- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-08-18
- Bylos Nr.
- e1-3388-1202/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28212-2025-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- R. Ž.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Indrės Zubavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas (2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu patvirtintu Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, taikant susitaikymo institutą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. Ž. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2025 m. rugpjūčio 8 d. apie 17.16 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) , vairuodamas automobilį „HONDA“, v. n. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, jo metu kliudė ir apgadino automobilį „Mercedes Benz“ v. n. (duomenys neskelbtini) o po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, todėl 18.13 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,12 promilės etilo alkoholio koncentracija.
R. Ž. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
2025 m. rugpjūčio 8 d. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 8 d. apie 17.16 val.. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ automobilis „HONDA“ v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. Ž., atbuline eiga važiuodamas kliudė kitą automobilį „Mercedes Benz“ v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo liudytojas Ž. V.. Po eismo įvykio R. Ž. palikęs savo automobilį pasišalino. Suradus jį ir patikrinus alkoholio matuokliu pirmu tikrinimu buvo nustatytas 3,12 prom. girtumas (el. b. l 1-9).
2025 m. rugpjūčio 12 d. įtariamojo R. Ž. apklausos protokole nurodyta, kad savo kaltę pripažįsta. Lietuvių kalbą supranta, skaityti, rašyti moka, vertėjas nereikalingas. Įtariamojo teisės išaiškintos. Teisė turėti gynėją išaiškinta, gynėjo dalyvavimo nepageidauja. Įtarimą perskaitė, įtarimo esmė yra aiški ir suprantama, dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažįsta. Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Psichikos sutrikimų neturi ir nėra gydytas. Galvos traumų neturėjo. 2025 m. rugpjūčio 8 d. jis buvo išvažiavęs pas buvusį bendradarbį į (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neatsimena. Nuvažiavo pas jį apie 16.00 val. Pas jį pabuvo apie 15 min, po ko, su juo atsisveikino ir nuvažiavo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) į „(duomenys neskelbtini)“. Jis atvažiavo į minėtą parduotuvę, adresu (duomenys neskelbtini) ir bandė prisiparkuoti automobilių stovėjimo aikštelėje. Jis bandė prisiparkuoti važiuodamas atbulai ir nepastebėjo kaip užkliuvo šalimais stovinti automobilį. Jis su savo automobiliu „Honda CR-V“ valst. (duomenys neskelbtini) galiniu dešinės pusės bamperiu kliudė stovinčio automobilio „Mercedeso“ kairės pusės vairuotojo pusės dureles. Kaip užkliuvo jis nepastebėjo ir nepajuto, tiesiog padavė į priekį, ištiesino automobilį ir įvažiavo atbulai kaip priklauso. Kai prisiparkavo jis išlipo iš savo automobilio, ir prie jo priėjo vyras rėkdamas, kad jis kliudė jo automobilį. Jis sakė, kad jis aklas, nieko nemato. Jis susinervino, paklausė jo kiek jis skolingas už tai ką jis padarė, jis nieko neatsakė toliau rėkavo. Tada jis jam pasakė, kad tuoj ateis ir pats nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Parduotuvėje jis nupirko butelį degtinės „Lithunia“ 0,5 l. talpos ir išėjo namo. Buvo labai piktas ir susinervinęs ir prie to vyro daugiau nepriėjo, o nuėjo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Kodėl neiškvietė pats policijos pasakyti negali, gal buvo per daug susinervinęs, nesuvokė situacijos rimtumo. Nori pasakyti, kad per savo (duomenys neskelbtini) metus vairavimo stažą pirmą kartą atsitiko toks dalykas su juo, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Galimai suveikė stresas ir tinkamai neįvertino situacijos rimtumo. Kai atėjo namo pradarė tą nupirktą degtinės butelį ir visą išgėrė pats vienas, kai policijos pareigūnai atvažiavo iki jo namų jis jau buvo išgėręs visą butelį. Policijos pareigūnai surašė protokolą, patikrino jo blaivumą, pūtė du kartus mažiausiai buvo apie 3.12 promilių. Surašė jam šaukimą atvykti į policijos komisariatą ir išvažiavo. Nori pasakyti, kad jis automobilio nevairavo būdamas išgėręs, gėrė tik tada, kai grįžo namo po šio įvykio. Jis nežinojo, kad negalima gerti po eismo įvykio. Apie tai, kad aikštelėje liko žmogus jo laukti jis jau nebegalvojo, nes jis kai jį apšaukė, jam suveikė nervai, dar stresas padarė savo, dėl to išėjo ir prisigėrė. Mašiną paliko aikštelėje ir iki jos nebesugrįžo (el. b. l. 10-13).
2025 m. rugpjūčio 8 d. liudytojo Ž. V. apklausos protokole nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 8 d. apie 16.55 val. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), į PC „(duomenys neskelbtini), kur pasistatė savo automobilį MB v. n. (duomenys neskelbtini) ir nuėjo į parduotuvę. Grįžęs iš parduotuvės atsisėdo ir ruošėsi išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės, kai pamatė, kad atvykęs į stovėjimo aikštelę automobilis HONDA v. n. (duomenys neskelbtini), kuris pradėjo prie jo automobilio parkuotis, tačiau nepasirinkęs saugaus atstumo su savo galiniu bamperiu atsitrenkė į jo automobilio kairės pusės priekines duris ir kairės pusės veidrodėlį ir jas apgadino. Išlipęs priėjo prie HONDA vairuotojo ir pasakė jam, kad jis atsitrenkė su savo automobiliu į jo automobilį, iš karto asmuo nesutiko su tuo, jis jam kelis kartus nurodė, kad pildosi eismo įvykio deklaraciją, tačiau asmuo atsisakinėjo, klausinėjo, kiek jis jam skolingas. Tai kelis kartus pakartojus, vyras nurodė jam palaukti kelias minutes, kol jis nueis iki parduotuvės ir asmuo nuėjo į parduotuvę. Jis laukė jo prie parduotuvės ir po kelių minučių pamatė, kad vyras išėjo iš parduotuvės ir nuėjo visai į kitą pusę nei jo automobilis, bandė šalintis, vyras išėjo iš parduotuvės su maišeliu, tačiau, kas jo viduje jis nematė. Tai pat gali nurodyti, kai atsitiko eismo įvykis, asmuo, kuris įvažiavo į jo automobilį buvo akivaizdžiai neblaivus, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios, jo kalba buvo nerišli ir sunkiai suprantama, kūno koordinacija sutrikusi, iš karto suprato, kad vairuotojas galimai neblaivus. Todėl kai vyras išėjo iš parduotuvės ir pradėjo šalintis, jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Atvykusiems pirmiesiems policijos pareigūnų ekipažui paaiškino įvykio aplinkybes, kurie atvežė asmenį, kurį jis atpažino, kad tai būtent tas pats vyras, kuris vairavo automobilį D. P. pareigūnai patikrino alkotesteriu jo blaivumą ir nustatė, kad asmuo yra neblaivus. Jo automobiliui eismo įvykio metu padaryta žala apie 400 Eur (el. b. l. 101-107).
2025 m. rugpjūčio 8 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija - pėda po pėdos negali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 2 valandas. Pirmo tikrinimo metu 18.14 val. nustatytas 3,12 prom. neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 18.31 val. nustatytas 3,49 prom. neblaivumas (el. b. l. 48).
2025 m. rugpjūčio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektu yra automobilis HONDA v. n. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) , prie PC „(duomenys neskelbtini)“. Automobilis stovi automobilių stovėjimo aikštelėje, stovėjimo vietoje, galu į PC „(duomenys neskelbtini)“ pastatą. Apžiūrint automobilį, automobilis su mechanine pavarų dėže įjungta į 1 bėgį. Automobilis turi smulkių kėbulo pabraižymų. Ant automobilio galinio bamperio iš dešinės pusės 65 cm aukštyje yra pabraižymas, nusilupę dažai., Automobilio kėbulas padengtas purvo ir dulkių sluoksniu. Automobilis po apžiūros iš įvykio vietos paimamas ir priverstinai išvežamas į saugomų automobilių stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Automobilių stovėjimo aikštelė, nepatverta, priėjimas ir privažiavimas niekaip neribojamas, stebimas vaizdo stebėjimo kameromis (el. b. l. 32-34).
2025 m. rugpjūčio 11 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra bendrojo pagalbos centro(tolau BPC)garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2025 m. rugpjūčio 8 d. 17_16_42)“, kuriame girdimas pokalbis tarp BPC operatoriaus ir pranešėjo (el. b. l. 74-77).
2025 m. rugpjūčio 12 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašas pavadinimu „export-idycn.mp4“ (el. b. l. 78-80).
VŠĮ „Emprekis“ 2025 m. rugpjūčio mėn. pažymos duomenimis, automobilio HONDA v. n. (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvos Respublikoje 2025 m. rugpjūčio mėn. su PVM yra 3190 Eur (el. b. l. 71).
VĮ „Regitra“ 2025 m. rugpjūčio 11 d. išrašo duomenimis, automobilio „HONDA“, v. n. (duomenys neskelbtini) savininkas yra R. Ž. (el. b. l. 69).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, nustatyta atsakomybė tam, kas vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pažymėtina, kad šios nusikalstamos veikos atveju, veikos objektyvioji pusė pasireiškia šių požymių visuma: 1) asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį; 2) po eismo įvykio, iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės, vartojo alkoholį ir 3) asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-495/2022, 2K-171-387/2022, 2K-7-61-511/2023 ir kt.).
Pagal Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 221 punktą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.
Sprendžiant, ar įvykis laikytinas eismo įvykiu, būtina nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nurodytas sąlygas: 1) įvykis turi įvykti kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje; 2) judant transporto priemonei; 3) dėl to žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
Kaltinamasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino alkoholio vartojimo faktą po sukelto eismo įvykio. Nurodė, jog 2025 m. rugpjūčio 8 d. jis atvažiavo į parduotuvę, adresu (duomenys neskelbtini) . Bandydamas prisiparkuoti, važiuodamas atbulai, nepastebėjo kaip užkliuvo į šalia stovinti automobilį. Savo automobiliu galiniu dešinės pusės bamperiu kliudė stovinčio automobilio „Mercedes“ kairės pusės vairuotojo pusės dureles. Prisiparkavęs išlipo iš savo automobilio, prie jo priėjo vyras rėkdamas, jog jis kliudė jo automobilį, vyras jį įžeidinėjo. Paklausė kiek jis skolingas už automobilio apgadinimus, tačiau vyras toliau šaukė. Kaltinamasis pasakė, jog tuoj ateis, o pats nuėjo į parduotuvę „Maximą“, kur nusipirko butelį degtinės „Lithunia“ 0,5 l. talpos ir išėjo namo, palikęs automobilį aikštelėje. Atėjęs vienas išgėrė visą degtinės butelį. Atvykę policijos pareigūnai nustatė jam 3,12 promilių neblaivumą. R. Ž. kaltę pagrindžia ne tik jo pačio prisipažinimas, bet ir liudytojo Ž. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2025 m. rugpjūčio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2025 m. rugpjūčio 11 d. ir 2025 m. rugpjūčio 12 d. apžiūros protokolai, 2025 m. rugpjūčio 8 d. neblaivumo nustatymo aktas.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis suprato, jog savo veiksmais viešojoje vietoje, važiuodamas atbuline eiga kliudė kitą automobilį, po automobilio kliudymo asmuo suprato, jog savo veiksmais sukėlė kitos transporto priemonės apgadinimus, kadangi klausė kliudytos transporto priemonės vairuotojo kiek jis yra skolingas už automobilio apgadinimus. Taigi nustatytos aplinkybės patvirtina, jog buvo eismo įvykį atitinkantis transporto priemonių kontaktas, o R. Ž. neabejotinai suprato, jog sukėlė eismo įvykį.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė nežinojęs apie draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas po sukelto eismo įvykio. KET 5 punktas reglamentuoja, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti taisykles ir jų laikytis.
Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad KET draudžia eismo įvykio dalyviui iki jo blaivumo patikrinimo vartoti alkoholį, tačiau kaltinamasis vis tiek žinodamas, kad sukėlė eismo įvykį, vartojo alkoholį iki atvykstant policijos pareigūnams tirti eismo įvykio aplinkybių, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad galiojantis teisinis reguliavimas draudžia vartoti alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą kaltinamasis ignoravo, sukėlęs eismo įvykį, vartojo alkoholį iki įvykio aplinkybių nustatymo, o atvykus pareigūnams patikrinus alkotesteriu jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių (o būtent – 3,12 promilių) neblaivumas, ir norėjo taip elgtis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. Ž. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2025 m. rugpjūčio 8 d. apie 17.16 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) , vairuodamas automobilį „HONDA“, v. n. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, jo metu kliudė ir apgadino automobilį „Mercedes Benz“ v. n. (duomenys neskelbtini) o po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, todėl 18.13 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,12 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. Ž. nurodė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, prašo esant galimybei nekonfiskuoti transporto priemonės „HONDA CR-V“ (el. b. l. 133-137).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 61 straipsnyje pateiktomis bausmės skyrimo taisyklėmis.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkės kaltės formą – R. Ž. padarė vieną tyčinį (tiesioginė tyčia) baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, susijusį su transporto eismo saugumu.
R. Ž. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąj į. R. Ž. ankščiau nebuvo teistas (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant susitaikymo institutą BK 38 straipsnis) (el. b. l. 60-62), per 5 metų laikotarpį baustas administracine tvarka už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimą deginant augalus (el. b. l. 68-69), nedirba (el. b. l. 65-67), turi (duomenys neskelbtini) nedarbingumą (el. b. l. 151-154). Duomenų apie R. Ž. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. Ž. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – areštas ir laisvės atėmimas, nagrinėjamu atveju būtų per griežtos ir jomis, iš esmės, būtų įgyvendinamas tik vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas. Taigi R. Ž. skirtina 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudos bausmė. Atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad aukščiau nurodyta bausmė atitiks kaltinamojo asmenybę ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Skiriamos baudos dydis yra protingas ir proporcingas, todėl tokio dydžio bausmė R. Ž. ir yra skiriama.
R. Ž. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai
Prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašoma paskirti R. Ž. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 68 straipsnis); 2) nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „HONDA“, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės
BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Nustatyta, kad R. Ž. įvykio metu vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 221 punkto reikalavimą, t. y. padarė eismo įvykį, po ko vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, tuo nevykdydamas specialiąją teisę (teisę vairuoti transporto priemones) turinčio asmens specialiųjų pareigų, t. y. KET reikalavimų. Kaip matyti iš bylos duomenų, atvykę policijos pareigūnai nustatė kaltinamajam R. Ž. 3,12 promilių neblaivumą, t. y. sunkų neblaivumo laipsnį, nustatytas girtumas ženkliai viršija sankcijoje numatytą minimalią ribą. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), o jos terminas nustatytinas 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. rugpjūčio 12 d. (el. b. l. 138-141).
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).
Įstatymų leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, šią veiką kaip vieną iš alternatyvių veikų įtraukė į BK 281¹ straipsnio „Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo“ 1 dalies dispoziciją, taigi pripažino Saugaus eismo automobilių keliais 30 straipsnyje bei Kelių eismo taisyklių 221 punkte įvirtintų nuostatų, įpareigojančių vairuotoją, padariusį eismo įvykį, nevartoti alkoholinių gėrimų iki bus patikrintas neblaivumas arba bus atsisakyta tai atlikti, neatitinkančius veiksmus nusikalstama veika. Taigi, BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme padaręs eismo įvykį ir vartojęs alkoholį iki neblaivumo patikrinimo ar atsisakymo tą atlikti vairuotojas prilyginamas vairavusiam transporto priemonę neblaiviam ir todėl jam taikytina įstatymu nustatyta už šią veiką atsakomybė, įskaitant baudžiamojo poveikio priemonių taikymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023).
Pagal byloje nustatytas aplinkybes, be transporto priemonės R. Ž. nebūtų galėjęs sukelti eismo įvykio ir po to iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartoti alkoholį, atitinkamai nevairavus transporto priemonės nekiltų ir atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį klausimas, todėl byloje nagrinėjamu konkrečiu atveju nuteistojo padaryta veika tiesiogiai sietina su transporto priemonės panaudojimu. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo vairuotas automobilis atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos padarymo priemonės požymius ir pripažintinas konfiskuotinu turtu.
Kaltinamasis R. Ž. nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo jam priklausantį automobilį „HONDA“, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 69), todėl šis automobilis atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje numatytą konfiskuotino turto sampratą ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, turi būti konfiskuojamas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 3190 Eur (su PVM) (pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis) (b. l. 71), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltinamojo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo R. Ž. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
VI. Kiti klausimai
R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu (el. b. l. 138-141) paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas – paliekama galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios; rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ) paėmimas – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintina ir paimtas dokumentas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ) perduotinas saugoti Akcinei bendrovei „Regitra“.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu (el. b. l. 108-111), siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. Ž. priklausančiam automobiliui „HONDA“, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) . Turto saugotoju paskirtas kaltinamasis R. Ž.. Taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki šio baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Ž. paskirti 34 MGL (1700 Eur) (tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti R. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo skyrimo dienos, tai yra nuo 2025 m. rugpjūčio 12 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „HONDA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) – valstybės naudai.
2025 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „HONDA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) , palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
- rašytinį pasižadėjimą neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti;
- specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikinti.
- dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ) paėmimą – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti ir paimtą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti Akcinei bendrovei „Regitra“.