- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-28
- Bylos Nr.
- ATP-1185-238/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04996-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau - Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimo E. V. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinės veiklos skyriaus specialistės Evridikos Valuckienės 2014-06-04 nutarimu Nr. 07-148436333 E. V. skirta 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad jis 2014 m. gegužės 16 d., 13 val. 25 min., Kėdainių r. sav., kelyje Jonava–Kėdainiai–Šeduva, Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai, vairuodamas transporto priemonę įvažiavo į žiedinę sankryžą šalutiniu keliu, nedavė kelio sankryžoje pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui ir privertė jį staiga stabdyti. Taip jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 158 punktų reikalavimus.
E. V. šį nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014-09-26 nutarimu skundą patenkino, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinės veiklos skyriaus specialistės Evridikos Valuckienės 2014-06-04 nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą E. V. atžvilgiu nutraukė.
Teismas pažymėjo, jog LR ATPK 250 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta administraciniu teisės pažeidimu, o kaltas asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. Įvertinęs šiuos argumentus, apylinkės teismas sprendė, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo surinkta objektyvių, tiesioginių, patikimų įrodymų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. kaltę. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. kaltė buvo grindžiama tik liudytojo V. B. parodymais, kuriuos teismas vertino kritiškai, liudytojo V. M. parodymais, kuris tiesiogiai šio įvykio nestebėjo ir į įvykio vietą atvyko jau po įvykio, ir J. M. tarnybiniu pranešimu, kuris taip pat įvykio betarpiškai nestebėjo, o tarnybinį pranešimą surašė tik pagal kolegos V. B. nurodytą informaciją, todėl teismas jais nesivadovavo. Teismas suabejojo liudytojo V. B. parodymų objektyvumu, nes nustatė aplinkybę, kad šiuo atveju V. B. yra asmuo, prieš kurį galimai buvo padarytas teisės pažeidimas, jis susijęs su pačiu įvykiu, jame dalyvavo, jo iniciatyva ir jo surašyto tarnybinio pranešimo pagrindu buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla E. V.. Be to, buvo nustatyta, kad tarp liudytojo V. B. ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. įvykio metu kilo konfliktinė situacija. Teismas nenustatė jokių kitų duomenų – fotonuotraukų, įvykio vietos schemos, liudytojų, mačiusių įvykį iš šalies, paaiškinimų ar pan., įrodančių, kad E. V. nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei, dėl ko ši turėjo staigiai stabdyti ir pakeisti važiavimo kryptį, tai yra kad E. V. pažeidė Kelių eismo taisykles. Teismas taip pat pažymėjo, kad nepavykus pašalinti esminių prieštaravimų tarp liudytojo V. B. ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. parodymų, nėra pagrindo neginčijamai išvadai, kad E. V. savo veiksmais pažeidė kokius nors Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, už kurį jis buvo nubaustas 2014 m. birželio 4 d. nutarimu, neįrodyta, jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, požymių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo Kauno apylinkės teismo 2014-09-26 nutarimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apylinkės teismas nepagrįstai paneigė policijos pareigūno V. B. parodymų objektyvumo prezumpciją, nes pažeidimo fiksavimo metu ar anksčiau minėtas pareigūnas su patrauktu administracinėn atsakomybėn asmeniu nebuvo susijęs. Taip pat nurodoma, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad Institucija nesurinko pakankamai objektyvių ir neginčytinų duomenų, patvirtinančių E. V. kaltę dėl LR ATPK 124² straipsnio 1 dalies pažeidimo. E. V. padarytas pažeidimas yra pavojingas ir šiurkštus, jis vairavo transporto priemonę eismo saugumui grėsmę keliančiu būdu nesant tam pagrindo ar būtinybės, jo padarytas KET pažeidimas sukėlė pavojų ne tik jo, bet ir kitų asmenų gyvybei ir sveikatai, ką neginčytinai patvirtino liudytojo V. B. parodymai. Šis liudytojas yra pareigūnas, kuris ne tik tarnybos metu elgėsi nepriekaištingai ir pranešė apie daromą pažeidimą. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad teismas pagal LR ATPK 256 straipsnio nuostatas turi pareigą rinkti įrodymus, siekdamas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, tačiau šiuo atveju teismas nesiėmė tokių priemonių, kad būtų pašalintos visos abejonės, nerinko reikalingų įrodymų. Institucija pažymėjo, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigė, jog įvažiavo į žiedinę sankryžą, tačiau teismas netikslino ir nesukonkretino šių aplinkybių apklausdamas liudytoją teismo posėdžio metu.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Kaip matyti iš apylinkės teismo nutarimo argumentų, Institucijos nutarimas buvo panaikintas ir byla E. V. atžvilgiu nutraukta dėl to, kad byloje nebuvo įrodyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė, t. y. kad E. V. įvažiavo į žiedinę sankryžą tiek, kad sudarė avarinę situaciją ir pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Apylinkės teismas laikė, kad neįrodyta asmens kaltė, nes ėmusis visų įmanomų priemonių, kad pašalintų esminius prieštaravimus tarp liudytojo V. B., kuris tiesiogiai matė įvykį, ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. parodymų nepavyko. Fakto, jog E. V., važiuodamas šalutiniu keliu, įvažiavo į žiedinę sankryžą, nedavė kelio sankryžoje pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui, privertė jį staigia stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, teismas laikė neįrodytu dėl to, jog byloje buvo paneigta liudytojo V. B. parodymų objektyvumo prezumpcija. Be to, nebuvo surinkta jokių kitų objektyvių duomenų, įrodančių, kad E. V. nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei. Su šiomis apylinkės teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka ir nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką dėl įrodymų vertinimo administracinio teisės pažeidimo bylose, yra ne kartą pažymėjęs, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (2012-11-28 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N261-1321/2012). Apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo ir liudytojų V. M. ir J. M. parodymais, kadangi jie betarpiškai įvykio nematė, jame nedalyvavo, o į įvykio vietą atvyko jau po įvykio.
Atmestinas kaip nepagrįstas Institucijos argumentas, kad apylinkės teismas, turėdamas pareigą rinkti įrodymus, siekdamas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, tokių veiksmų nesiėmė. Kaip matyti iš bylos duomenų, apylinkės teisme teismo posėdžio metu buvo apklaustas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, liudytojai, ištirti kiti duomenys.
Nenustačius neginčytinų ir pakankamų įrodymų, kad E. V. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, sukėlusius grėsmę eismo saugumui arba pavojingą situaciją, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas E. V. skundą išnagrinėjo teisingai. Teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2014-09-26 nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko Andriaus Bubulio apeliacinio skundo netenkinti. Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.