praše nepilnamecio sunaus E. R. nuolatine gyvenama vieta nustatyti su motina D. R.. Santuokoje igyta turta padalinti, pripažistant ieškovei nuosavybes teises ir priteisiant naturoje 34753 Lt vertes namu valda, kuria sudaro butas, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: ukiniu pastatu,kurio unikalus (duomenys neskelbtini); šiltnamiu, kurio unikalus (duomenys neskelbtini); ukinis pastatas, kurio unikalus (duomenys neskelbtini); 1/5 dalimi kiemo statiniu (tvora, šulinys, kiemo aikštele),kuriu unikalus (duomenys neskelbtini), esancia adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui priteisiant 8688,27 Lt dydžio netenkamo santuokinio turto pinigine kompensacija bei ipareigojant ji išsikraustyti iš šios valdos su visu savo turtu per du menesius nuo teismo sprendimo isiteisejimo. Priteisti bylinejimosi išlaidas.

Ieškoves atstovas nurode, kad ieškove sutiksianti išmoketi 20000 Lt kompensacija, atsižvelgiant i infliacija. Ieškove ir atsakovas yra buve sutuoktiniai. Jie santuokoje susilauke dvieju vaiku, iš kuriu dukra jau esanti pilnamete, o nepilnametis sunus E., gyvenantis kartu su mama, tai yra su ieškove. Ju santuoka nutraukta isiteisejusiu teismo sprendimu, išduotas ištuokos liudijimas. Taciau santuoka nutraukta galiojant senosios redakcijos Santuokos ir šeimos kodeksui. Ieškove esanti bedarbe ir neigali, pragyvenanti iš valstybes pašalpu, šiuo metu esanti išvykusi uždarbiauti i Norvegija, sunus gyvenantis pas jos motina.

Atsakovas A. R. su ieškiniu nesutiko, pateike priešieškini, kuriuo praše pripažinti jam nuosavybes teise ir priteisti ½ dali dvieju kambariu buto, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), bendras plotas 49,89 kv.m., rinkos verte 29513 Lt, esanti adresu (duomenys neskelbtini); pripažinti ieškovei D. R. nuosavybes teise ir priteisti ½ dali dvieju kambariu buto, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), bendras plotas 49,89 kv.m., rinkos verte 29513 Lt, esanti adresu (duomenys neskelbtini); nustatyti naudojimosi butu tvarka, kad jis – A. R. naudojasi plane pažymetu kambariu 4-2 (11,73 kv.m.), virtuve 4-1 (9,97 kv.m) ir veranda 4-6 (2,23 kv.m.); nustatyti, kad ieškove D. R. naudotusi plane pažymetu kambariu 4-3 (16,07 kv.m), kambariu 4-4 (7,21 kv.m.) ir veranda 4-7 (2,68 kv.m.); pripažinti ieškovei D. R. nuosavybes teise ir priteisti jai visa pastata – ukini pastata, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), vidutine rinkos verte 599 Lt, esanti adresu (duomenys neskelbtini); pripažinti ieškovei D. R. nuosavybes teise ir priteisti jai visa pastata – šiltnami, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), vidutine rinkos verte 1762 Lt, esanti adresu (duomenys neskelbtini); pripažinti jam – A. R. nuosavybes teise ir priteisti jam visa pastata – ukini pastata, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), vidutine rinkos verte 1299 Lt, esanti adresu (duomenys neskelbtini); pripažinti jam, tai yra A. R. ir ieškovei D. R. nuosavybes teise ir priteisti po ½ dali nuo 1/5 dalies kiemo statiniu, kuriu unikalus (duomenys neskelbtini), vidutine rinkos verte 1580 Lt, esanciu adresu (duomenys neskelbtini).

Nurode, kad su ieškiniu nesutinka, neprieštaravo, kad ju nepilnamecio sunaus gyvenamoji vieta butu nustatyta su ieškove, taciau nesutiko su kita ieškinio dalimi. Butent, kad ieškovei atitektu visa jiems priklausancios namu valdos dalis, o jam butu išmoketa 8688,25 Lt ar 20000 Lt kompensacija, nes jis pats esantis neigalus, dirbti sunkaus darbo negalintis, todel neturedamas gyvenamojo busto jis negalesiantis pragyventi, o už gautaja kompensacija jis negalesiantis isigyti jokio kito busto. Igytasis bustas esantis dalus, todel galincios gyventi dvi šeimos, nes esantys du iejimai, jis sutiksiantis, kad ieškovei atitektu didesne buto dalis, o už tuos pinigus, kuriuos ji siulanti jam, ieškove galesianti pasistatyti krosni bei pasidaryti reikiama remonta.

Telšiu rajono apylinkes teismas 2008 m. lapkricio 10 d. sprendimu ieškini patenkino iš dalies. Nepilnamecio E. R. nuolatine gyvenama vieta nustate su motina D. R.. D. R. ir A. R. santuokoje igyta turta padalijo lygiomis dalimis po 1/2. Ieškinio dali del pripažinimo ieškovei nuosavybes teise ir priteisiant naturoje visa santuokos metu igyta namu valdos dali, o atsakovui iš ieškoves 8688,25 Lt pinigine kompensacija, atmete kaip nepagrista. Priešieškini patenkino visiškai. Pripažino A. R. nuosavybes teise ir priteise ½ dali dvieju kambariu buto, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), bendras plotas 49,89 kv.m., rinkos verte 29513 Lt, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Pripažino D. R. nuosavybes teise ir priteise ½ dali dvieju kambariu buto, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), bendras plotas 49,89 kv.m., rinkos verte 29513 Lt, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Nustate naudojimosi butu tvarka: A. R. naudotis plane pažymetu kambariu 4-2 (11,73 kv.m.), virtuve 4-1 (9,97 kv.m) ir veranda 4-6 (2,23 kv.m.). D. R. naudotis plane pažymetu kambariu 4-3 (16,07 kv.m), kambariu 4-4 (7,21 kv.m.) ir veranda 4-5 (2,68 kv.m.). Pripažino D. R. nuosavybes teise ir priteise jai visa ukini pastata, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), vidutine rinkos verte 599 Lt, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Pripažino D. R. nuosavybes teise ir priteise jai visa pastata – šiltnami, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), vidutine rinkos verte 1762 Lt, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Pripažino A. R. nuosavybes teise ir priteise jam visa ukini pastata, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), vidutine rinkos verte 1299 Lt, esanti adresu Žemaites g. 21 A, Telšiai. Pripažino A. R. ir D. R. nuosavybes teise ir priteisti po ½ dali nuo 1/5 dalies kiemo statiniu, kuriu unikalus (duomenys neskelbtini), vidutine rinkos verte 1580 Lt, esanciu adresu (duomenys neskelbtini). Priteise iš D. R. 260,50 Lt bylinejimosi išlaidu A. R..

Teismas nurode, kad 1998 m. rugpjucio 13 d. Telšiu rajono apylinkes teismo sprendimu civilineje byloje Nr.2-1026/98 santuoka tarp D. R. ir A. R. nutraukta, esant abieju sutuoktiniu kaltei. Pažymejo, kad D. R. buvo nustatytas 40 proc.darbingumo lygis laikotarpyje nuo 2007-09-06 iki 2008-09-03. E. R. yra ieškoves ir atsakovo sunus, kuris mokosi 6 klaseje. Del jo gyvenamosios vietos nustatymo faktiškai ginco nera, yra priteistas išlaikymas nepilnameciui, taciau jo motinos naudai, todel konstatavo, kad vaikas gyvena su motina, o atsakovas tam neprieštarauja. Dalindamas santuokoje igyta turta, teismas nurode i tai, kad A. R. šiuo metu yra neigalus, todel jis negali dirbti pilnu darbo kruviu bei užsidirbti pakankamai lešu, todel pažymejo, kad iškeldinti ji iš gyvenamuju patalpu, nesuteikiant kito gyvenamojo busto, butu nesažininga, neteisinga ir neprotinga. Nurode, kad ieškove D. R. ganetinai ilga laika gyveno ne ginco bute ir del ginco buto padalijimo net nesikreipe, jai jo faktiškai nereikejo. Pažymejo, kad ginco butas yra dalus, tai patvirtina fotonuotraukos ir buto planas, Vaiko teisiu apsaugos skyriaus buities salygu patikrinimo aktas. Konstatavo, kad sutuoktiniu bendro turto dalys yra lygios (LR CK 3.117 str.), todel D. R. ir A. R. santuokoje igyta turta, o butent buta, padalijo i dvi lygias dalis, tai yra po ½ kiekvienam. Padalijus po ½ dali, nustate naudojimosi turtu tvarka, kuria pasiule atsakovas, nes jis šiuo metu tomis patalpomis faktiškai jau naudojasi. Pažymejo, kad ieškove, jos pacios teigimu, turi galimybe sumoketi kompensacija, todel ji faktiškai galetu ir isirengti bei susiremontuoti jai nustatoma naudotis buto dali. Už ieškovei tenkancia naudojimuisi truputi didesne buto dali kompensacijos nepriteise, nes ieškovei atitenka prastesnes bukles buto dalis. Kadangi ieškinys patenkintas dalinai, o priešieškinis visiškai, atsižvelgdamas i tai, kad ieškove 100 procentu yra atleista nuo žyminio mokescio ir kitu bylinejimosi išlaidu mokejimo, iš ieškoves teismas priteise puse atsakovo sumoketo žyminio mokescio valstybei, o atstovavimo ir advokato pagalbai skirtu lešu nepriteise nei iš vienos šalies.

Apeliaciniu skundu ieškove D. R. prašo panaikinti Telšiu rajono apylinkes teismo 2008 m. lapkricio 10 d. sprendima dalyje del turto padalijimo ir byla šioje dalyje perduoti nagrineti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

1.Nurodo, kad sprendimo motyvuose nurodyta, jog ieškove D. R. ganetinai ilga laika gyveno ne ginco bute ir del šio buto pasidalijimo net nesikreipe, jai jo faktiškai nereikejo. Teismas pamiršo, kad ieškini del buto pareiške butent ieškove, o ne atsakovas, iš buto ieškove su vaikais gyventi atskirai išejo tik laikinai. I buta patekti nebegalejo, nes atsakovas pakeite spynas ir nebeileido, grasindamas smurtu, taip siekdamas užvaldyti buta.

2. Nurodo, kad teismas motyvavo, jog atsakovas yra neigalus, todel negali dirbti pilnu kruviu ir užsidirbti pakankamai lešu, o i tai, kad ieškove serga sunkia liga, kad jos darbingumo lygis dar mažesnis nei atsakovo, teismas tiems faktams jokiu argumentu nenurode.

3. Nurodo, kad ieškove, ieškodama išeities, atsakovui siule ivairius variantus del turto pasidalijimo budo ir kompensacija padidino iki 20000 Lt, taciau ši aplinkybe I instancijos teismo panaudota ieškoves padeties pabloginimui. Teismas nurode, kad del to ieškovei galima skirti naudojimuisi blogesnes buto patalpas.Teismas nepasidomejo, kokiomis lešomis bus mokama kompensacija ir kokie jos šaltiniai.

4. Nurodo, kad teismas pripažino ieškovei ir atsakovui nuosavybes teises i 1/2 dali buto kiekvienam. Pateikti Registru centro dokumentai ir planas patvirtina, kad bute yra tik 2 gyvenamieji kambariai. Rezoliucineje teismo sprendimo dalyje teismas nurodo, kad nuosavybes teise ieškovei ir atsakovui priteisia po 1/2 dali 2 kambariu buto, taciau, nustatydamas naudojimosi tvarka, jau padalija 3 kambarius. Teismo sprendime nurodytas kambarys iš esmes yra koridorius, o ne gyvenamoji patalpa. Nagrinejant byla teisme, patalpu inventorizacija nebuvo atlikta ir patalpu paskirtis iš koridoriaus i kambari nera pakeista.

5. Nurodo, kad pripažindamas ieškove ir atsakova bendraturciais ir nustatydamas naudojimosi tvarka patalpomis, teismas pažeide pagrindinius naudojimosi, valdymo ir disponavimo principus, nustatytus LR CK 4 knygoje. LR CK 4.75 str. 1 d. nustato pagrindine bendrosios nuosavybes teises igyvendinimo taisykle, pagal kuria bendrosios dalines nuosavybes teises objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturciu sutarimu. Tuo atveju, jei bendraturtis prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekdamas tik savo interesu patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavima savo teise ir i tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausia naudojimosi bendru daiktu tvarka (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2003 m. rugsejo 8 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-780/2003).

6. Nurodo, kad teismo sprendimu atsakovui naudojimuisi atiteko virtuve, kurioje yra irengta viso buto apšildymo sistema ir šioje patalpoje irengtas vienintelis vandens mazgas. Ieškovei su nepilnameciu vaiku realiai paliktas tik kambarys su koridoriumi be savarankiško apšildymo ir be vandens. Teismas, nustatydamas naudojimosi tvarka, nepareikalavo , kad butu paruoštas buto padalijimo projektas, nepareikalavo specialistu ivertinimo del galimybes isirengti atskira šildymo sistema ir isivesti vandeni, neaišku kiek reikalinga lešu tokiems pertvarkymams atlikti.Teismas nesieme priemoniu visapusiškai ivertinti tokio sprendimo pasekmiu ir tokiu budu neatskleide bylos esmes.

Atsiliepimu i ieškoves apeliacini skunda atsakovas A. R. prašo Telšiu rajono apylinkes teismo 2008 m. lapkricio 10 d. sprendima palikti nepakeista ,o ieškoves apeliacini skunda atmesti.

1.Nurodo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra igytas santuokoje, todel yra dalintinas kaip santuokoje igytas turtas, nes jis yra bendroji jungtine nuosavybe, kuri buvo nepadalinta. Ginco butas yra dalus, jame yra du atskiri iejimai, todel šiuo butu gali naudotis dvi šeimos.

2. Nurodo, kad ieškoves darbingumo lygio nustatymo dokumentu terminas baigesi 2008-09-05 ir i byla ieškove nauju irodymu apie jos darbinguma nepateike. Atsakovo darbingumo lygis yra 55 procentai, jis nustatytas iki 2029-08-10 ir apie tai byloje yra pateikti irodymai.

3. Nurodo, kad po santuokos nutraukimo ir iki pat šiol, atsakovas naudojasi ginco butu, jame gyvena, kitos gyvenamosios patalpos del savo labai mažu pajamu ir sveikatos bukles nebuvo isigijes ir už ieškoves pasiulyta pinigine kompensacija negaletu isigyti.

4. Nurodo, kad teismas nustatydamas naudojimosi butu tvarka, padalijo 3 kambarius, teismo sprendime nurodytas kambarys yra koridorius, taciau tai yra ne esmine teismo klaida, del kurios turetu buti panaikintas teismo sprendimas. Faktiškai šis koridorius yra gyvenamoji patalpa, jame stovi kambario baldai ir jis atlieka kambario funkcija.

Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacines instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisetuma ir pagristuma tik apskustoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdestytus argumentus, išskyrus istatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu apeliacines instancijos teismas nenustate (LR CPK 329 str.).

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Yra nustatyta, jog šaliu santuoka yra nutraukta isiteisejusiu Telšiu rajono apylinkes teismo 1998-08-13 sprendimu. 2001-06-12 iregistruota ištuoka.

Apeliaciniu skundu negincijama Telšiu rajono apylinkes teismo sprendimo dalis del nepilnamecio vaiko E. R. gyvenamosios vietos nustatyto su mama D. R., todel mineta apylinkes teismo sprendimo dalis del nepilnamecio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nera apeliacijos objektas.

Apeliaciniu skundu yra gincijama I instancijos teismo sprendimo dalis del nekilnojamo turto padalijimo tarp buvusiu sutuoktiniu.

Yra nustatyta, jog ginco gyvenama patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini), yra isigyta šalims gyvenant santuokoje, todel ji yra bendroji jungtine sutuoktiniu nuosavybe.

Ieškove pateike ieškini ši nekilnojama turta dalinti jos ieškinyje nurodytu budu- jai su nepilnameciu vaiku palikti nuosavyben visa 2 kambariu buta su jo priklausiniais kieme, o atsakovui priteisiant 8 688,25 Lt, o veliau pasiule 20 000 Lt pinigine kompensacija už netekta turto dali iš jos atsakovui.

Atsakovas pateike priešieškini, kuriuo praše ši buta padalinti po ½ dali kiekvienam iš ju lygiomis dalimis.

Ieškove, grisdama savo ieškinio reikalavimus del viso buto skyrimo jai, o atsakovui už ji kompensuojant, motyvavo ir nurode, jog atsakovas, gyvenant kartu, nuolat girtavo ir naudojo skurta prieš ja ir net prieš dukra, kuri dabar jau yra pilnamete, todel naudotis abiem buto dalimis ir bendru kiemu, bei kitais kiemo statiniais del atsakovo smurtavimo, del jo netinkamo gyvenimo budo yra neimanoma. N. E. bijo tevo ir su juo vengia bendrauti, todel bet koks naudojimasis turtu bendrai yra negalimas. Tokiems savo teiginiams pagristi ieškove pateike i byla visa eile med. ekspertu išvadu del atsakovo smurto vartojimo atveju prieš ja , ir prieš dukra, bei duomenis, kad atsakovas del netinkamo elgesio šeimoje yra Telšiu policijos ispetas. Pokalbio su vaiku aprašyme nepilnametis E. R. nurode, kad nenori bendrauti su tevu, nejaucia su teciu artimo ryšio, kad tevas pats jam niekada neskambino pasitarti ar su juo asmeniškai pasikalbeti, o tik kamantinedavo apie mama ir visada tik išgeres, kad tevo nupirkta telefono kortele jis nesinaudoja, nes tevas tuo numeriu jam skambindavo nakti ir visada išgeres.( b.l. 78), kad nenori gyventi su teciu ( b.l. 45).

Šeimos lankymo metu, yra išsiaiškinta, kad nepilnametis E. šiuo metu gyvena su ieškoves motina( su mociute), mociutes bute (duomenys neskelbtini), ir lanko (duomenys neskelbtini) vidurine mokykla, nes ieškove epizodiškai važineja užsidirbti i Norvegija.( b.l. 45).

Ieškove aiškina, jog gyventi su atsakovu viename ju bute ir naudotis bendru kiemu, bendru šuliniu, bendru tualetu yra neimanoma, nes atsakovas nuolat grasina ir ji ir sunus priversti gyventi nuolatineje baimeje. Ji serga sunkia( onkologine) liga, yra patyrusi dvi sunkias operacijas ir del sunkios ligos yra tik dalinai darbinga. Ieškoves netektas darbingumas yra 60 procentu, todel Lietuvoje del to ji niekur negalejo gauti darbo ir yra priversta uždarbiauti užsienyje. Pateikta ieškoves darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0325721 patvirtina, jog D. R. netektas darbingumas yra 60 %. Likes darbingumas yra tik 40 procentu. Ieškoves epizodinis vykimas užsidirbti pragyvenimui lešu i užsieni, neatima iš jos teises reikalauti santuokoje igyto nekilnojamo turto dalinimo, nors ji tuo turtu del darbo pobudžio epizodiškai nesinaudoja. Pagal LR CK 3.129 str. nuostatas, nekilnojamo turto dalinimui senatis netaikytina.

I instancijos teismo sprendimu, ieškovei su nepilnameciu vaiku( moteriai su berniuku) realiai yra paskirtas vienas kambarys ir koridorius( be lango), o ieškovui vienam paciam yra paskirta naudotis vienintele bute esanti virtuve ir kitas gretimas kambarys. Taigi, padalinto turto dalys yra akivaizdžiai neadekvacios nei vertine to turto išraiška, nei pagal naudojimosi tuo turtu galimybes.

Apylinkes teismas, atsižvelgdamas i nepilnamecio sunaus interesus, vaiko gyvenamaja vieta nustate su motina D. R., taciau tenkindamas priešieškinio reikalavimus, ir padalindamas turta, motinai su nepilnameciu vaiku paskyre ta buto dali, kuri neturi nei savistovio šildymo krosnimi, nei vandens, nei virtuves mazgo, kuriame butu galima paruošti maista nepilnameciam vaikui. Kolegija mano, jog tokiu padalinimu yra pirmiausia pažeisti nepilnamecio vaiko interesai, o taip pat šaliu lygybes principas bei LR CK 4.75 str. 1 dalies nuostatomis itvirtintos bendrosios dalines nuosavybes teisiu igyvendinimo taisykles. Ieškoves pasiulyta atsakovui pinigine kompensacija neadekvaciai ivertinta kaip ieškoves galimybe pasigerinti jai paskirto buto dali, taciau visiškai neirodyta ir neišaiškinta, ar toji ieškovei su nepilnameciu vaiku paskirta buto dalis visumoje gali buti gerinama, ar ji yra tinkama savistoviai ir nuolat gyventi atskirai nuo kitos to buto dalies.

Patalpa bute 4-4 yra inventorizuota kaip koridorius,( b.l. 24) todel ji negali buti ivardinta kambariu, nes nustatyta, jog ji neturi lango. Šios patalpos paskyrimas ieškovei ir jos ivardijimas kambariu prieštarauja byloje nustatytiems faktiniams duomenims, todel yra neteisetas ir šioje dalyje apeliantes argumentai del I instancijos teismo sprendimo neteisetumo buto padalijimo prasme yra pagristi.

Atsakovui paskirta virtuve ir kambarys, kuriame yra visas to buto apšildymas krosnimi, yra vandentiekis. Ieškovei su nepilnameciu vaiku yra paskirtas vienas kambarys ir koridorius (be lango), vedantis i veranda ir toji buto dalis neturi nei krosnies, nei vandens, nei virykles (b.l.77). Tam, kad ieškovei su vaiku paskirtoje buto dalyje butu galima gyventi, yra reikalingos papildomos investicijos. ( b.l. 77). Taigi, ieškovei su nepilnameciu vaiku yra realiai paskirta šiuo metu netinkama nuolat savarankiškai naudotis ir gyventi buto dalis. Toks nekilnojamo turto padalinimas negali buti pripažintas teisetu ar tinkamu, todel I instancijos teismo sprendimo dalis del nekilnojamo turto padalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo naikintina ir byla toje dalyje gražintina nagrineti iš naujo I instancijos teismui, nes šio ieškinio ar priešieškinio reikalavimu išsiaiškinimas yra negalimas apeliacines instancijos teisme, nes yra butina nustatyti terminus priešieškinio reikalavimu patikslinimui, sudaryti salygas atsakovui naujai pateikti projektus ir salygas del jo pateiktu priešieškinio reikalavimu buto dalinimui po ½ dali taip, kad pateiktasis priešieškinio reikalavimas butu suderintas su priešgaisrines apsaugos institucijomis, su vandens tiekimo ir elektros tiekimu užsiimanciomis istaigomis, pateikti padalinimo projektai privalo buti suderinti su minetomis institucijomis, projektineje dalyje privalo buti šiu instituciju derinimas, numatytos investiciju apimtys, paskaiciuotos lešos ir ju igyvendinimo budai, numatyta, kas juos ir už kokias lešas atliks ir ar tai yra galima atlikti šioje namu valdoje visumoje. Pagal šiuo metu esancia realia padeti, kai bute yra tik vienintele krosnis virtuveje ir vienintelis vandens bei elektros ivadas virtuveje( virtuve 4-1), o kita šio buto dalis, (kambarys 4-3 ir koridorius 4-4) kad ir turintys atskira išemima per kita veranda, negalima šio turto pripažinti daliu nekilnojamu turtu LR CK 4,75 str. prasme, nes šalys nesutaria, konfliktuoja ir negali naudotis turtu bendru sutarimu. ( b.l. 24). Prie šio buto yra kiemas ir kiti kiemo statiniai- garažas, šiltnamis, bendras tualetas kieme, šulinys, kiemo aikštele ir kt., todel yra butina reikalauti, kad šalis, prašanti ši visa nekilnojama turta padalinti, pateiktu ir kiemo plana, bei to kiemo statiniu naudojimosi tvarkos projekta, kaip bus galima naudotis kiekvienam iš šaliu šiais kiemo statiniais skyrium, kaip šalys naudosis kieme esanciu šuliniu ir vieninteliu tualetu kieme. (Fekaline kanalizacija buto viduje nera irengta). Šiems visiems papildomiems irodymams surinkti yra butina kelis kartus atideti bylos nagrinejima, numatyti terminus, tokio daugeto nauju irodymu, planu bei projektu pateikimui, kuriu nera byloje, todel apeliacines instancijos teismas, neturedamas butinu ir privalomu papildomu irodymu, negali išnagrineti bylos iš esmes apeliacines instancijos teisme pagal šiuo metu pateiktus byloje irodymus. ( LR CPK 327 str. 1d. 2p.) Buto neapžiurejus ir neivertinus jo stovio bei galimu pakeitimu bei neivertinus galimybes atskiras šio buto dalis naudoti savarankiškai, savistoviai ir atskirai, ka gali atlikti tik architektai- projektuotojai, kartu su vandentiekio, kanalizacijos, priešgaisrines dalies ir elektros energija tiekianciomis specializuotomis Telšiu miesto organizacijomis, nera galimybes padaryti išvada šiuo metu, ar šis ginco nekilnojamas turtas yra dalus, ir ar atsiros jo dalys gali buti naudojamos skyrium ir ar jos abi yra tinkamos gyventi nuolatos( ar jose imanomas atskiro krosninio šildymo, atskiro vandentiekio, atskiru elektros ivadu , atskiru virtuviu ir maisto ruošimo elektrine ar dujine virykle ivedimas tokios senos statybos namu valdoje , koks yra šis bustas). Tik specialistams ivertinus bei pateikus i byla išvadas, kad tokie atskiri dvieju butu su atskiru šildymu , atskirais ivadais ir atskiru virtuviu irengimai šioje namu valdoje yra neimanomas, arba negalimas be itin dideliu kapitaliniu idejimu, arba yra negalimas pagal priešgaisrines ar sanitariniu taisykliu reikalavimus, galima butu spresti del šio turto priskyrimo nuosavyben vienam iš bylos šaliu, kitam atitinkamai kompensuojant. Kadangi, pagal šiuo metu esancius byloje irodymus, nei ieškinio, nei priešieškinio reikalavimu pagristumo, be papildomu ivardintu irodymu surinkimo, yra neimanoma vertinti, kolegija daro išvada, kad yra neatskleista bylos esme ( LR CPK 327 str.1d.,2p. )

Iš naujo nagrinejant byla I instancijos teisme del nekilnojamo turto padalinimo, yra butina pasiulyti šaliai, kuri prašo turto padalinimo dalimis, per protinga ir teismo nustatyta termina, pateikti to turto padalinimo projektus, kurie butu suderinti su architektu, elektros tiekimo, vandentiekio ir kanalizacijos, priešgaisrinemis tarnybomis, kviesti šiuos specialistus atlikti to turto apžiura bei ivertinima, atlikti projektus ir paskaiciavimus, ar yra galimas šios namu valdos ir jos ukiniu priklausiniu( kiemo statiniu) bei kiemo padalinimas i dvi savarankiškas, savistoviai naudojamas dalis dviems atskiriems savininkams, kurie galetu savo dalis savarankiškai iregistruoti Nekilnojamo turto registre. Yra butina ivertinti, ar tos investicijos i tokio seno irengimo busta jo galimo padalinimo atveju neviršys to busto esamos rinkos kainos šiuo metu be tokio atskyrimo sanaudu. Tuo klausimu yra butinos specialistu išvados ir atliktos skaiciuotes. Šiuo metu, to byloje nera.

Kadangi kolegija neturi galimybes pagal byloje esancius irodymus, padaryti galutines išvadas, tai yra negalimas iš bylinejimosi išlaidu paskirstymas tarp šaliu pagal LR CPK 93 str. 1d. taisykles.

Telšiu rajono apylinkes teismo 2008 metu lapkricio 10d. sprendimo dali del nepilnamecio E. R. gyvenamosios vietos nustatymo palikti nepakeista.

Likusia sprendimo dali panaikinti ir šioje dalyje ieškinio bei priešieškinio reikalavimus perduoti nagrineti I instancijos teismui iš naujo.