- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- e2S-731-640/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06236-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- A. Y. H.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui A. Y. H. dėl santuokos pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. L. kreipėsi į teismą ieškiniu dėl santuokos pripažinimo negaliojančia ir su tuo susijusių pasekmių taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartimi ieškovei nustatė 14 dienų terminą ieškinio trūkumų pašalinimui ir įpareigojo ieškovę: 1) nurodyti kitus jai žinomus atsakovo kontaktinius duomenis (pvz., telefono numerį, elektroninio pašto adresą ar pan.); 2) pasirinkti kitą procesinių dokumentų atsakovui įteikimo būdą arba nurodyti aplinkybes, kliudančias paskirti atsakovui byloje kuratorių; 3) pasiūlyta ieškovei kreiptis į Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos dėl atsakovo Lietuvos Respublikos sienos kirtimo patvirtinimo bei į Lietuvos Respublikos ambasadą Indijos Respublikoje arba Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją dėl atsakovo gyvenamosios vietos Indijos Respublikoje nustatymo; 4) pateikti į bylą santuokos liudijimo originalą.
3. Teisme 2019 m. kovo 13 d. gautas paaiškinimas, kad atsakovas yra Indijos pilietis, duomenų apie pastarojo deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nėra. Tai patvirtina rašytiniai įrodymai: VĮ Registrų centro Gyventojų registro ir Nekilnojamojo turto registro išrašai, VĮ Regitra pažyma. Nurodė, kad CPK 30 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis numato, jog ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareikštas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę jo gyvenamąją vietą, o ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal turto buvimo vietą ir pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, todėl ieškovė ieškinį pareiškė pagal paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją vietą, kuri sutampa su ieškovės gyvenamąją vieta. Ieškovė taip pat nurodė nežinanti kitų atsakovo kontaktinių duomenų, todėl atsakovui skirtus procesinius dokumentus prašė įteikti viešo paskelbimo būdu, taip pat nurodė, kad, asmens, sutinkančio būti atsakovo kuratoriumi surasti nepavyko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi ieškovės A. L. ieškinį atsakovui A. Y. H. dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Nustatė, kad šalių ginčas kilo iš šeimos teisinių santykių, todėl ieškovė buvo įpareigota nurodyti visus jai žinomus atsakovo kontaktinius duomenimis, t.y., nurodyti ne tik paskutinę jai žinomą atsakovo gyvenamąją vietą, bet ir kitus jai žinomus atsakovo kontaktinius duomenis – telefono numerį, elektroninio pašto adresą ir pan. Ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų, kad ji išnaudojo visas galimybes, siekdama nustatyti atsakovo visus kontaktinius duomenis, t.y. ar ieškovė kreipėsi į Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos išsiaiškinti ar atsakovas apskritai kirto Lietuvos sieną ir išvyko iš Lietuvos Respublikos, ar ieškovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Indijos Respublikoje arba į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją dėl atsakovo gyvenamosios vietos Indijos Respublikoje nustatymo.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė 2019 m. kovo 18 d. pateikė teismui santuokos sudarymo įrašo originalą, tačiau kitų trūkumų, kuriuos teismas nustatė 2019 m. vasario 28 d., nutartyje, nepašalino, todėl ieškovės A. L. ieškinį atsakovui A. Y. H. dėl santuokos pripažinimo negaliojančia teismas laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovės prašomas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra taikomas paskiausiai, t.y. tuo atveju, jei adresato gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinomos, nėra galimybės paskirti kuratorių, dokumentai neįteikti per antstolius. Teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, jog būtų nustatyta atsakovo gyvenamoji ar darbo vieta. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, jog būtų nustatyta atsakovo gyvenamoji ar darbo vieta. Nors ieškovė 2019 m. kovo 18 d. pateikė į bylą ieškinio su priedais kopiją su vertimu į anglų kalbą, tačiau nėra aiškus tokio įrodymo pateikimo į bylą tikslingumas, kai nėra žinoma atsakovo gyvenamoji vieta.
8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė nei nustatytu terminu, nei nutarties priėmimo metu nepašalino ieškinio trūkumų, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Apeliantė A. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje ir priimti A. L. ieškinį.
10. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:
10.1. Teismo nutartyje nurodyti reikalavimai ieškinio turiniui yra pertekliniai, neatitinkantys CPK 111 straipsnio, 135 straipsnio nuostatų bei neteisėtai apriboja ieškovės teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.
Šalies argumentai
10.2. Ieškinyje A. L. nurodė, kad atsakovas A. Y. H. yra Indijos pilietis, duomenų apie pastarojo deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nėra, jo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių Lietuvoje taip pat nėra. Taip pat pateikti tai patvirtinantys rašytiniai įrodymai: santuokos sudarymo įrašas, VĮ Registrų centras Gyventojų registro ir Nekilnojamojo turto registrų išrašai bei VĮ Regitra pažyma. Tokiais atvejais taikomos LR CPK 30 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis kur numatoma, kad ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą.
10.3. Teisės aktai nenumato ieškovei pareigos, prieš kreipiantis į teismą, atlikti atsakovo paiešką per įvairias valstybines institucijas ar užsienio ambasadas. Ieškovė išnaudojo visas protingumo kriterijus atitinkančias galimybes atsakovo gyvenamosios ir turto buvimo vietos nustatymui, t.y. kreipėsi į viešuosius registrus, kuriuose, kaip jau minėta, jokių duomenų nėra. Ieškovei taip pat nėra žinomi kiti, teismo reikalaujami pateikti, atsakovo kontaktiniai duomenys (pvz., telefono numeri, elektroninio pašto adresą ar pan.). kuriais būtu galimybė atsakovui įteikti procesinius dokumentus, todėl jų pateikti ji neturi galimybės.
10.4. Teismas turi teisę pasiūlyti ieškovei nurodyti kitą atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą, kurioje jam būtų galima įteikti procesinius dokumentus, bet negali šios aplinkybės vertinti kaip ieškinio trūkumo. Kaip pažymima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, priešinga išvada reikštų, kad teismas, ieškinio priėmimo stadijoje reikalaudamas iš asmens, ginančio savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, įrodymų apie tinkamą atsakovo adresą, kuriuo jam būtų galima įteikti procesinius dokumentus, ne tik labiau gina atsakovo teises, bet ir riboja asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga). Taigi, jeigu ieškinį pateikiantis asmuo pateikia įrodymus, kad duomenų apie byloje dalyvaujančio fizinio asmens deklaruotą, faktinę gyvenamąją vietą ar kitų procesinių dokumentų įteikimo adresų nepavyksta gauti, arba fizinis asmuo yra įrašytas į gyvenamosios vietos neturinčių asmeniu sąrašą, ieškinio trūkumų šalinimo institutas neturėtų būti taikomas. Po to, kai buvo išnaudotos galimybės sužinoti asmens gyvenamąją vietą ar kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus ir šių duomenų sužinoti nepavyko, yra pagrindas spręsti dėl procesinių dokumentų įteikimo kuratoriui arba viešo paskelbimo būdu. Išimtiniais atvejais, ypač kai teismo vaidmuo byloje yra aktyvus, gali būti taikoma atsakovo paieškos procedūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos ieškinys dėl santuokos nutraukimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartimi nustatė 14 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumams – nurodyti kitus žinomus atsakovo kontaktinius duomenis (pvz., telefono numerį, elektroninio pašto adresą ar pan.), pasirinkti kitą procesinių dokumentų atsakovui įteikimo būdą arba nurodyti aplinkybes, kliudančias, paskirti atsakovui byloje kuratorių. Taip pat ieškovei pasiūlyta kreiptis į Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos dėl atsakovo Lietuvos Respublikos sienos kirtimo patvirtinimo bei į Lietuvos Respublikos ambasadą Indijos Respublikoje arba Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją dėl atsakovo gyvenamosios vietos Indijos Respublikoje nustatymo. Ieškovė paaiškinimuose šalindama ieškinio trūkumus nurodė, kad atsakovas yra Indijos pilietis, duomenų apie jo gyvenamąją vietą ar turimą (ne) kilnojamą turtą Lietuvos Respublikoje nėra. Šias aplinkybes anot ieškovės patvirtina santuokos sudarymo įrašas, VĮ Registrų centras, VĮ Regitra pažymos, Gyventojų registro ir Nekilnojamo turto registro išrašai. Ieškovė teigė, kad jai nėra žinomi kiti prašomi pateikti atsakovo kontaktiniai duomenys (pvz.: telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir pan.), kuriais galėtų būti įteikti procesiniai dokumentai, todėl jų pateikti neturi galimybės. Ieškovė nurodė, kad prašė procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, kadangi jai nepavyko surasti asmens sutinkančio būti kuratoriumi. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, nes teismo vertinimu ieškovė nepašalino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartyje nurodytų trūkumų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų, kad ji išnaudojo visas galimybes, siekdamas nustatyti atsakovo visus kontaktinius duomenis, t.y. ar ieškovė kreipėsi į Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos išsiaiškinti ar atsakovas apskritai kirto Lietuvos sieną ir išvyko iš Lietuvos Respublikos, ar ieškovė kreipėsi į Lietuvos ambasadą Indijos Respublikoje arba į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją dėl atsakovo gyvenamosios vietos Indijos Respublikoje nustatymo. Ieškovė su tokia teismo nutartimi nesutinka ir atskiruoju skundu prašo ją panaikinti, bei priimti ieškinį.
14. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma.
15. Kiekvienas kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tiktai tada, kai pateiktas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su pareikštų reikalavimų esme, o priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų teisinėmis procesinės gynybos priemonėmis, pateikdama atsikirtimus ir įrodymus, kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą ir teisėtą spendimą. Ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, pašalinti teismas turi nustatyti terminą (CPK 138 straipsnis).
16. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 str.). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).
17. Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad išnaudojo galimybes sužinoti atsakovo gyvenamąją vietą ar kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus ir šių duomenų sužinoti nepavyko, todėl šiuo atveju neturėjo būti taikomi trūkumų nepaalinimo padariniai ir procesiniai dokumentai atsakovui turėjo būti įteikiami viešo paskelbimo būdu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su atskirojo skundo argumentais. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas paliko ieškinį nenagrinėtu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, nes nebuvo pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartimi nustatyti trūkumai, t.y. nepateikti duomenys, kad ieškovė kreipėsi į Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos išsiaiškinti ar atsakovas apskritai kirto Lietuvos sieną ir išvyko iš Lietuvos Respublikos, ar ieškovė kreipėsi į Lietuvos ambasadą Indijos Respublikoje arba į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją dėl atsakovo gyvenamosios vietos Indijos Respublikoje nustatymo. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad ieškovė byloje būtų pateikusi minėtus įrodymus apie kreipimąsi į Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos ambasadą Indijos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją. Kitą vertus, pirmosios instancijos teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartyje pasiūlė ieškovei kreiptis į minėtas institucijas, o ne įpareigojo pateikti duomenis, kad į jas. Taigi, aplinkybė, jog ieškovė nepateikė duomenų, kad kreipėsi į Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos ambasadą Indijos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją negali būti pripažįstama tinkamu ir teisėtu pagrindu laikyti ieškinį nepaduotu nepašalinus ieškinio trūkumų ir grąžinti procesinį dokumentą jį padavusiam asmeniui.
18. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacines instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Darytina išdava, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų nepašalinimo padarinius, t.y. laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, todėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti i naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337-338 straipsniais, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.