Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

2023 m. kovo 7 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjo nuomone, visi nuo 1998 m. gruodžio 31 d. priimti ginčui aktualus teisės aktai diskriminavo TŪB tikruosius narius pagal savo veiklos pobūdį. Savarankiškai dirbantys asmenys buvo draudžiami 50 proc. bazinės pensijos dydžio, nebuvo mokama ligos išmokos, nedarbo išmokos, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems principams, kad įstatymams visi asmenys yra lygūs ir, kad visi asmenys turi teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą bei Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo nuostatoms.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas (toliau – ir VSDĮ) reglamentuoja, kad socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai priskaičiuoti Registre kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus. Draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. Visos socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos remiantis Registro duomenimis.

VSDĮ 34 straipsnio 3 dalies 1 punktas, redakcija, galiojusi 2002 m. – 2003 m., reglamentavo, kad TŪB tikrųjų narių VSD įmokos mokamos bazinei pensijai ir papildomai pensijos daliai Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais. Įmokos papildomai pensijos daliai mokamos nuo jų pačių pasirinktos valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų metinės sumos, kuri negalėjo būti mažesnė negu 12 minimalių mėnesinių algų. Šie asmenys papildomai pensijos daliai buvo draudžiami tik tuo atveju, jei jų pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą, buvo lygi arba didesnė už 12 minimalių mėnesinių algų.

Pareiškėjas nuo 1995 m. rugpjūčio 1 d. buvo TŪB tikrasis narys, o tokie asmenys nuo 1999 m. sausio 1 d. laikytini savarankiškai dirbančiais asmenimis. TŪB tikrieji nariai buvo privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir VSD įmokas, kurios sudarė 50 procentų bazinės pensijos, turėjo mokėti patys. Įmokų galėjo nemokėti (tas laikotarpis nebuvo įskaitomas į stažą) tik tada, jei jie buvo draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Registro duomenimis pareiškėjas laikotarpiais nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 1999 m. birželio 30 d. ir nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2003 m. birželio 30 d. buvo privalomai draudžiamas pagrindinei pensijos daliai, kaip savarankiškai dirbantis asmuo – VSD įmokos sumokėtos ir valstybinio socialinio draudimo laikotarpiai į Registro duomenų bazę įrašyti.

Atkreipė dėmesį, kad 2009 m. TŪB pajamų nedeklaravo, todėl VSD įmokų mokėti neprivalėjo ir šie metai į pareiškėjo stažą neįskaityti. Taip pat remiantis Registre esančiais duomenimis nustatyta, kad TŪB nuo 2010 m. birželio 10 d. veiklos nebevykdo. Nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 9 d. TŪB privalėjo mokėti VSD įmokas už tikruosius narius nuo sumos, ne mažesnės nei minimalioji mėnesinė alga. Duomenys apie minėtu laikotarpiu pareiškėjo turėtas draudžiamąsias pajamas ir sumokėtas įmokas yra įrašyti į Registrą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-103736 „Sprendimas dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo“ (1 t., b. l. 6-8) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-15001 „Dėl 2022-11-28 skundo“ (1 t., b. l. 9-12) teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo dalykas ir ribos yra apibrėžtos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartyje (1 t., b. l . 103-104).

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. liepos 28 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu skirti jam socialinio draudimo pensiją (1 t., b. l. 120-122). Klaipėdos skyrius išnagrinėjęs minėtą prašymą priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjui skirti 366,59 Eur pensiją. Sprendimo priede „Socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavimas“ teigiama, kad pareiškėjo įgytas pensijų socialinio draudimo stažas yra 37 m. 9 mėn. ir 19 d.

Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu paskirtosios pensijos dydžiu, 2022 m. lapkričio 28 d. kreipėsi su skundu į VSDFV (1 t. b. l. 150-151). Skunde pareiškėjas akcentavo, kad atsakovas apskaičiuodamas mokėtinos pensijos dydį neatsižvelgė į tai, kad nuo 1995 m. rugpjūčio mėn. iki 2010 m. birželio mėn. jis dirbo TŪB ir buvo jos tikrasis narys. Nurodė, kad pradžioje TŪB dirbo darbo sutarties pagrindu, tačiau pasikeitus teisiniam reguliavimui Klaipėdos skyrius nuo 1999 m. sausio 1 d. uždraudė TŪB tikriesiems nariams joje dirbti pagal darbo sutartį ir tokius asmenis kvalifikavo kaip savarankiškai dirbančius asmenis. Vėliau atsakovo pozicija ne kartą keitėsi ir tai leisdavo tikriesiems nariams darbo sutarties pagrindu įsidarbinti TŪB, tai vėl tokius darbuotojus priskirdavo savarankiškai dirbančių asmenų kategorijai. Pažymi, kad dėl tokio nuolatinio Klaipėdos skyriaus požiūrio į TŪB dirbančius tikruosius narius keitimosi jo įgytas pensijų socialinio draudimo stažas nepagrįstai sumažėjo penkeriais metais, todėl VSDFV prašė pakeisti Sprendimą ir skirti papildomą 150,00 Eur dydžio pensiją.

VSDFV 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo 2022 m. lapkričio 28 d. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir paliko Sprendimą galioti. VSDFV 2022 m. gruodžio 22 d. sprendime nurodė, kad patikrinus pensijos bylos dokumentus ir Registre esančią informaciją nustatyta, kad atsakovas tinkamai apskaičiavo mokėtinos pensijos dydį. Apskaičiuojant įgyto pensijų socialinio draudimo stažą buvo įskaičiuotas ir laikotarpis, kurio metu pareiškėjas dirbo TŪB. Teigiama jog remiantis Registro duomenimis pareiškėjas laikotarpiais: 1) nuo 1995 m. rugpjūčio 1 d. iki 1999 m. sausio 1 d.; 2) nuo 1999 m. liepos 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d.; 3) nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., buvo draudžiamas kaip dirbantis pagal darbo sutartį. Tuo tarpu laikotarpiais: 1) nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 1999 m. birželio 30 d.; 2) nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2003 m. birželio 30 d. pareiškėjas buvo privalomai draudžiamas pagrindinei pensijos daliai, kaip savarankiškai dirbantis asmuo. Atkreiptas dėmesys, kad 2009 m. pareiškėjas, kaip TŪB tikrasis narys, VSD įmokų nemokėjo, todėl minėtas laikotarpis į neįskaitytas į pensijų socialinio draudimo stažą.

Įvertinus anksčiau minėtas faktines aplinkybes bei pareiškėjo skundo turinį darytina išvada, jog pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovas skaičiuodamas jo pensijos socialinio draudimo stažą, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad jis nuo 1995 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. birželio 9 d. dirbo TŪB, buvo jos tikrasis narys. Nurodė, jog minėtu laikotarpiu darbo sutarties pagrindu dirbo TŪB direktoriumi.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 26 d. nutarime yra pažymėjęs, jog valstybė, įstatymu nustatydama, kad asmenys, atitinkantys įstatymo nustatytas sąlygas, įgyja teisę į tam tikrą įstatymo nustatytą pensiją, kartu prisiima įsipareigojimą tokią pensiją paskirti ir ją mokėti, taigi privalo nurodytiems asmenims atitinkamą pensinį aprūpinimą garantuoti tokiais pagrindais ir dydžiais, kokie nustatyti įstatyme, o asmenys, atitinkantys įstatymo nustatytas sąlygas, turi teisę reikalauti, kad valstybė vykdytų įstatymu prisiimtą įsipareigojimą ir jiems skirtų atitinkamą pensiją bei mokėtų nustatyto dydžio išmokas; įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų atitinkamos pensijos mokėjimą įstatymo nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims (inter alia 2007 m. spalio 22 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimai). Teisė reikalauti mokėti Konstitucijoje ir jai neprieštaraujančiuose įstatymuose nustatytas pensinio aprūpinimo išmokas kyla iš Konstitucijos 52 straipsnio, o pagal jos 23 straipsnį yra ginami šios teisės turtiniai aspektai; įstatymais nustačius pensijų rūšis, asmenis, turinčius teisę į pensiją, pensijų skyrimo ir mokėjimo pagrindus, sąlygas, pensijų dydžius, valstybei kyla pareiga pensinio aprūpinimo santykių srityje laikytis konstitucinių teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo principų; asmenys, kuriems Konstitucijoje ar įstatyme nustatyta pensija buvo paskirta ir mokama, pagal Konstitucijos 23 straipsnį turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio išmokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, būtų mokamos ir toliau (inter alia 2003 m. liepos 4 d., 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai).

Pensijų įstatymo 5 straipsnis numato, kad pagal šį įstatymą skiriamos šios socialinio draudimo pensijos: 1) senatvės; 2) netekto darbingumo; 3) našlių; 4) našlaičių. Socialinio draudimo pensiją sudaro bendroji ir individualioji dalys (Pensijų įstatymo 7 straipsnis). Remiantis Pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi bendroji socialinio draudimo pensijos dalis – socialinio draudimo pensijos dalis, skirta pagal šį įstatymą paskirtų socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) ir senatvės pensijų gavėjų minimalioms pajamoms užtikrinti. Individualioji socialinio draudimo pensijos – socialinio draudimo pensijos dalis, kurios dydis nustatomas pagal per visą pensijų socialinio draudimo laikotarpį už asmenį priskaičiuotų ir (ar) asmens sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų dydį (Pensijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

Laikotarpių įskaitymo į pensijų socialinio draudimo stažą tvarką reglamentuoja Pensijų įstatymo 10 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalis teigia, kad nuo šio įstatymo įsigaliojimo į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai, jeigu tais metais priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) yra ne mažesnė, negu per tuos kalendorinius metus turėjo būti priskaičiuota asmens pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) nuo tais metais galiojančios minimaliosios mėnesinės algos dirbant pagal darbo sutartį per visus mėnesius sumos. Jeigu yra nustatyti skirtingi šios algos dydžiai, stažui apskaičiuoti taikoma mažiausia pagal dydį minimalioji mėnesinė alga. Jeigu šia tvarka priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma yra mažesnė, įskaitoma proporcingai mažesnė stažo dalis. Jeigu teisės aktų nustatyta tvarka asmenys mokėjo (už juos turėjo būti mokamos) sumažinto tarifo pensijų socialinio draudimo įmokas, apskaičiuojant stažą už tuos metus, laikoma, kad buvo skaičiuojamos viso patvirtinto tarifo pensijų socialinio draudimo įmokos.

Išėjimo į pensiją metais į asmens stažą įskaitomi visi mėnesiai iki išėjimo į pensiją mėnesio, jeigu priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų suma yra ne mažesnė, negu per tuos kalendorinius mėnesius turėjo būti priskaičiuota asmens pensijų socialinio draudimo įmokų suma nuo tais mėnesiais galiojusios minimaliosios mėnesinės algos dirbant pagal darbo sutartį. Priešingu atveju išėjimo į pensiją metų stažas laikomas proporcingai mažesniu (Pensijų įstatymo 10 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad vadovaujantis Pensijų įstatymo 10 straipsnio 6 dalimi nuo Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra nuo 1995 m. sausio 1 d., iki šio įstatymo įsigaliojimo įgytas stažas nustatomas ir apskaičiuojamas pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad senatvės pensija yra viena iš socialinio draudimo pensijų rūšių. Pensiją sudaro bendroji dalis ir individualioji dalis. Mokėtinos pensijos dydis priklauso nuo asmens kalendoriniais metais sumokėtų socialinio draudimo įmokų sumos ir turimo pensijų socialinio draudimo stažo dydžio.

Kaip ir anksčiau minėta, byloje ginčas kyla dėl laikotarpio (nuo 1995-08-01 iki 2010-06-09), kurio metu pareiškėjas buvo tikruoju TŪB nariu, darbo sutarties pagrindu dirbo TŪB direktoriumi, įskaičiavimo į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą pagrįstumo.

VSDĮ 13 straipsnio 1 dalis teigia, kad socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai priskaičiuoti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus. Šių duomenų kaupimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. Draudėjo teikiamų socialinio draudimo pranešimų duomenys apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas neįrašomi į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, kai draudėjas veiklos nevykdo (VSDĮ 13 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad TŪB ginčo laikotarpiu buvo įregistruota kaip draudėjas ir privalėjo atsakovui teikti socialinio draudimo pranešimus, kurių duomenys įrašyti į Registrą,

Vertinant Klaipėdos skyriaus 2023 m. vasario 21 d. informacijos apie asmens valstybinį socialinį draudimą nuo 1994-01-01 iki 2022-08-31 (2 t., b. l. 1-6) turinį matyti, kad apskaičiuojant pareiškėjo įgytą pensijų socialinio draudimo stažą buvo atsižvelgta į laikotarpį, kurio metu pareiškėjas buvo TŪB tikruoju nariu. Iš pateiktos informacijos matyti, kad laikotarpiais nuo: 1) 1995 m. rugpjūčio 1 d. iki 1999 m. sausio 1 d.; 2) nuo 1999 m. liepos 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d.; 3) nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. buvo apdraustas socialinio draudimu kaip asmuo dirbantis TŪB pagal darbo sutartį. Tuo tarpu laikotarpiais nuo: 1) nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 1999 m. birželio 30 d.; 2) nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2003 m. birželio 30 d. buvo draudžiamas socialinio draudimu kaip savarankiškai dirbantis asmuo.

Nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2002 m. sausio 1 d. galiojusioje VSDĮ 4 straipsnio redakcijoje buvo įtvirtina, kad individualių (personalinių) įmonių savininkai ir jiems Vyriausybės nustatyta tvarka prilyginti savarankiškai dirbantys asmenys buvo privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1548 „Dėl savarankiškai dirbančių asmenų privalomojo valstybinio socialinio draudimo“ 1.2 punktu nustatė, kad tikrųjų ir komanditinių ūkinių bendrijų, įregistruotų įmonių rejestre, nariai yra priskirtini savarankiškai dirbančių asmenų kategorijai.

Nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d. galiojęs VSDĮ 34 straipsnio 3 dalies 1 punktas reglamentavo, kad individualių (personalinių) įmonių savininkai ir jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka prilyginti savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus patentus įsigijusius asmenis, draudžiasi valstybinei socialinio draudimo pensijai. Šie asmenys moka įmokas, apskaičiuotas nuo jų deklaruojamų pajamų, bet ne mažesnių kaip kiekvieno kalendorinio mėnesio minimali mėnesinė alga.

Nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusiame VSDĮ 34 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad tikrųjų ūkinių bendrijų nariai bei komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai valstybinio socialinio draudimo įmokas mokėjo patys. Šie asmenys moka įmokas bazinei pensijai ir papildomai pensijos daliai Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais. Įmokas papildomai pensijos daliai jie moka nuo jų pačių pasirinktos valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų sumos. Valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų metinė suma negali būti mažesnė už metinę pagal Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą apskaičiuotų apmokestinamųjų pajamų sumą ir ne didesnė už Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų 60 dydžių sumą.

Vadovaujantis anksčiau minėtu teisiniu reguliavimu darytina išvada, kad laikotarpiais, kai pareiškėjas, kaip tikrasis TŪB narys, buvo priskiriamas savarankiškai dirbančių asmenų kategorijai, savarankiškai dirbantys asmenys buvo privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu. Tokie asmenys turėjo teisę pasirinkti ar mokėti mažesnes bazinės pensijos įmokas ar mokėti didesnes papildomos pensijos įmokas. Iš teismui pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų finansinių apyskaitų (1 t., b. l. 123-143) turinio matyti, kad visais atvejais pareiškėjas pasirinkdavo mokėti bazinės pensijos valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. galiojusi VSDĮ 7 straipsnio 2 dalis reglamentavo, kad šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo praėjusiais metais gautų pajamų metinės sumos. Individualios įmonės savininko pajamų metinę sumą sudaro įmonės apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, ir mokestinių metų pelno mokesčio skirtumas. Ūkinės bendrijos tikrojo nario pajamų metine suma yra laikoma tam nariui tenkanti pajamų, kurias sudaro ūkinės bendrijos apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, ir mokestinių metų pelno mokesčio sumos skirtumas, dalis (ją Fondo valdybos teritoriniam skyriui nurodo ūkinė bendrija).

Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos skyriaus 2023 m. vasario 21 d. informacijoje apie asmens valstybinį socialinį draudimą nuo 1994-01-01 iki 2022-08-31 nėra duomenų, apie 2009 m. pareiškėjo įgytą pensijų socialinio draudimo stažą. Atsakovas ir VSDFV atsiliepimuose į pareiškėjo skundą paaiškino, kad TŪB nedeklaravo 2009 m. gautų pajamų ir valstybinio socialinio draudimo įmokų nemokėjo. Pareiškėjas teismui nepateikė dokumentų leidžiančių paneigti šiuos teiginius, todėl darytina išvada, kad Klaipėdos skyrius pagrįstai nurodė, jog 2009 m. pareiškėjas stažo neįgijo.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. (21.42) G27-97 „Išregistruoti iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo registro“ (1 t. b. l. 70) TŪB sustabdė vykdomą veiklą ir buvo išregistruota iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro. Klaipėdos skyrius ir VSDFV paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 9 d. TŪB nevykdė įstatymuose nustatytos pareigos ir už tikruosius narius valstybinio socialinio draudimo įmokų nemokėjo. Byloje duomenų paneigiančių šiuos teiginius nenustatyta.

Įvertinus anksčiau nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog pareiškėjo teiginiai, kad Klaipėdos skyrius priimdamas Sprendimą neatsižvelgė į tai, kad nuo 1995 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. birželio 9 d. buvo tikruoju TŪB nariu yra nepagrįsti. Sprendimas priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, įvertinus anksčiau galiojusias aktualias Pensijų įstatymo ir VSDĮ redakcijas ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas kaip savarankiškai dirbantys asmuo visada mokėdavo tik bazinės pensijos valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-103736 „Sprendimas dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-15001 „Dėl 2022-11-28 skundo“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo A. M. skundo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.