- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-25
- Bylos Nr.
- e2-5498-802/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02222-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eridana Paltanavičienė
- Ieškovas
- E. T.
- Atsakovas
- R. T., G. T.
- Trečiasis asmuo
- S. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. T. ieškinį atsakovams R. T., G. T. dėl turto dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo, tretysis asmuo S. M., institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė nustatyti, kad jai priklauso ½ dalis turto esančio bendrojoje dalinėje nuosavybėje, t. y. ½ garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) mirusiu G. T., priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovai byloje pateikė atsiliepimą, nurodant, jog su ieškiniu sutinka iš dalies.
2019-07-01 teisme gauta vaiko teises atstovaujančios institucijos išvada, kurioje nurodoma, jog ieškovės reiškiamiems reikalavimams iš esmės neprieštarauja, galutinę išvadą pateikiant po įrodymų byloje ištyrimo.
Teisme (po trūkumų šalinimo) gauta šalių pasirašyta taikos sutartis, kuria šalys gera valia susitarė bylą baigti taikiai, nurodo, kad taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės šalims žinomos, taikos sutarties tvirtinimo klausimą prašo spręsti rašytinio proceso tvarka, civilinę bylą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
prašymas tenkintinas.
Šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalis). Pateiktos šalių taikos sutarties sudarymas neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia šalių ar trečiųjų asmenų teisių ir interesų, šalys taikiai išsprendė iškeltų reikalavimų tenkinimo klausimus, susitarė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Šalims žinomos taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės, todėl ji tvirtintina, o byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis, 294 straipsnis, 293 straipsnio 1dalies 5 punktas).
Byloje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, viso sudaro 7,16 Eur, kurias sutinkamai su taikos sutarties 3 punkte numatytu, įsipareigojo sumokėti ieškovė. Kadangi ieškovei, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019-05-03 sprendimu Nr.2.1.(NTP-2)-19-T-1807-7377 buvo suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu valstybei iš jos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019-10-07 pažyma Nr.(2.15) NTP-7-5737 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, už ieškovei teiktą teisinę pagalbą, valstybės naudai priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą sudaro 182 Eur.
Sutinkamai su CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatytu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Atsakovai nebuvo atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, o ieškovė - atleista 100 procentų, šalys sudarytoje taikos sutartyje sutarė, kad lieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovų remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei. Tačiau įvertinus tai, jog šalys pateikė prašymą patvirtinti taikos sutartį, sąžiningai ir tinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, bylos nagrinėti teismo posėdyje nereikėjo, susitarė nereikalauti viena iš kitos jų turėtų bylinėjimosi išlaidų ir atsakovai nėra kalti dėl susidariusios teisinės situacijos, kurią reikėjo spręsti teisminiu keliu spręstina, jog, remiantis CPK 96 straipsnio 5 dalimi, taip pat aukščiau nurodytais teisiniais argumentais, yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, jų iš atsakovų nepriteisiant.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 140 straipsnio 3 dalimi, 290-291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu,
nutaria:
patvirtinti ieškovės E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovų R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamo įstatyminės atstovės R. T. taip pat R. T. ir trečiojo asmens S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:
1. Nustatyti nekilnojamojo turto dalį E. T. naudai, t. y. nustatyti, kad jai priklauso ½ dalis turto esančio bendrojoje dalinėje nuosavybėje su (duomenys neskelbtini) mirusiu G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyti, kad priklauso ½ dalis garažo, unikalus numeris(duomenys neskelbtini), ir ½ dalis ūkinio pastato, unikalus numeris(duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
2. Kiekviena šalis savo turėtas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pasilieka sau ir neprašo jų atlyginti.
3. Ieškovė įsipareigoja padengti išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Sutarties šalys pripažįsta, kad po šios abipusių nuolaidų būdu sudarytos taikos sutarties įvykdymo visi nesutarimai dėl ginčo dalyko bus užbaigti ir įsipareigoja dėl to nereikšti viena kitai jokių pretenzijų ateityje.
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, šalys prašo teismo patvirtinti šią taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti,
6. Šalys patvirtina, kad joms yra išaiškintos ir žinomos taikos sutarties sudarymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalyje (draudimas šalims dar kartą kreiptis į teismą dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnyje (teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią, t. y. šalys netenka teisės kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų bei teisinių santykių ir reikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu ir tai, kad teismo pavirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas).
7. Ši sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, iš kurių po vieną lieka kiekvienai šią sutartį pasirašiusiai šaliai ir vienas teikiamas tvirtinti teismui.
8. Sutarties šalys pareiškia, kad šią sutartį perskaitė, jos turinį, prasmę ir teisines pasekmes suprato ir, kaip atitinkančią jų valią, ją pasirašo.
Civilinę bylą Nr.e2-5498-802/2019 nutraukti.
Išaiškinti šalims, kad jei nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Šis prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.