Kauno apygardos teismo nutartis

2014-10-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1633-238/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-01
Bylos Nr.
1S-1633-238/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
A. V.
Kategorijos
Nr. 1S-1633-238/2014;
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimą taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 2 dalį, BK 149 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, BK 149 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams. Bausmės pradžia – 2007-11-29, bausmės pabaiga – 2016-11-29.

Nuteistasis A. V. pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija 2014 m. liepos 15 d. priimtu nutarimu Nr. 93-496 nutarė taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 4 mėnesių 19 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2014 m. liepos 10 d.) laisvės atėmimo bausmės, pasiūlė nuteistajam nustatyti baudžiamojo poveikio priemones. Nutarimą motyvavo tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 43 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, tačiau pagrindiniai nuteistojo rizikos veiksniai, mažinantys pakartotinio nusikalstamumo padarymo tikimybę ateityje yra ketinimai įsidarbinti UAB „CHEMO Baltic“ bei moralinė ir emocinė artimųjų parama, šiuo metu neigiamas požiūris į nusikaltimą. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos skirtas rekomendacijas, ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartimi nutarė atsisakyti tvirtinti Komisijos 2014 m. liepos 15 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs priimto nutarimo taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvus, konstatavo, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė, taip pat būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis A. V. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo. Aplinkybė, kad A. V. formaliai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl jo lygtinio paleidimo, dar nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą jam šiuo metu.

Šalies argumentai

Skundu nuteistasis A. V. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – tenkinti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir paleisti jį lygtinai iš pataisos namų. Skunde nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, vėl tik subjektyviai įvertino jo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir kitas aplinkybes, kurios turi turėti įtakos sprendimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jo atžvilgiu tikslingumui. Teismas net neatsižvelgė, jog ne pirmą kartą svarsto galimybę taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, kai priėmė sprendimą jo netaikyti labiausiai vėl tik dėl to, kad dar neatliktos bausmės dalis didelė, nors kai pirmą kartą svarstė klausimą dėl jo lygtinio paleidimo, teigė tą patį. Akivaizdu, kad prašydamas taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą pagal atitinkamą BVK nuostatą, visada būdavo, kaip ir šiuo metu yra, atlikęs daug didesnę, nei įstatymo nustatyta teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jog būtų galima jam taikyti lygtinį paleidimą. Ypatingai keista, kad teismas eilinį savo sprendimą dėl netaikymo jo atžvilgiu lygtinio paleidimo argumentavo tuo, kad neatliktos bausmės dalis yra dar didelė, nors minimalų atliktos bausmės dalies dydį nurodo įstatymų leidėjas – BVK 157 str. 2 d. yra apibrėžtas ir asmenų ratas, ir nusikaltimų sunkumo lygis, kad būtų galimas lygtinio paleidimo nuostatų taikymas nuteistojo atžvilgiu. Nuolatinė teismo pozicija (per maža atlikta teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis), kurios pagrindu atmetami Komisijos sprendimai dėl jo lygtinio paleidimo, nesuprantama, nes LR Konstitucijos 109 str. 3 d. reikalauja, kad teismas sprendimus grįstų vadovaudamasis įstatymu, nors ir pagal teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarties aiškinimą išeina, kad įstatymo nuostatų taikymas jo atžvilgiu galimas tik jam atlikus daug didesnę bausmės dalį, nei nustato įstatymas, nors reikalauti be jokio faktinio pagrindo atlikti didesnę laisvės atėmimo bausmę, nei reikalauja įstatymas, yra esminis įstatymo teisinės normos iškreipimas, pakeičiantis šios normos prasmę ir tuo pačiu pažeidžiantis LR Konstitucijos reikalavimą, kad teismai sprendimus grindžia vadovaudamiesi tik įstatymu. Teismas atmetė Komisijos 2014 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. 93-496 aiškindamas, kad jis bausmės atlikimo metu vieną kartą buvo baustas už režimo reikalavimų pažeidimus, nors visiškai nevertino, jog drausminė nuobauda seniai išnykusi, be to, drausminė nuobauda jau kartą realiai įtakojo tiek Komisijos, tiek teismo sprendimą netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo. Vadovaujantis tuo, kas aukščiau išdėstyta galima teigti, kad už savo padarytą nusižengimą jis yra ne tik adekvačiai nubaustas, bet teismas tokiu sprendimu siekia nuolatinio jo baudimo už nusižengimą, kurio teisinis galiojimo laikas seniai išnykęs. Be to, teismas vėl visiškai neatsižvelgė, kad po nusižengimo buvo ne vieną kartą skatintas, nuobauda už nusižengimą panaikinta paskatinimo už atitinkamą elgesį bausmės atlikimo metu, yra nusiteikęs pasimokyti iš praeities klaidų, atlikdamas bausmę neatsisako darbo, dalyvauja visuomeninėje veikloje, įgijo specialybę baigęs VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centrą 2012/2013 metais, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, išlikę tvirti socialiniai ryšiai su artimaisiais, lygtinai paleistas bus priimtas dirbti į UAB „CHEMO Baltic“. Skunde nurodo, kad įstatymas nenumato netaikyti lygtinio paleidimo, jei nuteistasis bausmę atlieka už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo įvykdymą. Teismo sprendimas tinkamai neišaiškintas, nes pagal „OASys“ metodiką jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, jis yra atlikęs daugiau nei šešerius metus laisvės atėmimo bausmės iš paskirtų devynerių metų, kurių metu mokosi, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, palaiko socialinius ryšius. Teismas turėtų atsižvelgti, kad jam buvo skirta itin griežta, viršijanti BK 150 str. sankcijos vidurkį, laisvės atėmimo bausmė būtent dėl jo įvykdyto nusikaltimo sunkumo, kad teismo nuosprendžio paskelbimo metu buvo įgyvendintas teisingumo principas jo kaip nusikaltimą padariusio asmens atžvilgiu, atsižvelgus į visuomenės interesą, kurį gina LR Baudžiamojo kodekso nuostatos. Teigia, kad teismas visiškai nevertino jo kaip nuteistojo asmenybės, elgesio bausmės atlikimo metu, jo atžvilgiu taikytų socialinės reabilitacijos priemonių, kitų svarbių priežasčių bei Komisijos 2014 m. liepos 15 d. faktiškai pagrįsto nutarimo Nr. 93-496 dėl jo lygtinio paleidimo. Blogiausia, kad teismui nėra svarbu, kad jis yra skatinamas už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą nuteistųjų visuomeninėje veikloje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Akivaizdu, kad teismas paprasčiausiai nenori pripažinti lygtinio paleidimo nuostatos jo, kaip nuteistojo A. V., atžvilgiu, kai teismui, ne pirmą kartą nagrinėjusiam klausimą dėl jo lygtinio paleidimo, išlieka aktualūs klausimai, kaip ir pirmojo teismo metu, dėl jo lygtinio paleidimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. V. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinai iš pataisos įstaigos gali būti paleisti tik tie asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tuo atveju, kai asmuo atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus LR BVK 157 straipsnyje, t. y. yra atlikęs reikiamą dalį paskirto bausmės laiko, turi būti įvertintos ir kitos aplinkybės (nuteistojo asmenybė, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, pobūdis ir padarymo aplinkybės, ankstesni teistumai, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės).

Konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti LR BVK 157 straipsnio nuostatas. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, charakteristiką, socialinio tyrimo išvadas, nusikalstamo elgesio riziką, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas nepagrįstai vertino anksčiau paminėtas nutartyje nurodytas aplinkybes. Teismas pagrįstai įvertino nusikaltimų, už kuriuos nuteistasis atlieka bausmę, pobūdį ir sunkumą, nuteistojo asmenybę, ankstesnius teistumus (anksčiau teistas 1 kartą), nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu (net 6 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, paskutinį kartą prieš mažiau nei dvejus metus, ir nors galiojančių nuobaudų šiuo metu neturi, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo nepriekaištingas) ir kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos darant išvadas dėl asmenų nusikalstamo elgesio rizikos. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo A. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (43 balai pagal OASys) yra vidutinė, o tai svarbi aplinkybė darant išvadas dėl galimo nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo, jei jis būtų paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai. Taigi medžiagoje nėra duomenų, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nesutiktina su apelianto argumentu, kad reikalauti be jokio faktinio pagrindo atlikti didesnę laisvės atėmimo bausmę, nei reikalauja įstatymas, yra esminis įstatymo teisinės normos iškreipimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant, ar nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals, svarbu nustatyti ne tik formalųjį neatliktos bausmės pobūdį, tačiau ir jos sąsają su materialiaisiais pagrindais. Tai, kad nuteistasis atliko būtinąją bausmės dalį, kurią būtina atlikti siekiant pateikti prašymą dėl lygtinio paleidimo, savaime nepaneigia teismo teisės vertinti atliktos bausmės dalį materialiųjų sąlygų kontekste. Teismas tik įvertinęs materialiąsias aplinkybes (nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, pobūdį ir padarymo aplinkybes, ankstesnius teistumus, nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes) gali padaryti išvadą, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, kad būtų galima daryti išvadą, jog nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistojo A. V. skunde nurodomos aplinkybės, kurių pagrindu jis prašo taikyti lygtinį paleidimą, padaryti tokią išvadą nagrinėjamu atveju neabejotino pagrindo nesudaro.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai nesiremia pataisos įstaigos nuteistajam palankiu nutarimu dėl lygtinio paleidimo, atmestini. Teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, kuris nurodo, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, o teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Taigi iš šių pamatinių valstybės konstitucinių nuostatų yra akivaizdu, kad visuomenės atstovų nuomonės neįpareigoja teismo tvirtinti ar netvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijų nutarimus, nes konstitucinis imperatyvas draudžia kitiems subjektams kištis į bausmės skyrimą ir vykdymą bei įpareigoja būtent teismą, įvertinus formaliųjų ir materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų visumą, priimti galutinį sprendimą taikyti ar atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis). Konstatuotina, kad dar neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra gana didelė (daugiau nei dveji metai). Paleidus nuteistąjį A. V. lygtinai jau šiuo metu, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurių turinys nėra neteisingas. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju negalima remtis tik apelianto pabrėžiamais lygtinio paleidimo tikslais, bet visiškai nekreipti dėmesio į pačios bausmės paskirtį, nes tai prieštarautų teisingumo principui. Per trumpas paskirtos bausmės atliktas laikas gali nuteistajam A. V. suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, o tai gali būti viena iš prielaidų ateityje vėl nusikalsti. Taip pat pabrėžtina, kad tokiu atveju būtų pažeistas ir visuomenės saugumo interesas, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuris dėl teismo malonės būtų susiformavęs klaidingą nuomonę dėl jo padarytų labai sunkių nusikaltimų, nes jis pernelyg švelniai nubaustas.

Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas pagrįstai Komisijos nutarimo nepatvirtino. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pagal skundo argumentus nėra pagrindo. Konstatuojama, kad nėra įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo A. V. skundo, todėl jis atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti nuteistojo A. V. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė