- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-02
- Bylos Nr.
- I-2879-331/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02750-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 9.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant vertėjai Ritai Nasalytei, pareiškėjui A. R. (A. R.), jo atstovams adv. Vilijai Viešūnaitei ir V. R. (V. R.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2012-10-29 teismui padavė skundą ir prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2012-10-08 sprendimą dalyje, kurioje nebuvo tenkintas skundas; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) 2012-07-13 sprendimą Nr. 16-127 (atsižvelgiant į 2012-08-16 sprendimu ištaisytas klaidas); 3) panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Panevėžio VMI) 2012-04-27 sprendimą Nr. (36.9-24)-SA-14; 4) panaikinti, o nepanaikinus, sumažinti skirtas baudas ir delspinigius, nurodytus 2012-04-27 sprendime Nr. (36.9-24)-SA-14; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-7).
Pareiškėjas nesutinka su mokesčių administratoriaus sprendimu, kuriuo papildomai apskaičiuoti mokesčiai, remiantis duomenimis, gautais taikant ekonominių modelių įvertinimo metodą. Paaiškino, kad mokesčių administratorius neturėjo teisės taikyti šio modelio, nes tam nebuvo teisinio pagrindo. Mokestį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą galima tik tada, kai mokestinės prievolės dydžio negalima nustatyti įprasta tvarka. Pareiškėjo pateiktos deklaracijos sudarytos remiantis pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir kasos aparato duomenimis. Patikrinimo metu nustatyta, kad prekių įsigijimas apskaitytas tinkamai, pateikti visi reikalingi dokumentai, o vien faktas, kad prekės įsigytos už mažesnę kainą, nėra pagrindas taikyti minėtą įvertinimą, jei nėra duomenų, kad ūkinė operacija realiai įvyko kitomis sąlygomis, nei matyti iš apskaitos dokumentų. Pareiškėjo nuomone, mokesčių administratorius nepagrįstai priskaičiavo papildomus mokesčius, nes nesilaikyta ginčo metodui taikytinų taisyklių – parinkti netinkami informacijos duomenų įvertinimui šaltiniai, neatsižvelgta į objektyvias, specifines aplinkybes, nepateikta jokių paskaičiavimų ar palyginimų. Vertinimo šaltiniais pasirinkus tik įsigytų prekių kiekį ir numanomą antkainį, nevertinti tokie duomenys kaip klientų skaičius, vidutinis pirkimo mastas ir kt. Be to, Utenoje verčiantis tokio masto individualia veikla, faktiškai neįmanoma pasiekti tokios apyvartos prekiaujant bandelėmis ir pyragais. Tai įrodo ne tik gyventojų skaičius, bet ir bankroto administratoriaus duomenys apie įmonės apyvartą Utenos mieste iki bankroto iškėlimo bei dabar. Mokesčių administratorius neatsižvelgė į palyginimui pateiktus duomenis apie analogišką veiklą vykdančias įmones, neįvertintos aplinkybės dėl taikytų nuolaidų, kitų išlaidų, susijusių su pardavimu. 1 proc. dydžio natūralios netekties nuostolių suma nėra pagrįsta vertinant konditerijos gaminius, nes dalies prekių realizuoti neįmanoma, ji nepripažįstama leidžiamais atskaitymais, todėl nefiksuojama pajamų išlaidų žurnale. Mano, kad didesnės nei vidutinės baudos paskirtos nepagrįstai, nes pareiškėjas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė dokumentus, pažeidimai nėra tyčiniai, be to, atsižvelgtina į pareiškėjo finansinę padėtį.
Per teismo posėdį pareiškėjas ir jo atstovai prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė - VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 47-51). Paaiškino, kad patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas deklaravo mažiau pajamų, nei realiai gavo. Remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio nuostatomis, kai mokesčių mokėtojas nevykdo ar netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, dėl ko negalima nustatyti mokestinės prievolės dydžio įprastine tvarka, mokėtina mokesčio suma apskaičiuojama pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą atsižvelgiant į jo surinktą informaciją. Šiuo atveju buvo taikytas ekonominių modelių metodas. Pareiškėjas padarė tam tikrus ūkinių operacijų apskaitos taisyklių pažeidimus, taip pat vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo. Atsakovė patikrinimo metu įvertino įvairius informacijos šaltinius; pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie taikytas nuolaidas, kitų aplinkybių. Teismų praktikoje pažymima, kad atliekant mokesčių apskaičiavimą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą galimi tam tikri netikslumai, nustatytas mokėtinos prievolės dydis laikomas pagrįstu tiek, kiek neperžengia įvertinimo kriterijų. Mokesčių administratorius patikrinimo metu vadovavosi pareiškėjo pateiktais apskaitos dokumentais, taikė palankiausią mokesčių mokėtojui prekių antkainį, todėl mokestinė bazė nustatyta tiksliai, atitinka protingumo, teisingumo ir objektyvumo kriterijus. Dėl delspinigių pažymėtina, kad jie laikytini mokestinės prievolės užtikrinimo būdu, jų dydis yra ne tik kompensacinio pobūdžio, bet jie turi savyje ir nubaudimo elementų, todėl mokesčių mokėtojas nuo delspinigių gali būti atleistas tik esant įstatymo nustatytiems pagrindams. Skiriant baudas, privaloma atsižvelgti į atsakomybę individualizuojančias ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius apskaičiavo delspinigius ir skyrė baudas, vadovaudamasis minėtais kriterijais, aplinkybių, kurių pagrindu pareiškėjas galėtų būti atleistas nuo jų, nenustatyta. Be to, klausimo dėl atleidimo nuo socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų baudų sumažinimo sprendimas priklauso Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos kompetencijai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities VMI atsiliepimo į skundą nepateikė.
Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl mokesčių administratoriaus įvertinimo teisėtumo ir pagrįstumo taikant ekonominių modelių metodą. Mokesčių administratorius pareiškėjo įmonei mokesčio bazę ir mokėtinas mokesčių sumas apskaičiavo taikydamas ekonominių modelių vertinimo metodą, nes manė, kad nėra galimybės įprasta tvarka nustatyti pareiškėjo ūkinės-finansinės veiklos rezultatų.
Nustatyta, kad Panevėžio VMI atliko pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31, privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų už laikotarpį nuo 2009-09-28 iki 2010-12-31, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-01-31, valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų už laikotarpį nuo 2009-09-28 iki 2010-12-31 apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir 2012-02-24 surašė patikrinimo aktą Nr. PAR-12, kuriame pareiškėjui apskaičiavo sumokėti 7 190 Lt GPM, 23 431 Lt PVM, 16 132 Lt VSD įmokų, 6 823 Lt PSD įmokų (Komisijos byla, I t., b. l. 50-54).
2012-04-27 Panevėžio VMI sprendimu Nr. (36.9-24)-SA-14 patvirtino patikrinimo aktą Nr. PAR-12 ir nurodė pareiškėjui sumokėti 7 190 Lt GPM, 23 431 Lt PVM, 6 823 Lt PSD įmokų, 16 132 Lt VSD įmokų, apskaičiavo 1 028,67 Lt GPM delspinigių, 3 408,12 Lt PVM delspinigių, 491,78 Lt PSD įmokų delspinigių, skyrė 2 876 Lt GPM baudą, 5 476 Lt PVM baudą, 3 180 Lt PSD įmokų baudą, 8 066 Lt VSD įmokų baudą (Komisijos byla, I t., b. l. 28-31).
2012-05-22 pareiškėjas padavė skundą mokesčių administratoriui (Komisijos byla, I t., b. l. 20-25), kuris 2012-07-13 sprendimu Nr. 68-127 ir 2012-08-16 sprendimu Nr. 68-150 (klaidos taisymas) patvirtino Panevėžio VMI sprendimą (Komisijos byla, I t., b. l. 10-18).
Pareiškėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriumi, 2012-08-16 pateikė skundą Komisijai (Komisijos byla, I t., b. l. 1-7), kuri, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2012-10-08 sprendimu Nr. 5-179(7-165/2012) iš dalies patvirtino 2012-07-13 sprendimą Nr. 68-127, vietoje paskirtų 2 876 Lt GPM baudos, 5 476 Lt PVM baudos, 3 180 Lt PSD įmokų baudos nurodė sumokėti 719 Lt GPM baudą, 1 403 Lt PVM baudą ir 2 487 Lt PSD įmokų baudą (b. l. 14-25).
Ginčo santykius reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ, redakcija iki 2013-01-01), kurio 70 straipsnio nuostatos numato, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.
Mokesčių administratoriaus įvertinimo, siekiant apskaičiuoti teisingą mokesčių mokėtojui (mokestį išskaičiuojančiam asmeniui) priklausančią mokėti mokesčio sumą, atlikimo tvarką nustato VMI viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 patvirtintos Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklės (toliau – Taisyklės). Šių taisyklių 4 punkte bei 4.1 - 4.4 punktuose nustatyta, kad įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento (toliau – mokesčio deklaracija), į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais), taip pat bendradarbiaujant su mokesčių administratoriumi, tvarkant apskaitą, saugant apskaitos ar kitus dokumentus. Taisyklių 6.3 punktas nustato, kad norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, mokesčių administratorius atlieka vertinimą. Mokesčių administratorius įvertinimą turi atlikti pasirinkdamas vertinimo būdą, t. y. atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir, prireikus, parinkdamas vertinimo metodus. Mokesčių administratorius turi pasirinkti tokį vertinimo būdą, kurį naudojant apskaičiuotas mokestinės prievolės dydis būtų kuo tikslesnis. Mokesčių administratoriaus pasirinkimas priklauso nuo to, kokie duomenys, informacijos šaltiniai turimi ir kuriais naudojantis atliktas vertinimas leistų pasiekti kuo realesnį rezultatą. Siekiant atlikti kuo tikslesnius skaičiavimus, mokesčių administratorius gali taikyti vieną arba kelis vertinimo metodus bei būdus.
Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius įvertinimą atliko taikydamas ekonominių modelių metodą.
Remiantis Taisyklių 25 punkto nuostatomis, taikant šį vertinimo metodą, gali būti naudojami duomenys iš įvairių informacijos šaltinių. Šaltinis turi būti parenkamas taip, kad atspindėtų kuo tikslesnius, skaičiavimams atlikti reikalingus, rodiklius. Tai gali būti duomenys apie išlaidas, patalpas, įrenginius, klientų skaičių, vidutinį pirkimo mąstą ir panašiai.
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 2009 m. įsigijo prekių už 18 201,57 Lt, 2010 m. – už 103 001,27 Lt, 2011 m. – už 11 495,33 Lt. Vidutinis prekių antkainis 2009 m. sudarė 257 proc., 2010 m. – 188 proc., 2011 m. – 145 proc. (Komisijos byla, I t., b. l. 50-83). Prekės įsigytos iš susijusio juridinio asmens UAB „Vica Pota“, kuri nuo 2011-06-29 yra bankrutavusi, šios bendrovės vienintelė akcininkė buvo pareiškėjo motina N. R.. Pateiktoje GPM deklaracijoje už 2009 m. pareiškėjas deklaravo 27 748,34 Lt pajamų, 26 245,43 Lt leidžiamų atskaitymų, 1 502,91 Lt apmokestinamų pajamų; 2010 m. deklaravo 135 335,98 Lt pajamų, 139 846,62 Lt leidžiamų atskaitymų, 4 510,64 Lt nuostolių (Komisijos byla, I t., b. l. 84-87). Remiantis šiais duomenimis, pareiškėjas, nepaisant to, kad prekės įsigytos už gerokai mažesnę kainą, nei pirko kitos įmonės, parduotos su labai dideliu antkainiu, deklaravo itin mažas apmokestinamąsias pajamas. Pažymėtina, kad atlikus operatyvius patikrinimus buvo nustatyti ūkinių operacijų taisyklių pažeidimai, parduodant prekes nebuvo išrašomi apskaitos dokumentai (Komisijos byla, I t., b. l. 94-101), todėl remtis pirminiais buhalterinės apskaitos ir kasos aparato duomenimis nėra pagrindo. Taigi, esant šiai prieštaringai informacijai, nustačius galimą mokesčių vengimo atvejį, t. y. pareiškėjui nedeklaravus dalies pajamų ir tokiu būdu iškreipiant aplinkybes, su kuriomis įstatymai sieja apmokestinimo tvarką, mokesčių administratoriui atsirado pagrindas konstatuoti, jog mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti įprastine tvarka. Pareiškėjui yra iškelta baudžiamoji byla pagal Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį (neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas), ūkinė veikla buvo vykdoma tarp susijusių asmenų (b. l. 66-72). Taigi Mokesčių administratorius naudojosi leidžiamais informacijos šaltiniais: pareiškėjo pateiktais dokumentais, bankroto administratoriaus pateikta informacija, operatyvių patikrinimų metu gauta informacija ir kt. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas mokestinius ginčus įrodymų instituto aspektu, yra pasisakęs, kad įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio nuostatas, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (pvz., 2005 m. kovo 18 d. nutartis adm. byloje Nr. A1-203-2005). Analogiška pozicija dėl įrodinėjimo naštos išreikšta 2007 m. birželio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A11-603/2007, konstatavus, jog „tam, kad būtų paneigtas tokiu būdu nustatytas mokestinės prievolės dydis, mokesčių mokėtojas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad nurodytų įvertinimo kriterijų buvo nesilaikyta, t. y. įrodyti, kad mokesčio administratoriaus nustatytas mokestinės prievolės dydis neatitinka protingumo bei teisingumo kriterijų“. Pareiškėjas įrodymų, pagrindžiančių jo nurodomas aplinkybes dėl nuolaidų sistemos, taikytų nuolaidų dydžio, kitų duomenų, patvirtinančių deklaracijų turinį, nepateikė, o jo argumentai dėl klientų skaičiaus, prekybos masto ir apyvartos yra subjektyvūs ir negali būti vertinami. Pareiškėjas aiškino, kad dalį produkcijos turėjo nurašyti, negalėdamas laiku jos realizuoti. Patikrinimo medžiaga patvirtina, kad mokesčių administratorius taikė 1 proc. dydžio natūralios netekties nuostolius, kaip numatyta Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu susijusių išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams bei jų apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Finansų ministro 2002 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 303, 20 punkte. Be to, mokesčių administratorius, nustatydamas mokestinę bazę, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, taikė mažiausią, pareiškėjui palankiausią, antkainį.
Pareiškėjo pateikti: auditoriaus A. K. išvada (b. l. 59-65); liudytojų A. S., S. V., Z. J. apklausos protokolai (b. l. 99-108); UAB „Vica Pota“ PVM sąskaitų-faktūrų registracijos žurnalo ištrauka (b. l. 110-171) nepaneigia mokesčių administratoriaus surinktų duomenų dėl ekonominių modelių vertinimo metodo taikymo, nes pareiškėjo pateikti duomenys GPM deklaracijose neatitinka pareiškėjo apskaitos dokumentuose užfiksuotų ūkinių operacijų. Atvirkščiai, pateikti operatyviniai patikrinimai dėl ūkinių operacijų taisyklių pažeidimų (parduodant prekes nebuvo išrašomi apskaitos dokumentai), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos surinkti duomenys, ūkinė veikla buvo vykdoma tarp susijusių asmenų (UAB „Vica Pota“ 100 % akcijų turėjo pareiškėjo motina N. R., ji buvo ir bendrovės vadovė), patvirtina, kad pareiškėjas prekes iš bendrovės „Vica Pota“ įsigijo, už jas apmokėjo, prekių įsigijimo PVM sąskaitas-faktūras apskaitė pareiškėjo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale, deklaravo pateikdamas 2009-2010 metų pajamų deklaracijas, įtraukdamas įsigijimo išlaidas į leidžiamus atskaitymus, tačiau metinėse pajamų mokesčių deklaracijose (GPM) pateikė neteisingus duomenis apie 2009-2010 metais gautas pajamas, todėl mokesčių administratorius pagrįstai taikė MAĮ 70 straipsnio nuostatas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, darytina išvada, kad mokestinė bazė pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą nustatyta tiksliai ir atitinka tikrovę.
Nepagrįstas pareiškėjo prašymas panaikinti arba sumažinti jam skirtas baudas ir delspinigius. Pažymėtina, kad delspinigiai yra vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų, skatinantis savanorišką tinkamą mokestinės prievolės vykdymą. Pagal MAĮ 139-140 straipsnių nuostatas, baudos skiriamos asmenims, pažeidusiems mokesčių įstatymus atitinkamų įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas netinkamai vykdė mokestinę prievolę, dėl ko atsirado teisinis pagrindas skirti atitinkamo dydžio baudas pagal mokesčių įstatymus bei skaičiuoti delspinigius. Atleidimo nuo baudų ir delspinigių atvejus reglamentuoja MAĮ 100, 113 ir 141 straipsniai bei VMI viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-144 patvirtinta Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų tvarka. Nenustačius minėtuose teisės aktuose įtvirtintų pagrindų, nėra pagrindo spręsti dėl pareiškėjo atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių ir paskirtų baudų mokėjimo. Pažymėtina, kad pareiškėjui paskirtos baudos buvo sumažintos Komisijos sprendimu, nurodant sumokėti ne 40 proc., o minimalaus 10 proc. dydžio baudas. Teismo vertinimu, tokiu būdu atsižvelgta į pareiškėjo atsakomybę individualizuojančias aplinkybes. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 ir 5 dalimis, nustačius, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama 50 procentų šios sumos dydžio bauda, o nuo jos mokėjimo atleisti gali Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.
Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad mokesčių administratorius nustatė visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes ir teisingai jas vertino, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (ABTĮ 88 str. 1 p.). Ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija – Komisija – teisingai ginčą išnagrinėjo ikiteismine tvarka. Todėl naikinti priimtų sprendimų nėra pagrindo.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Netenkinus pareiškėjo skundo, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
nusprendžia:
pareiškėjo A. R. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.