Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aldonos Jaugelienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, teistas:

Plungės rajono apylinkės teismo 1994 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme;Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1997 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį 1 m. laisvės atėmimo bausme su ½ turto konfiskavimu;Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. birželio 3 d. pagal BK 271 straipsnio 2 dalį 2 m. laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu;Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2000 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį 1 m. laisvės atėmimo bausme su 1/6 turto konfiskavimu;Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 3 dalį, 278 straipsnio 1 dalį 5 m. laisvės atėmimo bausme su ½ turto konfiskavimu;Klaipėdos m. apylinkės teismo 2005 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį 2 m. laisvės atėmimo bausme;Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 19 parų arešto bausme;Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį 25 parų arešto bausme;Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį 10 parų arešto bausme;Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausme;Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 2 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausme;Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. nuosprendis: pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 m., nustatyta, kad per 6 mėn. nukentėjusiesiems turi atlyginti padarytą žalą; nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigotas: 1) gydytis priklausomybės ligas, 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi išteisino E. A. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, pasikeistus baudžiamajam įstatymui. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartimi nutrauktas nuteistojo E. A. priežiūros vykdymas prieš terminą, bausmę atliko, teistumas neišnykęs;

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. 2015 m. rugsėjo 1 d. apie 21¹⁵ val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), savo šeimos nariui – sugyventinei R. Š. – tyčia vieną kartą spyrė į kairį klubą, vieną kartą plaštaka sudavė į kairę akį, padarydamas poodines kraujosruvas kairiojo klubo srityje ir kairiosios akies viršutiniame voke, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo E. A. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (41-43, 46-47 b. l.), kuriuose nurodyta, kad 2015 m. rugsėjo 1 d. su sugyventine R. Š. ir jos vaikais ėjo į rugsėjo 1-osios šventę. Po to išvažiavo į darbą, namo grįžo apie 17⁰⁰ val. Grįžęs namo pamatė, kad sugyventinė geria vyną. Tada jis nuėjo į vonią ir ten išgėrė 16 tablečių raminamųjų vaistų, peiliuku susipjaustė ranką. Vonioje pabuvo apie pusę valandos, po to nuėjo į balkoną, surūkė 6 cigaretes. Vėliau atsigulė. Po kiek laiko atėjo sugyventinė R. ir pradėjo jį traukti iš lovos, nes pamatė, kad jam iš rankos bėga kraujas. Jis R. išstūmė į kitą kambarį ir uždarė duris. Atsigulė į lovą. R. vėl atėjo, jį puolė, draskė kaklą, todėl jis ją vėl išvarė į kitą kambarį. Kas buvo toliau - neatsimena, nes jį suveikė vaistai. Pamena, kad jį pažadino pareigūnai ir išvežė į policiją. Pripažįsta, kad galėjo naudoti smurtą prieš sugyventinę, bet to nepamena, mano, kad tokiam jo elgesiui įtakos turėjo vaistai. Gailisi dėl to, ką padarė, R. atsiprašė.

Nukentėjusiosios R. Š. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (22-24 b. l.), kuriame teigiama, kad ji su sugyventiniu E. A. gyvena apie metus oficialiai nesusituokę. Kartu su jais gyvena du jos nepilnamečiai vaikai. Anksčiau E. prieš ją nesmurtavo. 2015 m. rugsėjo 1 d. jie lydėjo vaikus į mokyklą, po to ji nuvažiavo pas seserį švęsti, o E. važiavo į darbą. Namo grįžo apie 16⁰⁰ val., po kiek laiko grįžo ir E.. Jis buvo be nuotaikos, nebendravo. E. užsidarė vonioje ir prabuvo apie pusę valandos. Išėjęs iš vonios į virtuvę, telefonu kažkam skambino. Vėliau balkone rūkė cigaretes. Apie 20⁰⁰ val. nukentėjusioji su mažuoju vaiku nuėjo miegoti. Po kiek laiko sugyventinis ėmė šaukti, kad ji atidarytų duris, nes jis norėjo pasiimti vaistus. Jai nespėjus paduoti vaistų, E. išspyrė kambario duris. Įėjęs į kambarį, E. ją du kartus pastūmė ir ji nukrito ant lovos. Kai stojosi, E. spyrė į kairį klubą. Pajuto fizinį skausmą, liko mėlynė. Ji šaukė, kad E. baigtų, antraip iškvies policiją. Tada E. trenkė jai į kairę akį. Vėl pajuto fizinį skausmą, kairės akies viršutiniame voke atsirado mėlynė. Tuo metu iš lauko parėjo vyresnysis sūnus ir puolė ją ginti. Paskui E. nuėjo į vaikų kambarį ir užsidarė. Ji iškvietė policiją. Mano, kad E. taip pasielgė, nes vartoja stiprius raminamuosius vaistus, kurie veikia jo psichiką. E. jokių pretenzijų neturi, jam atleidžia, civilinio ieškinio nereiškia.

Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės M. V. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame pažymėta, kad 2015 m. rugsėjo 1 d. apie 21³⁰ val. buvo gautas R. Š. pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui sugyventinis E. A. išspyrė miegamojo duris ir pradėjo ją mušti, suduodamas rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas (13-16 b. l.),

Taip pat nukentėjusiosios R. Š. protokolu-pareiškimu (5-7 b. l.), įvykio vietos apžiūros protokolu (9-11 b. l.), specialisto išvada Nr. G 1309/15(04) (28 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, kurie vieni kitus atitinka ir papildo, teismas konstatuoja, kad inkriminuota nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, nes nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII sk. straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.

Nežymus sveikatos sutrikdymas savo šeimos nariui gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 m. (BK 140 str. 2 d.).

Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti 24 parų arešto bausmę, įpareigojant ją atlikti poilsio dienomis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 16 parų arešto bausmę, įpareigojant ją atlikti poilsio dienomis. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikino sulaikymo laiką - dvi paras.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (70-72 b. l.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. kaltinamasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (66 b. l.). Išsituokęs (64 b. l.). Į VšĮ Dainų PSPC Psichikos sveikatos centro psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitą, VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybės ligų registrą, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės ligonių pacientų registrą neįtrauktas (70-72 b. l.). 18 kartų baustas administracine tvarka, dominuoja pažeidimai, kuriais kėsinamasi į nuosavybę, turi galiojančią nuobaudą (75-88 b. l.). Teistas, daugiausia už vagystes, bausmę atliko (85-114 b. l.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi; be to, atsiprašė nukentėjusiosios (BK 59 str. 1 d. 2 p.; 2 d.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes, padarinius, kaltinamojo asmenybę, teismas mano, kad adekvati bausmė galėtų būti prokurorės siūloma vidutinio griežtumo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, kurio dydis (trukmė) parenkamas mažesnis už sankcijos vidurkį (BK 49 str. 3 d.).

Laikantis BK 64¹ straipsnio reikalavimų, paskirta arešto bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. 22³⁰ val. iki 2015 m. rugsėjo 3 d. 10³⁵ val. buvo laikinai sulaikytas (37-38 b. l.). Į atliktą arešto bausmę santykiu 1:1 įskaitomos dvi kaltinamojo laikino sulaikymo paros, jas prilyginant dviem arešto paroms (BK 66 str. 2 d.).

Kadangi kaltinamasis dirba, arešto bausmę skiriama atlikti poilsio dienomis (BK 49 str. 5 d.). Išaiškinti kaltinamajam, kad ne vėliau kaip per 7 d. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis turi susitarti su Kalėjimų departamentu prie LR TM dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko (BVK 59 str. 2 d.). Pažeidus arešto atlikimo poilsio dienomis tvarką, teismas ją gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka (BK 49 str. 5 d.).

Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės: įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (51-52, 54-55, 57-59 b. l.) – taikomos tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas (BPK 139 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 16 (šešiolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į atliktos arešto bausmės laiką santykiu 1:1 įskaityti E. A. laikino sulaikymo laiką - dvi paras.

Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje poilsio dienomis.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. A. faktinio patalpinimo į areštinę.

E. A. skirtas kardomąsias priemones: įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Išaiškinti E. A., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.