Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Nijolios Indreikienės, sekretoriaujant Jurgai Sadauskaitei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-621-91/2011 pagal Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovui M. M., tretiesiems asmenims O. M., Marijampolės 1-ojo notaro biuro notarei D. L., antstolei A. L. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atsižvelgta tik į atsakovo ir trečiojo asmens O. M. paaiškinimus, nepagrįstus realiais įrodymais.

Nevertinta, kad ieškovas neabejotinai turi reikalavimo teisę atsakovui, nes pastarasis yra sumokėjęs tik apie 400 Lt iš Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu paskirtos 16000 Lt administracinės baudos. Reikalavimo teisė kreditoriui atsiranda nuo nutarimo paskirti administracinę baudą įsigaliojimo dienos, t. y. pagal tuo metu galiojusį ATPK 293 straipsnį per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos (2010 m. rugpjūčio 12 d.), o ne nuo nutarimo vykdymo pradėjimo, kaip teigiama Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendime.

Neatkreiptas dėmesys, kad padovanotas žemės sklypas buvo vienintelis asmeninės nuosavybės teise atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas, atsakovas neturi kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.

Nevertinta, kad šio sandorio atsakovas ir tretysis asmuo O. M. neprivalėjo sudaryti. Sodo sklypo dovanojimo sutartis tarp atsakovo ir O. M. buvo sudaryta po Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo, kuriuo buvo paskirta 16000 Lt administracinė bauda atsakovui, įsigaliojimo. Atsakovas ir tretysis asmuo O. M. teismo posėdyje pripažino, kad dovanojimo sandoris buvo sudarytas, siekiant išvengti administracinės baudos išieškojimo nukreipimo į ginčo sklypą.

Nepagrįstai spręsta, kad tretysis asmuo O. M., 2010 m. rugsėjo 30 d. priėmusi dovaną iš atsakovo, negalėjo žinoti, kad sudaromas sandoris gali pažeisti dovanotojo kreditoriaus teises. Atsakovas nurodė, kad gyvena pas motiną O. M., todėl neabejotina, kad ji turėjo žinoti, jog sūnui yra paskirta 16000 Lt administracinė bauda, kuri bus išieškoma iš jo turto. Tai pripažino O. M. savo 2011 m. sausio 28 d. atsiliepime („kai sužinojau apie padarytą nusižengimą, pareikalavau, kad sutartis dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) būtų įforminta mano vardu“). Be to, neatlygintinas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

Klaidingai nurodyta, kad ginčo žemės sklypą nuosavybės teisėmis buvo įsigijęs tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais atsakovo pusėje O. M. Teismo posėdyje O. M. ir atsakovas aiškino, kad sklypas yra įsigytas už trečiojo asmens iš banko paimtą paskolą, tačiau įrodymų nepateikė (AB Ūkio banko 2008 m. rugsėjo 24 d. limito sutartis Nr. T809054483 nėra tikslinė). Sklypas buvo įsigytas ir įregistruotas ne O. M., o atsakovo vardu.

Nepagrįstai atsižvelgta tik į sunkią atsakovo ir trečiojo asmens materialinę padėtį. Realiai atsakovo materialinė padėtis gali būti ne tokia sunki, nes atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad kartais jis atlieka kai kuriuos apmokamus darbus. Yra tikimybė, kad atsakovas verčiasi kontrabanda, nes jis yra ne vieną kartą kirtęs Lietuvos Respublikos sieną. Nepateikti įrodymai atsakovo ir trečiojo asmens O. M. teiginiams, kad jie gyvena tik iš pastarosios Marijampolės profesinio rengimo centro auklėtojos atlyginimo (1400 Lt) ir neįgalios dukros pensijos bei slaugai skirtų lėšų (1450 Lt), O. M. išlaiko dukrą, sūnų, pastarajam duoda pinigų administracinėms baudoms sumokėti, pagrįsti. Neatkreiptas dėmesys, kad atsakovas, nedirbdamas nuo 2008 m., sugebėjo išgyventi, už dešimtis tūkstančių litų pirkti kontrabandines cigaretes, 2010 m. liepos 20 d. įsigyti automobilį Mitsubishi Eclipse, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti.

Atsiliepimai į apeliacinį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atmesdamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino rašytinius įrodymus, šalių ir trečiojo asmens paaiškinimus, todėl netinkamai pritaikė ginčo teisinį santykį reglamentuojančią materialinės teisės normą ( CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Pauliano ieškiniu įstatymų leidėjas įtvirtino teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Pauliano ieškinio institutas skirtas kreditoriaus teisėms apginti nuo tokio nesąžiningo skolininko, kuris, perleidęs savo turtą trečiajam asmeniui, tampa nemokus, todėl negali vykdyti savo prievolės kreditoriui ir taip pažeidžia kreditoriaus teises. Pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui; actio pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises ir interesus; sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jei skolininkas neprivalėjo jo sudaryti; atlygintinio sandorio atveju turi būti nustatytas skolininko ir trečiojo asmens ( nagrinėjamu atveju – atsakovo) nesąžiningumas. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (actio Pauliana) kreditorius ieškinį dėl pažeidžiančio jo teises arba interesus skolininko sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Ieškovas įrodė visas CK 6.66 straipsnio 1-3 dalyse reglamentuotas sąlygas 2010 m. rugsėjo 30 d. dovanojimo sandoriui nuginčyti.

Dėl ieškovo reikalavimo teisės fakto ginčo nėra. Administracinė nuobauda ( 16 000 Lt bauda) atsakovui buvo paskirta 2010 m. gruodžio 29 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nutarimu, kuris įsiteisėjo 2010 m. rugpjūčio 13 d. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovas paskirtosios nuobaudos neapskundė. ATPK (nutarimo priėmimo metu galiojusi redakcija) 303 str. įtvirtina, kad nutarimą skirti administracinę nuobaudą privalo vykdyti valstybiniai ir visuomeniniai organai, įmonės, įstaigos organizacijos, pareigūnai ir piliečiai. Nutarimas skirti administracinę nuobaudą turi būti vykdomas nuo jo priėmimo momento, jeigu kitaip nenustato ATPK ir kitokie Lietuvos Respublikos įstatymai. Nutarimas skirti baudą turi būti priverstinai įvykdomas, pasibaigus ATPK 313 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytam terminui jį geruoju įvykdyti ( ATPK 304 str. 1,3 dalys). Atsakovas, dalyvavęs teismo posėdyje nagrinėjant administracinę bylą, nutarimą privalėjo įvykdyti per 40 dienų nuo jo įteikimo dienos ( ATPK 313 str. 1 d.). Tuo vadovaujantis sutiktina su apelianto argumentu, kad reikalavimo teisė kreditoriui ( valstybei) atsirado ne nuo priverstinio vykdymo proceso pradėjimo 2010 m. lapkričio 2 d., o nuo nutarimo skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjimo. Savo turtą 2010 m. gruodžio 29 d. atsakovas motinai padovanojo, žinodamas apie galiojančią pareigą valstybei sumokėti administracinę baudą ( sandorio sudarymo metu buvo išieškota 400 Lt baudos dalis).

Baudos nesumokėjęs atsakovas nepaneigė ieškovo argumento, kad neturi kito turto, į kurį būtų galima nukreipti priverstinį baudos išieškojimą. Pastaroji aplinkybė konstatuota ir apeliacine tvarka peržiūrimu teismo sprendimu ( atsakovas bedarbis, negauna jokių pašalpų, rengiasi išvykti į užsienį). Tai patvirtina, jog, perleidęs savo turtą trečiajam asmeniui, baudos išieškojimo aspektu atsakovas tapo nemokus. Tai pažeidžia kreditoriaus teises. Atmestinas teismo argumentas dėl ieškinio nepagrįstumo, esant galimybei piniginę baudą pakeisti kita nuobauda. Pagal ATPK 314 str. 4 dalį nesant turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) nutarimu bauda, pažeidėjui sutikus, gali būti pakeista kita nuobauda, tačiau šis klausimas nėra civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad jam paskirta piniginė bauda būtų pakeista. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjo valia baudos pakeitimo galimybė siejama su turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, nebuvimu. Nagrinėjama civilinė byla iškelta dėl to, kad atsakovas tokį turtą turėjo ir jį perleido, siekdamas išvengti baudos išieškojimo.

M. M. neįrodė, kad ginčijamą sandorį sudaryti privalėjo. (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo perleidimą O. M. jis motyvuoja tuo, kad, įsigyjant šį sklypą 2009m. sausio 9 d. iš V.O. L., tikroji sandorio šalis (pirkėja) buvo O. M. Pastarasis sandoris buvo patvirtintas notariškai. Atsakovas nenurodė jokių įstatymuose numatytų aplinkybių, dėl kurių notariškai patvirtina žemės pirkimo – pardavimo sutartis būtų niekinė, jos kaip apsimestinės nenuginčijo teismine tvarka. Byloje nėra 2009 m. rugsėjo 9 d. šio sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, kurios šalimi būtų O. M. Tuo vadovaujantis pripažintina neteisinga pirmosios instancijos teismo išvada apie sklypo nuosavybės teisės priklausymą trečiajam asmeniui O. M. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Priešingai, nei nurodė sprendimas apylinkės teismas, šis tretysis asmuo byloje nepareiškė jokių savarankiškų reikalavimų.

Neatlygintinio sandorio šalys ( sūnus ir motina) buvo nesąžiningos ( CK 6.66 str. 2 d.). Apylinkės teismas neteisingai konstatavo, kad dovanos gavimo metu O. M. nežinojo apie sūnaus skolą valstybei – atsiliepime į ieškinį ji pripažino, kad, sužinojusi apie M. M. padarytą nusižengimą, pareikalavo žemės sklypą įforminti jos vardu ( b.l. 20).

Išdėstyti motyvai suponuoja išvadą, jog Marijampolės rajono valstybinė mokesčių inspekcija įrodė Pauliano ieškinio pagrįstumą. Apylinkės teismas, ieškinio atmetimą argumentuodamas bendrais teisės motyvais, pastarųjų nesilaikė. Teismo taikyti geros moralės, teisingumo ir protingumo principai, atsižvelgiant į trečiojo asmens neįgalios dukters interesus, negali iškreipti įstatymų turinio, juos taikant ir aiškinant ( CK 1.5 str. 4 d.). CK 6.66 straipsnyje nėra įtvirtinta teismo teisė sandorio teisėtumo klausimą spręsti savo nuožiūra, ieškovui įrodžius visas sąlygas Pauliano ieškiniui patenkinti ( CK 1.5 str. 3 d.). Nesąžiningų sandorio šalių interesų gynimas, prieštaraujant aukščiau nurodytų teisės normų nuostatoms, pažeidžia šalių lygybės principą, įteisina atsakovo siekį savo pareigas vykdyti ne pagal įstatymus, o, prisidengiant neįgalios sesers interesais, išvengti materialinės atsakomybės už veiką, kuria jis pažeidė nustatytą valdymo tvarką ( CK 1.137 str. 2 d.). Nors apeliantas neįrodė skundo teiginių dėl galimo atsakovo vertimosi kontrabanda, įsiteisėjusiu teismo nutarimu administracinėje byloje ir nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyti faktai, jog atsakovas, būdamas bedarbis, į Lietuvą neteisėtai įvežė keliasdešimties tūkstančių vertės prekių, 1999 – 2008 metų laikotarpiu įsigijo šešis automobilius ir žemės sklypą, kurį nesąžiningai motinai perleido, siekdamas išvengti administracinės baudos išieškojimo, leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo, nesilaikydamas CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ir įstatymo saugomi interesai pažeisti, interesus ( šiuo atveju – viešąjį interesą), tinkamai taikyti įstatymus, kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių, aiškinti ir plėtoti teisę. Teisėtumo ir pagrįstumo kriterijų neatitinkantis teismo sprendimas panaikintinas. Priimtinas naujas sprendimas, ieškinys patenkintinas ( CPK 326 str. 1 d. 2 d.). Atsakovas nepateikė duomenų apie didesnę, nei išieškotina baudos dalis, perleisto žemės sklypo vertę ( dovanojimo sutartyje nurodyta jo vertė – 1400 Lt), todėl taikytina restitucija natūra ( CK 4.146 str., 6.66 str. 4 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti 2011 m. kovo 17 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą.

Priimti naują sprendimą. Ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančia 2010 m. rugsėjo 30 d. dovanojimo sutartį, patvirtintą Marijampolės 1-jo notaro biuro notarės D. L. notarinio registro Nr. DŽM-4328, pagal kurią atsakovas M. M.( a.k. (duomenys neskelbtini)) padovanojo atsakovei O. M. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) 0,0617 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Taikyti restituciją, šio žemės sklypo nuosavybės teisę sugrąžinant atsakovui M. M.