Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Juozapo Surblio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. M. ir N. S., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų D. R. ir A. R., civilinio atsakovo Kretingos rajono savivaldybės VšĮ Kretingos ligoninės apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 229 str. atimant teisę dirbti mediko darbą, susijusį su žmonių gydymu, dvejiems metams, N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 229 str. atimant tiesę dirbti mediko darbą, susijusį su žmonių gydymu, vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Iš VšĮ Kretingos ligoninės priteista D. R. 1 000 litų turtinei žalai ir 100 000 litų neturtinei žalai atlyginti, A. R. 1 000 litų turtinei žalai ir 20 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

S. M. nuteista už tai, kad būdama asmeniu, prilyginamu valstybės tarnautojui, dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, dėl to fizinis asmuo patyrė didelę žalą: dirbdama Kretingos rajono savivaldybės ligoninės Akušerijos- ginekologijos skyriuje gydytoja akušere-ginekologe, 2005 m. sausio 26 d., nuo 17.00 val., Akušerijos-ginekologijos skyriuje, prižiūrėdama gimdyvę D. R., 20.40 valandą, susipažinusi su gimdyvės D. R. anksčiau rašyta vaisiaus kardiotokograma, neįvertino ir nediagnozavo nuo 19.19 val. vaisiaus kardiotokogramoje užregistruotų pirmųjų vaisiaus hipoksijos požymių, neatkreipė dėmesio į vaisiaus elgesiui nebūdingus požymius, bendrą būklę, toliau registruotoje kardiotokogramoje stebimo gimdos hipertonuso bei gimdymo veiklos hiperdinamijos, nepagrįstai pradėjo gimdymo veiklos pakartotinę stimuliaciją oksitocinu, tuo pablogindama vaisiaus būklę, nors privalėjo koreguoti gimdymo planą ir gimdymą užbaigti skubia Cezario pjūvio operacija. Tačiau ji, toliau netinkamai atlikdama savo pareigas, skatino gimdymą oksitocinu iki 22.10 valandos, laiku ir tinkamai neužbaigdama gimdymo Cezario pjūvio operacija, nes pati Cezario pjūvio operacijų neatlieka. Tuo ji pažeidė VšĮ Kretingos ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriaus gydytojo akušerio-ginekologo pareiginės instrukcijos, patvirtintos Kretingos ligoninės vyr. gydytojo 2000 m. birželio 13 d., bendrosios dalies 2 punkto reikalavimą – gydytojas-akušeris ginekologas, dirbdamas ordinatoriumi, teikia kvalifikuotą būtinąją medicinos pagalbą ir užsiima akušerijos ginekologijos ligų diagnostika ir gydymu, 3 punkto reikalavimą – gydytojas ordinatorius darbe vadovaujasi skyriaus nuostatais, vidaus tvarkos taisyklėmis, šia pareigine instrukcija, vyriausiojo gydytojo įsakymais, Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymais, kitais norminiais aktais, dalies „Pareigos“ 2 punkto reikalavimą – gydytojas akušeris-ginekologas pagal norminius bei teisės aktus pagal savo kompetenciją turi mokėti diagnozuoti, gydyti akušerinius-ginekologinius susirgimus, išmanyti pacientų, sergančių šiomis ligomis, reabilitacijos principus, žinoti šių ligų profilaktiką, diagnozuoti ar įtarti jų komplikacijas, 3 punkto reikalavimą – priimti, apžiūrėti ir suteikti reikalingą medicinos pagalbą pacientėms Akušerijos-ginekologijos ir Priėmimo skyriuje, 8 punkto reikalavimą – esant reikalui, atsižvelgdamas į pacientų sveikatos būklės dinamiką, koreguoti gydymo ir tyrimo taktiką ir tai pažymėti medicininėje dokumentacijoje; Kretingos ligoninės budinčio gydytojo chirurgo, gydytojo pediatro, gydytojo anesteziologo-reanimatologo, gydytojo akušerio-ginekologo nakties, išeiginių ir švenčių dienomis pareiginės instrukcijos, patvirtintos Kretingos ligoninės vyr. gydytojo 2000 m. birželio 13 d., bendrosios dalies 2 punkto reikalavimą – darbe vadovautis skyriaus nuostatais, vidaus tvarkos taisyklėmis, gydytojų saugos darbe instrukcija, šia pareigine instrukcija ir vyr. gydytojo įsakymais, dalies „Pareigos“ 4 punkto reikalavimą – užtikrinti sunkių pacientų sveikatos būklės nepertraukiamą stebėjimą bei pagalbos teikimą ir duomenis apie tai užrašyti ligos istorijoje, 5 punkto reikalavimą – esant reikalui, atsižvelgdamas į pacientų sveikatos būklės dinamiką, koreguoti gydymą ir tai atitinkamai dokumentuoti, 6 punkto reikalavimą - laiku teikti reikiamos apimties skubią medicinos pagalbą, 7 punkto reikalavimą – priimti, apžiūrėti ir suteikti reikalingą medicinos pagalbą nakties, išeiginių ir švenčių dienomis hospitalizuotiems pacientams, pildyti jų ligos istorijas pagal patvirtintas metodines rekomendacijas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-01-18 įsakymu Nr.28 patvirtinto Lietuvos medicinos normos MN 64:1999 „Gydytojas akušeris-ginekologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 7.6 punkto reikalavimą – mokėti diagnozuoti, gydyti pagal savo kompetenciją nėščiąsias ir ligones, sergančias įvairiomis ligomis, bei moteris, kurioms yra rizikingų nėštumo būklių, bei 7.8.1.13 punkto reikalavimą- mokėti atlikti Cezario pjūvį. Dėl anksčiau minėtų veiksmų neatlikimo gimdyvės D. R. naujagimis, gimęs (duomenys neskelbtini), VšĮ Kretingos ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriuje atlikus Cezario pjūvį su diagnoze – sunkaus laipsnio asfiksija, traukulinis sindromas, koma, pernešiojimas, (duomenys neskelbtini) mirė dėl hipoksijos gimdoje. Todėl Akušerijos-ginekologijos skyriaus gydytoja akušerė-ginekologė S. M., netinkamai atlikdama savo pareigas dėl neatsargumo, padarė D. R., A. R., R. V. ir M. R. didelę žalą.

N. S. nuteista už tai, kad būdama asmeniu, prilyginamu valstybės tarnautojui, dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, dėl to fizinis asmuo patyrė didelę žalą: dirbdama Kretingos rajono savivaldybės ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriuje vyresniąja akušere, 2005 m. sausio 26 d. nuo 17.00 val. Akušerijos-ginekologijos skyriuje, prižiūrėdama gimdyvę D. R., rašydama pastarosios vaisiaus kardiotokogramą, jos nevertino, nepastebėjo nuo 19.19 val. D. R. vaisiaus kardiotokogramoje užregistruotų pirmųjų vaisiaus hipoksijos požymių, neatkreipė dėmesio į vaisiaus elgesiui nebūdingus požymius, bendrą būklę, neinformavo apie tai gydytojos, o laikotarpiu nuo 20.32 val. iki 21.32 val., esant progresuojantiems hipoksijos požymiams, iš viso nerašė D. R. vaisiaus kardiotokogramos, tuo nesilaikė gydytojos akušerės-ginekologės S. M. nurodymų – nuolat rašyti nėščiosios D. R. kardiotokogramą ir pažeidė 2000-06-13 pasirašytų VšĮ Kretingos ligoninės vyriausiojo gydytojo V. M. patvirtintų „Akušerės, dirbančios Akušerijos-ginekologijos skyriuje, pareigų instrukcijos“ 9 punkto reikalavimą – registruoti kardiotokogramą ir ją įvertinti, bei 6 punkto reikalavimą – stebėti moters ir naujagimio elgesį, bendrą jų sveikatos fizinę, psichinę būklę, atkreipti dėmesį į nebūdingus požymius, simptomus, reakcijas ar bendrą būseną ir neatidėliotinai informuoti apie tai gydytoją; neįvertino vaisiaus širdies tonų kardiotokogramos, tuo ji nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-09-30 įsakymu, numeris V- 568, patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 40:1997 „Akušerė (akušeris). Funkcijos, kompetencija, pareigos, teisės ir atsakomybė“ A priedo reikalavimo – akušerė privalo registruoti kardiotokogramą ir ją įvertinti. Be to, ji neužtikrino nėščiosios D. R. savalaikio perkėlimo į operacinę, nes gimdyvė operacinėje buvo tik po 35 minučių. Dėl anksčiau minėtų akušerės N. S. veiksmų neatlikimo bei gydytojos akušerės ginekologės S. M. laiku nepastebėtos, neįvertintos, nediagnozuotos hipoksijos gimdoje, laiku neatliktos Cezario pjūvio operacijos gimdyvės D. R. naujagimis, gimęs 2005-01-26 22.58 val. VšĮ Kretingos ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriuje atlikus Cezario pjūvį su diagnoze – sunkaus laipsnio asfikcija, traukulinis sindromas, koma, pernešiojimas, 2005-02-10 mirė dėl hipoksijos gimdoje. Todėl Akušerijos-ginekologijos skyriaus vyresnioji akušerė N. S., netinkamai atlikdama savo pareigas dėl neatsargumo, padarė D. R., A. R., R. V. ir M. R. didelę žalą.

Nuteistoji S. M. prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2007-01-11 nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes ji neįvykdė veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Teismas, pripažindamas ją kalta, rėmėsi į kaltinamąjį aktą iš Valstybinio medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vyr. specialistės D. B. ataskaitos nurašytais duomenimis, tačiau ši specialistė nebuvo įspėta dėl atsakomybės pagal LR baudžiamojo kodekso 235 straipsnį. Nuteistoji nurodo, kad vaisiaus kardiotokograma nebuvo patologinė. Ji vertintina kaip abejotina ir neduodanti pagrindo diagnozuoti vaisiaus hipoksijos požymių bei priimti skubaus sprendimo dėl Cezario pjūvio operacijos. Iš dalies tai patvirtina liudytoja D. O., tačiau jos parodymai teismo posėdžio protokole užrašyti ne visi, o nuteistosios pastabos dėl protokolo bei prašymas pakartotinai apklausti šią liudytoją – atmesti. Profesinės kompetencijos patikrinimo komisija padarė išvadą, kad nuteistosios profesinė kompetencija atitinka licencijoje nurodytos specialybės reikalavimus, o jos veiksmai įvertinti kaip paprasta, nešiurkšti medicinos praktikos klaida. Nepagrįsta teismo išvada, kad pradėjusi gimdymo veiklos stimuliaciją oksitocinu, nuteistoji pabloginusi vaisiaus būklę, nes to nepatvirtino nė vienas specialistas, o Audito inspekcijos specialistė padarė tik prielaidą, neišdėstydama jokių motyvų. Nuteistoji sutinka, kad Cezario pjūvio operacija nebuvo atlikta laiku, tačiau ji dėl to nekalta, nes 2005-01-26 20 val. 40 min. požymių, rodančių būtinumą atlikti skubią Cezario pjūvio operaciją, dar nebuvo. Remiantis kardiotokogramos duomenimis, progresuojanti vaisiaus hipoksija prasidėjo 21 val. 50 min., apie tai jai buvo pranešta apie 22.00 val., kai ji priiminėjo L. K. gimdymą. Klaidinga teismo nuosprendžio išvada, kad Cezario pjūvio operacija laiku nebuvo atlikta dėl to, kad nuteistoji šių operacijų nemokanti atlikti ir neatlieka. Jos kvalifikaciją patvirtina galiojanti licencija, suteikianti teisę užsiimti gydytojo akušerio-ginekologo praktika. Tačiau jai tiesiog nepasitaikė atvejo, kai būtų reikėję tokią operaciją atlikti. Nuteistoji teigia, kad LR sveikatos apsaugos ministro 1999-01-18 įsakymu Nr.28 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 64:1999 „Gydytojas akušeris-ginekologas, teisės pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, už kurių pažeidimą ji nuteista, nėra paskelbtos įstatymo nustatyta tvarka ir todėl negalioja. Nuteistoji nurodo, kad jos kaltė negali būti grindžiama negaliojančio teisės akto pažeidimu. Ligoninės vadovo instrukcijos yra tik bendro pobūdžio reikalavimai, todėl teismo išvada, kad ji ją pažeidė, taip pat nepagrįsta.

Nuteistoji N. S. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2007-01-11 nuosprendį ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį. Nuteistoji nurodo, kad 2005-01-26 savo darbo pareigas ji atliko pagal budėjimo grafiką nuo 7.30 val. iki 15.00 val. Tą dieną A. R. jos paprašė prižiūrėti D. R. ir paėmęs ją iš namų jau po darbo, t.y. 17.00 val., atvežė į ligoninę. Be to, jos niekas iš Kretingos ligoninės administracijos neįpareigojo ir neįgalino prižiūrėti D. R.. Nuteistoji nurodo, kad tuo metu ji nebuvo BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu. Todėl mano, kad jos veikoje nėra nusikaltimo sudėties. Teismo nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad ji rašydama vaisiaus kardiotokogramą, jos nevertino, apie hipoksijos požymius neinformavo gydytojos, nesilaikė gydytojos S. M. nurodymų. Iš bylos medžiagos matosi, kad gydytoja S. M. jokių nurodymų dėl kardiotokogramos stebėjimo ir fiksavimo jai nedavė. Ji savo iniciatyva rašė kardiotokogramos rezultatus ir apie hipoksijos požymius pranešdavo gydytojai S. M.. Gydytoja tą faktą patvirtino. Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išvadoje nurodyta, kad ji nesiima spręsti klausimo dėl gydytojos veiksmų priežastinio ryšio su naujagimio R. mirtimi. Todėl nuteistoji mano, kad teismas neturėjo pagrindo teigti, kad jos veika yra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su naujagimio R. mirtimi.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. R. prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2007-01-11 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: S. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 229 str., ir nubausti teisės atėmimu dirbti mediko darbą, susijusį su žmonių gydymu, ketveriems metams, N. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 229 str., ir nubausti teisės atėmimu dirbti mediko darbą, susijusį su žmonių gydymu, ketveriems metams. Iš atsakovo VšĮ Kretingos ligoninės jai priteisti 4 001 000 Lt (keturis milijonus vieną tūkstantį litų) žalos atlyginimui, iš jų l 000 Lt turtinei žalai atlyginti ir 4 000 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o R. V. iš atsakovo VšĮ Kretingos ligoninės priteisti l 000 000 Lt (vieną milijoną litų) neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji teigia, kad sūnaus mirtis jai sukėlė labai didelius dvasinius išgyvenimus, po šios nelaimės ji nebeužmiega naktimis, dažnai sapnuoja košmarus, nuolatos kankina bloga nuojauta. Nukentėjusiosios sūnus iš pirmosios santuokos R. V. dėl tragiškos brolio netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, todėl ir jis turi pagrindą į neturtinės žalos atlyginimą. Teismo sprendimas atmesti sūnaus civilinį ieškinį visiškai nepagrįstas. Nusikaltimas buvo padarytas dėl didelio neatsargumo, jis sukėlė labai sunkias pasekmes, todėl atlygintinos žalos dydis turi būti didinamas. Teismas neanalizavo žalą padariusio asmens finansavimo šaltinių ir turtinės būklės, todėl netinkamai įvertino jo turtinę padėtį, nors, kaip matyti iš nuosprendžio esmės, tuo pagrindu žymiai sumažino neturtinės žalos dydį. Apie sunkią turtinę padėtį įrodymų nepateikė ir civilinis atsakovas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą ar atėmus gyvybę, yra pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teismas, paskirdamas bausmės dydį artimą minimaliam tos rūšies bausmės dydžiui, nepakankamai atsižvelgė į tai, kad nuteistųjų veiksmai sukėlė ypač sunkias pasekmes, t.y. žmogaus mirtį, todėl bausmės dydis turėjo būti paskirtas artimas bausmės dydžio maksimumui.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. R. prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2007-01-11 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: S. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 229 str., ir nubausti teisės atėmimu dirbti mediko darbą, susijusį su žmonių gydymu, ketveriems metams, N. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 229 str., ir nubausti teisės atėmimu dirbti mediko darbą, susijusį su žmonių gydymu, ketveriems metams. Iš atsakovo VšĮ Kretingos ligoninės jam priteisti 4 001 000 Lt (keturis milijonus vieną tūkstantį litų) žalos atlyginimui, iš jų l 000 Lt turtinei žalai atlyginti ir 4 000 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o M. R. iš atsakovo VšĮ Kretingos ligoninės priteisti l 000 000 Lt (vieną milijoną litų) neturtinei žalai atlyginti. R. R. nurodo, kad dėl sūnaus mirties patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus. Jo dukra iš pirmosios santuokos M. R. dėl tragiškos brolio netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, ji turi pagrindą į neturtinės žalos atlyginimą, todėl teismo sprendimas atmesti M. R. civilinį ieškinį visiškai nepagrįstas. Teismas neanalizavo žalą padariusio asmens finansavimo šaltinių ir turtinės būklės, turimo turto ir lėšų, todėl netinkamai įvertino jo turtinę padėtį. Apie sunkią turtinę padėtį įrodymų nepateikė ir civilinis atsakovas. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą ar atėmus gyvybę, yra ne žalą padariusio asmens turtinė padėtis, o pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teismas, paskirdamas bausmės dydį artimą minimaliam tos rūšies bausmės dydžiui, nepakankamai atsižvelgė į tai, kad nuteistųjų veiksmai sukėlė ypač sunkias pasekmes, t.y. žmogaus mirtį, todėl bausmės dydis turėjo būti paskirtas artimas bausmės dydžio maksimumui.

Civilinė atsakovė VšĮ Kretingos ligoninė prašo pakeisti nuosprendį: sumažinti priteistos neturtinės žalos ir priteistų atstovavimo išlaidų dydį, priteistos neturtinės žalos mokėjimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui. Civilinė atsakovė nurodo, kad CK 6.284 str. 1 d. ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 str. 3 d. numatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos (iš jos ir į neturtinės) atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą, todėl ieškovams nėra numatyta teisė į žalos atlyginimą. Kretingos teismas tenkino D. ir A. R. ieškinius, bet įstatymu nepagrindė šių asmenų teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą. Vadovaujantis CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas nuosprendyje nurodė, kad naujagimio mirtis nukentėjusiesiems sukėlė dideles kančias, psichinės ir dvasinės sveikatos pablogėjimą, kuris pasireiškia nemigo naktimis, košmariškais sapnais, irzlumu ir net depresija. Civilinės atsakovės nuomone, tai konstatuodamas, Kretingos teismas privalėjo atsižvelgti, kad jokių įrodymų ieškovai dėl to nepateikė. Vienas iš įstatymo nustatytų neturtinės žalos vertinimo kriterijų yra žalą padariusio asmens kaltė. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta, kad S. M. ir N. S. padarė nusikaltimą dėl neatsargumo. Nustačius, kad kaltės forma - neatsargumas, būtina buvo nustatyti, ar tai buvo didelis neatsargumas. Byloje esantys įrodymai leidžia teigti, kad tai nėra didelis neatsargumas. Pagal LR CK 6.280 str. Kretingos ligoninė, atlyginusi ieškovams neturtinę žalą, įgis regreso teisę tokiam dydžiui, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl yra labai svarbus teismo vertinimas, kaip atsakomybė turi būti padalyta tarp Kretingos ligoninės ir medikių. Teismas privalėjo nuosprendyje įvertinti ne tik kaltinamųjų kaltę ir atsakomybę, bet ir civilinio atsakovo atsakomybės ribas, jas diferencijuoti. Tačiau Kretingos teismas to nepadarė. Kretingos teismas tik 1,2 procento tenkindamas pareikštus civilinius ieškinius, nepagrįstai visiškai patenkino A. ir D. R. prašymą atlyginti šių ieškinių atstovavimo išlaidas, nors privalėjo jas mažinti proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Apeliacijos teismo posėdyje nuteistosios ir gynėjai nurodo tą patį, kas išdėstyta apeliaciniuose skunduose, – prašo nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nukentėjusieji prašo nuteistųjų skundus atmesti ir nuteistosioms skirti griežtesnes bausmes, o neturtinės žalos atlyginimui priteisti tokio dydžio ieškinius, kokius buvo pareiškę byloje. VšĮ Kretingos ligoninės atstovė prašo kitaip išspręsti iš ligoninės priteistos neturtinės žalos dydį – jį iš esmės sumažinti.

Dėl nuteistosios S. M. skundo dėl jos

Teismas, spręsdamas nuteistosios S. M. kaltumo klausimą ir ją pripažindamas kalta dėl tarnybos pareigų neatlikimo, rėmėsi į bylą surinktų duomenų, kaip įrodymų, vertinimu, nuteistosios, kaip valstybės tarnautojos, darbo laiku atliekamus veiksmus susiedamas su tarnybos veiklą reguliuojančių normatyvinių aktų turinio esme, iš nuosprendyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyviąją pusę sudarančių veiksmų turinio darydamas išvadas apie atsiradusias pasekmes, konstatuodamas neatsargumą kaip kaltės formą, susijusį su nusikalstamu pasitikėjimu.

Kaltinimo, o kartu ir nuteistosios pripažinimą kalta, apibrėžimo esmė siejama su tuo, kad nuteistoji, būdama valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, dėl to fiziniai asmenys patyrė didelę žalą – D. R. (duomenys neskelbtini). pagimdytas naujagimis dėl hipoksijos gimdoje (duomenys neskelbtini) mirė.

Byloje nustatyta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad nuteistoji S. M., turėdama Sveikatos apsaugos ministerijos medicinos praktikos licenciją, suteikiančią teisę verstis medicinos praktika – dirbti gydytoja akušere-ginekologe, nuo 1996 m. birželio 5 d. dirbo Kretingos ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriuje. Remiantis ligoninėje sudarytais darbo (budėjimo) grafikais, 2005 m. sausio 26 d. dirbo nuo 17 val., t. y. tuo metu, kada skyriaus palatoje gulėjo nukentėjusioji D. R..

Iš byloje ir nuosprendyje išdėstytų duomenų matyti, kad, kai kurių specialistų manymu, tuo laiku jau buvo suėjęs gimdymo laikas ir tą dieną (vakare) 22 val. 54 min., atlikus Cezario operaciją, nukentėjusioji pagimdė vyriškos lyties kūdikį, kurio sveikatos būklė iš karto buvo sudėtinga ir kuris, kaip minėta, 2005 m. vasario 10 d. mirė.

Teismo medicinos specialistui ištyrus kūdikio mirties priežastis, nustatyta, kad jis mirė dėl hipoksijos gimdoje.

Nagrinėjant aplinkybes, kurios lėmė vaiko mirtį, nustatyta, kad D. R. į Kretingos ligoninę atvyko 2005 m. sausio 21 d. esant komplikacijoms. Buvo konstatuojama nėščiųjų hipertenzija, kompensuota vaisiaus būklė, nėščioji buvo stebima, atliekami kiti veiksmai. Konstatuojama, kad 2005 m. sausio 26 d. 10 val. 10 min., nenutekėjus vaisiaus vandenims, buvo pradėtas gimdos kaklelio ruošimas oksitocino infuzija. Tą pačią dieną, 19 val. 19 min., kardiotografu užregistruotas vaisiaus būklės pablogėjimas, o 20 val. 40 min. pradedamas gimdymo skatinimas tuo pačiu oksitocinu. 22 val. 54 min. dėl ūmios vaisiaus hipoksijos atlikta Cezario pjūvio operacija, kurios metu ištrauktas naujagimis (med. dr. A. Fabijonavičiaus parodymai teisme bei jo pateikta rašytinė išvada, b.l. 26, t. 6). Be to, šioje informacijoje teigiama, kad 19 val. 19 min. užregistravus pirmuosius hipoksijos požymius, gimdymo priežiūros taktika 20 val. 40 min. turėjo iš esmės keistis, nes esant 7 cm gimdos kaklelio atsidarymui, vaisiaus galvutei tik prisispaudus prie įeigos į mažąjį dubenį, pradėjo gilėti vaisiaus hipoksija. Todėl, įvertinus akušerinę situaciją, užsitęsusį nėštumą, vaisiaus daugiavandenę, gimdymą šiame etape reikėjo skubiai užbaigti Cezario pjūviu. Tačiau neteisingai įvertinus vaisiaus širdies susitraukimus bei gimdymo veiklą, nepagrįstai buvo pradėtas pakartotinis gimdos veiklos stimuliavimas oksitocinu, tai galėjo pabloginti vaisiaus būklę.

Apylinkės teismo nuosprendyje nurodyti nuteistosios S. M. nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai grindžiami Valstybinės medicininio audito prie Sveikatos apsaugos ministerijos bei Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus išvadomis (t. 2, b. l. 12-21, t. 3, b. l. 160-186). Šiuose dokumentuose nurodyti tyrimų duomenys, kaip ir Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto konsultanto med. dr. A. Fabijonavičiaus informacija, analogiškai patvirtina su įvykiu susijusių faktų visumą, kuri apibendrina įvykio esmę ir kuri atspindėta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

Nurodytuose tyrimo dokumentuose minimi duomenys ir išvados buvo patikrinti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, tačiau naujų aplinkybių nenustatyta. Specialistas A. Fabijonavičius patvirtino, kad pirmieji vaisiaus hipoksijos požymiai buvo pastebėti 19 val., tada turėjo būti nutrauktas gimdymo proceso stimuliavimas ir pusę valandos stebimi vaisiaus širdies tonai, o operacija buvo būtina ne vėliau kaip 21 val. Šiomis išvadomis grindžiamas Medicininio audito išvados.

Specialistė D. Lištvanienė, dalyvavusi Medicinos instituto specialistų komisijoje ir apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje, patvirtino specialistų išvadoje nurodytų padarinių priežastis. Nors specialistė paaiškino, kad kai kurių priežasčių aiškinimas gali būti subjektyvaus pobūdžio ir po įvykusio fakto galimi įvairūs vertinimai, tačiau pripažino, kad 19 val. 19 min. buvo pastebėtos komplikacijos – hipoksijos požymiai, kad tuo metu gimdymo skatinimo priemonės buvo netinkamos. Nurodomas kitas svarbus dalykas, kad diagnozavus vaisiaus hipoksija, būtinas skubus sprendimas dėl Cezario operacijos atlikimo.

Apylinkės teismas, spręsdamas abiejų nuteistųjų kaltės klausimą ir priimdamas sprendimą abi nuteistąsias pripažinti kaltomis, minėtų tyrimų duomenis nuosprendyje nurodė kaip nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Tačiau vien tik šių požymių nurodymas negali lemti sprendimo asmenis pripažinti kaltais nenustačius ir nevertinus veikos subjektyviųjų požymių. Teismas, spręsdamas abiejų nuteistųjų kaltumo klausimą, nuosprendyje pagrįstai nurodė neatsargios kaltės rūšį – nusikalstamą pasitikėjimą, nes baudžiamojo įstatymo, pagal kurį nuteistosios pripažintos kaltomis, dispozicijos turinys siejamas su veiksmais, padaromais dėl neatsargumo. Todėl tinkamas kaltės formos nustatymas lemia teisingumo vykdymą – sprendimo dėl asmens dalyvavimo ar nedalyvavimo padarant nusikalstamą veiką priėmimą. Tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendyje klausimas dėl asmenų (nuteistųjų) padarytos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės siejamos tik su nuoroda į nusikalstamą pasitikėjimą, kuris grindžiamas veikos objektyviosios pusės požymiais, kas galėtų lemti objektyvaus pakaltinimo buvimą, t. y. asmenų pripažinimą kaltais remiantis vien į bylą surinktų faktų visuma.

Kaip minėta, nuteistųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, specialistų tyrimų duomenys visiškai atspindi įvykio esmę – konkrečių veiksmų eigą, jų priežastis, pagaliau atsitikusius padarinius.

Iš visų į bylą surinktų duomenų matyti, kad įvykį lėmė ir daugiau objektyvią ir subjektyvią reikšmę turinčių aplinkybių, faktų, priežasčių, kad įvykio laiko duomenys, turėjo svarbią reikšmę teisingumo įgyvendinimui.

Iš minėtų tyrimų dokumentų matyti, kad pirmą kartą VšĮ Kretingos ligoninės Priėmimo skyriuje nukentėjusioji D. R. buvo apžiūrėta 2005 m. sausio 18 d. (ginekologė J. Š.), sausio 21 d. (ta pati ginekologė J. Š.), sausio 22 d. (ginekologė S. M.), sausio 23 d. (ginekologė V. V.), sausio 24 d. (ginekologės D. O. ir S. M.), sausio 25 d. (ginekologė D. O.). Konstatuodama šiuos faktus, Valstybinio medicininio audito inspekcija atkreipė dėmesį į kai kurių akušerijos-ginekologijos klausimus reguliuojančių normatyvinių aktų reikalavimų nepaisymą – taisytas gimdymo termino laikas nesilaikant tam tikros tvarkos, nenustatyta klinikinė diagnozė, nekeistas tyrimo ir gimdymo priežiūros planas. Šie faktai yra susiję su kitų asmenų sąlyčiu prie įvykio aplinkybių, bet šie faktai nėra tiesiogiai susiję su kaltinimais nuteistosioms, taip pat šie faktai yra nutolę nuo nuteistosioms inkriminuotos veikos objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių. Kiek šie faktai lėmė kaltinimu apibrėžto įvykio aplinkybes, nenustatyta, nes visų tyrimų duomenys iš dalies yra post faktum pobūdžio – konstatuojama tuo metu buvusi nukentėjusiosios būklė, žymima tam tikra rizika. Teismo medicinos instituto išdavoje teigiama, kad akušeriniu-ginekologiniu požiūriu nėščiosios D. R. būklė prieš gimdymą buvo patenkinama, požymių, kad būtų iškilęs pavojus vaisiaus gyvybei, jei gimdymas būtų atliekamas natūraliu būdu, nebuvo. Be to, šioje išvadoje teigiama, kad gimdymo terminas galėjo būti iki 2005-01-28, t. y. 41 nėštumo savaitė (plius 6 dienos), o 2005-01-29, suėjus 42 savaitėms, nėštumas užbaigiamas arba gimdymą sužadinant, arba atliekant Cezario pjūvio operaciją.

Tačiau nepaisant šių mokslinių išvadų, aplinkybės, kaip įvykio laiko faktai, keitėsi nepriklausomai nuo šių išvadų bei pačių gydytojų prognozių ir sausio 26 d. prasidėjo procesas, lėmęs teisinį asmenų, susijusių su šiuo procesu, profesinių veiksmų, elgesio, psichologijos įvertinimą.

Iš tyrimo duomenų matyti, kad 2005 m. sausio 26 d. žymimas nukentėjusiosios būklės pasikeitimas – 4 val. ryto atsirado skausmai, o 10 val. 10 min. ginekologė D. O. pradėjo gimdymo skatinimą oksitocinu, tai Sveikatos apsaugos ministerijos specialistas pripažino netinkamu veiksmu. Tuos pačius veiksmus ši gydytoja atliko 14 val. 45 min., o 16 val. 40 min. konstatuojamas savaiminis gimdymo procesas ir skatinimo veiksmai nutraukiami. Šios aplinkybės rodo pasirinktą tam tikrą gydymo taktiką, kuri lėmė tolimesnę įvykio eigą, tačiau pažymėtina, kad su iki šio laiko vykusiomis aplinkybėmis nuteistosios susijusios nebuvo.

Byloje nustatyta, kad 17 val. skyriuje, kuriame buvo nukentėjusioji, budėti pradėjo gydytoja S. M., o akušerė N. S., nors ir baigusi oficialų darbo laiką, pasiliko skyriuje specialiai dėl to, kad prižiūrėtų D. R., kaip savo pažįstamą asmenį.

Kaip žinoma, kaltinimo ir abiejų minėtų asmenų nuteisimas yra siejamas su tos dienos įvykio laiku, prasidėjusiu 17 val.

2005 m. sausio 26 d. 20 val. 40 min. S. M. ligos istorijoje pažymėjo, kad gimdyvės vaisiaus kardiotokogramoje buvo „dar kompensuojamos deceleracijos“, bazinis dažnis 150-160 kartų per minutę, reikalavimas nuolat registruoti vaisiaus kardiotokogramą, diagnozavo 41 savaitės nėštumą, priešlaikinį vaisiaus vandenų nutekėjimą, antrinės gimdymo veiklos silpnumą ir vėl pradėjo gimdymo stimuliaciją oksitocinu. Tačiau Audito inspekcijos išvadoje teigiama, kad ginekologė S. M. 19 val. 19 min. neįvertino ir nediagnozavo pirmųjų vaisiaus hipoksijos požymių, kad nepagrįstai pakartotinai pradėjo gimdymo veiklos skatinimą tuo pačiu oksitocinu, tai, kaip buvo nustatyta po įvykio, buvo kontraindikuotina.

Toliau visų tyrimų išvadose nurodoma, ir tuo, kaip minėta, grindžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kad, įvertinus akušerinę situaciją, užsitęsusį nėštumą, gimdymą, reikėjo skubiai užbaigti Cezario pjūvio operaciją ir, kaip teigiama Instituto išvadoje, tarp Cezario pjūvio laiku neatlikimo ir naujagimio mirties yra priežastinis ryšys. Tai nuosprendyje teisiškai apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-01-18 įsakymu Nr. 28 patvirtintų normų nevykdymu, jog gydytojas akušeris-ginekologas turi mokėti diagnozuoti, gydyti pagal savo kompetenciją nėščiąsias ir ligones, moteris, kurios yra rizikingų nėštumo būklių, mokėti atlikti Cezario pjūvį.

Išvadose teigiama, jog nuo 20 val. 32 min. iki 21 val. 32 min. D. R. vaisiaus kardiograma nerašyta (su šia aplinkybe siejamas kaltinimas N. S.), 21 val. 30 min. S. M. tęsė gimdymo skatinimą lašine skysčių infuzija su oksitocinu. 22 val. 10 min. S. M., nustačiusi, kad vaisiaus širdies tonai sulėtėdavo iki 80 kartų per minutę, priėmė sprendimą užbaigti gimdymą skubia Cezario operacija, ką 22 val. 58 min. padarė į ligoninę atvykusi D. O..

Tokių nuosprendyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visuma lėmė nuteistųjų pripažinimą kaltomis pagal Baudžiamojo kodekso 229 str. ir bausmių paskyrimą.

Iš byloje nustatytų faktų sekos matyti, kad faktai kaip reiškiniai, atsitikę iki įvykio, apibrėžto nusikalstamos veikos požymiais, yra nenutrūkstami ir iš dalies susiję su priežastingumu bei reiškiniais, kurie vyravo įvykio metu. Vienas iš tokių reiškinių yra tai, kad poveikis oksitocinu buvo pradėtas žymiai anksčiau, negu laiko požiūriu apibrėžiami kaltinimai, t. y. sausio 26 d. 10 val. 10 min., šiuos veiksmus atliko ne kaltinamosios. Nustatytos aplinkybės rodo, kad nukentėjusiosios būklei pasikeitus ir laukiant galbūt greitu laiku įvyksiančio gimdymo, buvo sustiprinta nukentėjusiosios priežiūra – nukentėjusiosios artimųjų pastangomis budėti prie nukentėjusiosios liko N. S., kaip nukentėjusiajai patikima ir patyrusi akušerė.

Nuteistoji N. S. paaiškino, kad ji tą vakarą visą laiką buvo su nukentėjusiąja, rašė kardiotokogramą, slaugė ir stebėjo nukentėjusiąją. Iš Audito inspekcijos išvadų matyti, kad N. S., esant kritiškai nukentėjusiosios būklei, tam tikrą laiką, kuris iš esmės lėmė visuomenei pavojingus padarinius, nerašydama kardiotokogramos, pažeidė Kretingos ligoninės vyr. gydytojo 2000 m. birželio 13 d. pasirašytą Akušerės, dirbančios Akušerijos-ginekologijos skyriuje, pareigų instrukcijos 9 p. reikalavimus.

Vertinant byloje nustatytų ir nuosprendyje kaip įrodymų išdėstytų faktų visumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą pripažinti S. M. kalta pagal minėtą baudžiamąjį įstatymą, nes teismas neturėjo pagrindo kitaip įvertinti kompetentingų medicinos specialistų nustatytų duomenų. Kitaip vertinti šiuos duomenis pagrindo neturi ir apeliacinės instancijos teismas. Be nuosprendyje išdėstytų nusikalstamos veikos objektyviąją pusę sudarančių faktų atspindėjimo, konstatuotina, kad nuteistoji, kaip gydytoja, būdama atsakinga už gimdyvės priežiūrą ir tinkamą gimdymą, profesionaliai ir intelektualiai suvokdama savo atsakomybę, kaip teigiama nuosprendyje, netinkamai atliko savo pareigas, lengvabūdiškai tikėdamasi, kad didelė žala fiziniam asmeniui padaryta nebus. Šie veikos subjektyviąją pusę sudarantys požymiai sietini su tuo, kad nuteistoji, pradėdama budėjimą skyriuje, jau žinojo apie nukentėjusiosios pablogėjusią būklę, galimas komplikacijas. Nustatyti faktai rodo, jog nuteistosios veiksmai buvo neatsargūs, psichologiškai pagrįsti tikėjimu, kad pavojingų padarinių neatsitiks. Toks elgesys buvo priešingas teisei, nes pirmieji vaisiaus hipoksijos požymiai kardiotokografiškai buvo užregistruoti 19 val. 19 min. Tai buvo pavojų vaisiaus gyvybei pranešantis signalas ir, kaip teigiama Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto konsultanto išvadoje, 20 val. 20 min. gimdymo priežiūros taktika dėl konkrečių ir akivaizdžių priežasčių turėjo keistis iš esmės, tačiau vietoje to buvo atliekami netinkami veiksmai – gimdymo veiklos stimuliavimas tuo pačiu oksitocinu (kelintą kartą per tą pačią dieną), tai buvo kontraindikuotina ir pagaliau lėmė visuomenei pavojingas pasekmes, o konkretiems asmenims – didelę žalą. Šie nuteistosios veiksmai ir jos pripažinimas kalta pagal baudžiamąjį įstatymą siejamas su būtinumu tuo laiku (20 val. 40 min.) skubiai atlikti Cezario pjūvį. Nuosprendyje tai atspindėta teiginiu, jog nuteistoji, toliau (po 20 val. 40 min.) netinkamai atlikdama savo pareigas, skatino gimdymą oksitocinu iki 22 val. 10 min., laiku ir tinkamai neužbaigdama gimdymo Cezario pjūvio operacija, nes pati Cezario pjūvio operacijų neatlieka, tuo pažeisdama ligoninės vyr. gydytojo 2000 m. birželio 13 d. patvirtintos instrukcijos reikalavimus. Remiantis minėtų tyrimų išvadomis, nuosprendžio teiginys dėl būtinumo nurodytu laiku atlikti Cezario pjūvį ir to nedarymo yra teisingas, nes šio veiksmo neatlikimas, kaip dėl neatsargumo netinkamas pareigų atlikimas apskritai, lėmė nusikalstamos veikos padarinius. Tačiau apibrėžiant nuteistosios kaltės ribas, iš nuosprendžio šalintinas teiginys, kad pati nuteistoji Cezario pjūvio operacijų neatlieka. Byloje yra prieštaringų duomenų apie nuteistosios S. M. gebėjimą atlikti tokią operaciją. Tačiau nepaisant šių duomenų turinio iš nustatytų aplinkybių matyti, kad priežastimi nuosprendyje nurodytiems padariniams atsirasti buvo ne tai, ar nuteistoji pati galėjo atlikti Cezario pjūvį, o tai, kad toks pjūvis nebuvo laiku padarytas. Minėtas teiginys nuosprendyje, kad nuteistoji pati neatlieka Cezario pjūvio, teisės logika būtų pagrįstas tada, jeigu Cezario pjūvis apskritai tą vakarą nebūtų buvęs atliktas. Nesvarbu, kad šį veiksmą atliko kita specialistė, tačiau veiksmo idėja buvo pateikta nuteistosios. Kita vertus, byloje yra duomenų, kad nuteistoji įvykio metu turėjo profesinę – akušerijos ir ginekologijos – licenciją. Teisės prasme apibrėžiant nuteistosios kaltės (nuteisimo) turinį šiuo atveju lemia subjektyvusis požymis – ar nuteistoji tuo metu turėjo priimti sprendimą atlikti pjūvį ar lengvabūdiškai tikėjosi, jog ir be minėto veiksmo atlikimo situacijos baigtis bus teigiama. Kadangi apeliacinės instancijos išvada, kad nuteistoji pati neatlieka Cezario pjūvio, nelemia esminių kaltės apibrėžimų, susijusių su baudžiamojo įstatymo dispozicija, tik patikslina nusikalstamos veikos objektyviąją pusę sudarančių veiksmų apimtį, nurodyta išvada apeliacinės instancijos sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytina. Kitos teismo nuosprendyje nurodytos išvados atitinka teismo sprendimo nuteistąją pripažinti kalta pagrįstumą.

Kiti nuteistosios S. M. skundo argumentai dėl nurodytų veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos buvimo ar nebuvimo taip pat nesudaro pagrindo nuosprendį pakeisti. Tai, kad Sveikatos apsaugos ministerijos specialistė nebuvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės, nėra teisės pažeidimas, nes nuosprendis pagrįstas kitais duomenimis, kurie baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka pripažinti kaip įrodymai. Skundo teiginys, kad vaisiaus kardiotokograma nebuvo patologinė, paneigtas kelių medicininių tyrimų duomenimis. Tai, kad, pasak skundo argumentų, tuo metu skyriuje buvo sudėtinga situacija – buvo daugiau sunkių ligonių, neatleidžia nuteistosios nuo baudžiamosios atsakomybės: teismo nuosprendyje ši problema išnagrinėta ir nustatyta, kad tokiais atvejais telkiamasi į pagalbą kitus specialistus. Antra, tyrimų išvados rodo, kad ne tai, kas nurodyta apeliaciniame skunde, lėmė padarinius, o kiti su nusikalstamu neatsargumu susiję veiksmai. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nustatant kaltumą neteisėtai vadovautasi sveikatos apsaugos ministro 1999 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 28 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 64 : 1999 „Gydytojas akušeris-ginekologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ tvirtinimo“, nes šis normatyvinis aktas nebuvo paskelbtas nustatyta tvarka. Ši aplinkybė – kad normatyvinis aktas nebuvo paskelbtas nustatyta tvarka – taip pat nėra priežastis, leidžianti teigti, kad nuosprendis dėl S. M. pripažinimo kalta yra neteisėtas ir nepagrįstas: pirma, šis teisės aktas, kaip ir kiti nuosprendyje nurodyti žinybinio pobūdžio aktai, yra bendrąsias darbo taisykles apibrėžiantys aktai, antra, nuteistosios kaltumo klausimas pagrįstas objektyvią reikšmę turinčių duomenų nustatymu, padarytų veiksmų motyvacijos vertinimu – veikos subjektyviosios pusės nustatymu. Dėl įvykio atsitikusių padarinių vertinimas negali lemti kitokios – teisės prasme lengvesnės (ultima ratio) – atsakomybės.

Todėl naikinti ar keisti nuosprendį dėl S. M. pripažinimo kalta pagrindų nėra, todėl jos skundas atmestinas.

Nuteistajai paskirtoji bausmė atitinka Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio nuostatas, ji nėra akivaizdžiai per griežta, nuosprendyje šis klausimas pakankamai motyvuotas.

Nukentėjusiųjų reikalavimas dar daugiau griežtinti bausmę neturi realaus teisinio pagrindo, nes paskirtoji bausmė tiek pagal bausmės rūšį, tiek pagal trukmę atitinka minėto BK 54 straipsnio nuostatas, nuteistąją neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra.

Dėl nuteistosios N. S. skundo

Spręsdamas nuteistosios N. S. pripažinimo kalta klausimą, teismas kitaip vertina pirmosios instancijos teismo išvadas. Apylinkės teismo nuosprendyje kaltės forma N. S. taip pat nurodytas nusikalstamas pasitikėjimas. Tačiau tokia kaltės formos išraiška nepagrįsta į bylą surinktais duomenimis, be to, šie duomenys pernelyg siaurai įvertinti nuosprendyje. N. S. kaltumas siejamas su tų pačių specialistų tyrimų duomenimis, o kaltinamajame akte ir nuosprendyje nurodytos veikos objektyvioji pusė – su tuo, kad nuo 19 val. 19 min. nepastebėjo vaisiaus pirmųjų hipoksijos požymių, nuo 20 val. 32 min. iki 21 val. 32 min., esant progresuojantiems hipoksijos požymiams, iš viso nerašė vaisiaus kardiotokogramos, po to vėlavo nukentėjusiąją perkelti į operacinę. Nuteistosios apeliaciniame skunde teigiama, kad ji pagal baudžiamąjį įstatymą neturėtų atsakyti jau vien dėl to, kad tuo metu ji ligoninėje buvo ne darbo grafiku nurodytu laiku, o savo noru – po oficialaus darbo laiko – paprašyta nukentėjusiųjų. Toks nuteistosios aiškinimas savaime nesudarytų pagrindo išteisinti nuteistąją, nes formalaus darbo grafiko nepaisymas (pareigų atlikimas, kad ir ne pagal darbo grafiką) neatleistų asmens nuo atsakomybės už nusikalstamo turinio veiksmų padarymo. Tačiau bylos aplinkybės rodo, kad nuosprendyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyviąją pusę sudarantys veiksmai tarsi buvo priešingi nusikalstamo turinio veiksmams, nes, kaip minėta, nuteistoji stebėjo, prižiūrėjo, slaugė gimdyvę. Be objektyvią reikšmę turinčių faktų, kaltumas grindžiamas dviejų normatyvinių aktų – ligoninės vyr. gydytojo patvirtintos instrukcijos ir sveikatos apsaugos ministro įsakymo – reikalavimų nevykdymu. Tačiau pažymėtina, kad šių aktų reikalavimų turinys yra siejamas su iš esmės elementariomis profesinėmis funkcijomis: pvz., stebėti moters ir naujagimio elgesį, neatidėliotinai informuoti gydytoją, taikyti tyrimus ir procedūras, iš jų, kardiotokogramos registravimą ir įvertinimą. Šių aktų reikalavimų turinys neatspindi to, kad kritiniais atvejais svarbius sprendimus turi priimti ne gydytoja, o akušerė.

Nors konstatuojant bendrą su įvykiu susijusią situaciją, taip pat ir situaciją iki įvykio pradžios, buvo minėta, kad su įvykio aplinkybėmis buvo susiję ir daugiau asmenų – ligoninės skyriaus specialistų, tačiau baudžiamoji atsakomybė galima, kai asmens kaltumas patvirtinamas įvykio metu buvusiais akivaizdžiais veikimo objektyviaisiais bei subjektyviaisiais požymiais. Kaltinimai (jos pripažinimas kalta pagal baudžiamąjį įstatymą) siejami objektyviosios kaltės požiūriu. Nusikalstamo pasitikėjimo, kaip veikimo įvykio metu motyvacijos, požymiai nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje, kuriame į bylą surinkti duomenys turi būti vertinami kaip įrodymai, neišreikšti: duodama parodymus teismui, N. S. yra paaiškinusi, kad įvykio metu ji visą laiką buvo su nukentėjusiąja, tą patvirtino ir pati nukentėjusioji. Kita vertus, nuteistosios N. S. veikimo galimybės priklausė nuo budinčios gydytojos.

Dėl to, kad nuo 20 val. 32 min. iki 21 val. 32 min. nebuvo rašoma kardiotokograma, N. S. yra paaiškinusi, jog tuo laiku gydytoja apžiūrinėjo gimdyvę, be to, jos tyrimas buvo atliekamas kitu prietaisu. Vertinant šią kaltinimo aplinkybę, pažymėtina, kad ji, ši aplinkybė, nebuvo tiesioginė priežastis visuomenei pavojingiems padariniams atsirasti, nes kritiški nukentėjusiosios sveikatos pokyčiai įvyko 19 val. 19 min. Dėl tos pačios priežasties kritiškai vertintinas ir kaltinimas, susijęs su nėščiosios nesavalaikiu perkėlimu į operacinę (po 35 min.). Šio kaltinimo aplinkybės yra pernelyg izoliuotos nuo įvykio visumos: N. S. yra paaiškinusi, kad nėščiosios perkėlimas į operacinę, kol specialistai nebuvo pasiruošę atlikti operacijos, neturėjo kokios nors prasmės. Iš tikrųjų, nei byloje nustatyta, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nemotyvuota, jog nesavalaikis nukentėjusiosios perkėlimas į operacinę lėmė minėtus padarinius.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl N. S. pripažinimo kalta pagal Baudžiamojo kodekso 229 str. naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis: N. S. dėl jos pripažinimo kalta pagal nurodytą baudžiamąjį įstatymą išteisintina nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso 329 str. 1 p.).

Dėl nukentėjusiųjų ir viešosios įstaigos skundų, susijusių su

Teismas, spręsdamas civilinių ieškinių klausimus, vadovavosi į bylą pateiktais duomenimis ir priteisė nukentėjusiesiems turėtas išlaidas dėl advokato pagalbos, tai įvertindamas kaip turtinės žalos atlyginimą. Toks teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas, nes nagrinėjamos bylos problemų apimtis yra didelė, todėl, kiekvienam nukentėjusiajam priteisus po 1 000 Lt, šie dydžiai nemažintini nepaisant to, kad VšĮ Kretingos ligoninės apeliaciniame skunde motyvuojamas tik iš dalies priteistos neturtinės žalos dydžio klausimas. Advokato atstovavimas teisme ginant nukentėjusiųjų interesus nėra susijęs tik su civilinių ieškinių klausimais, todėl advokatų paslaugų apmokėjimas yra realus ir pateisinamas.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į VšĮ Kretingos ligoninės apeliacinio skundo argumentus, keičia nuosprendį dėl priteistų atlygintinos neturtinės žalos dydžių ir kartu atmeta nukentėjusiųjų skundus su prašymais priteisti tokius žalos atlyginimo dydžius, kokius jie yra pareiškę. Kaip matyti iš bylos, abu nukentėjusieji sau ir jų atstovaujamiems mažamečiams vaikams prašo priteisti 10 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimą, pagrįstai vadovavosi Civilinio kodekso 6.250 str. nuostatomis ir motyvavo šio įstatymo taikymo santykį su Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatomis. Remiantis Civiliniu kodeksu neturtinės žalos atlyginimo priteisimo teisinis pagrįstumas išspręstas teisingai – teisę į tokios žalos atlyginimą nukentėjusieji turėjo, šios žalos piniginiai dydžiai pagrįstai priteisti iš viešosios įstaigos.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą nukentėjusiųjų vaikams, teismas nuosprendyje nurodė, kad šie ieškiniai yra nepagrįsti ir jie atmetami. Apeliacinės instancijos teismas nenustato priežasčių, dėl ko reikėtų kitaip vertinti šią pirmosios instancijos teismo nuostatą. Iš įstatymo, numatančio civilinę atsakomybę dėl neturtinės žalos, logikos galima manyti, kad teisę į tokios žalos, kuri išreiškiama pinigais, atlyginimą turi ir kiti nukentėjusiųjų šeimos nariai. Todėl toks ieškinio pareiškimas neprieštaravo įstatymo esmei. Kadangi kiti šeimos nariai buvo mažamečiai, todėl ieškiniai jų vardu buvo pareikšti kartu su civilinį veiksnumą turinčiais nukentėjusiaisiais. Nors teismas, konstatuodamas mažamečių asmenų ieškinių nepagrįstumą, išsamesnių argumentų nenurodė, manytina, kad dėl to pati teisė į neturtinės žalos atlyginimą ignoruota nebuvo, nes mažamečiai vaikai, patys nebūdami civilinio veiksnumo subjektai, yra materialiai ir dvasiškai šeimos santykiais susiję su civilinį veiksnumą turinčiais tėvais, yra jų išlaikomi. Todėl iš naujo nustatant priteistinų civilinių ieškinių dydžius reikalinga vadovautis tuo, ką konstatavo pirmosios instancijos teismas, kad neturtinė žala priteistina konkrečiai byloje pripažintiems nukentėjusiesiems.

Nukentėjusieji, pareikšdami civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos ir nurodydami jų dydžius, apibrėžė nuostatas, nurodytas civilinio įstatymo dispozicijoje, tą konstatavo ir Apylinkės teismas: nukentėjusiesiems buvo sukeltos didelės kančios, psichinės ir dvasinės sveikatos pablogėjimas, nerimas ir pan. Tie patys pareikštus reikalavimus pagrindžiantys argumentai nurodyti ir nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nustatydamas jų dydžius, nuosprendyje nurodė, kad pareikštas 10 000 000 Lt dydžio ieškinys yra niekuo nepagrįstas, kad būtina atsižvelgti į teisingumo ir protingumo kriterijus. Tokie teiginiai yra teisingi ir pagrįsti, nes, iš tikrųjų, pareikštų ieškinių dydžiai vadovaujantis tiek teisingumo ir protingumo kriterijais konkrečiai, tiek teisės kriterijais apskritai yra nerealūs, neadekvatūs byloje nustatytiems faktams. Todėl atsižvelgtina į viešosios įstaigos apeliacinio skundo, kuriuo prašoma ne tik nedidinti priteistų neturtinės žalos atlyginimų dydžių, bet juos sumažinti, argumentus. Skunde pagrįstai teigiama, kad teismas, priteisdamas nuosprendyje nurodytus dydžius, neįvertino teismų praktikos, susijusios su neturtinės žalos atlyginimo klausimais, neatsižvelgė, kad žala fiziniams asmenims padaryta dėl neatsargumo.

Iš tikrųjų, nors teismo nuosprendyje ir teigiama, kad priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgiama, jog žala fiziniams asmenims padaryta dėl neatsargumo, tačiau kartu nurodoma ir tai, kad žiaurių nusikaltimų – gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo – bylose tokia žala paprastai apibrėžiama dešimtimis tūkstančių litų. Todėl nesuprantama, kodėl teismas, nurodęs teisingumą ir protingumą pagrindžiantį argumentą, priteisė abiem nukentėjusiesiems akivaizdžiai dideles pinigų sumas. Nuosprendyje nurodytos dėl nusikalstamos veikos kilusios pasekmės yra nusikaltimo sudėties požymis, kuris neturtinės žalos atlyginimo klausimus gali lemti kartu su kitomis svarbiomis aplinkybėmis. Mažinant priteistų ieškinių dydžius iki socialiai protingų dydžių, atsižvelgtina, kad, kaip teigiama viešosios įstaigos apeliaciniame skunde, nukentėjusieji ieškiniams pagrįsti nepateikė jokių objektyvią reikšmę turinčių duomenų, kad nusikalstama veika, dėl ko atsirado minėti padariniai, kilo dėl neatsargumo.

Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas turi būti siejamas su kai kuriais socialiniais bei sociologiniais vertinimais: nors, kaip teigiama įstatyme, ši žala įvertinama pinigais, tačiau pinigai, kaip materiali visuomenės egzistavimo išraiška, turi atspindėti egzistencijos realybes, bendrą visuomenės ekonominio-socialinio, kultūrinio gyvenimo (pragyvenimo) lygį. Todėl priteistinų sumų dydžiai turi būti suderinami su žmonių pragyvenimo galimybėmis tam tikru laikotarpiu.

Antra, nustatant priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžius, atsižvelgtina ir į konkrečias aplinkybes, kurios sudarė pagrindą tokios žalos priteisimui: be to, kad konstatuota, jog formalia prasme žalos pagrindą sudarė veiksmai, pripažinti nusikalstamais, dėl neatsargumo, vis dėlto žalos atsiradimo priežastys nėra siejamos su kokiais nors kraštutinai aplaidžiais ar nerūpestingais veiksmais, šios priežastys nors ir buvo susijusios su netinkama medicinos pagalba, tačiau jos nebuvo susijusios su šiurkščiomis medicinos praktikos klaidomis, kas yra konstatuota ir byloje.

Dėl nurodytų argumentų nuosprendis dėl neturtinės žalos atlyginimo keistinas (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 11 d. nuosprendį dėl N. S. pripažinimo kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 229 str. panaikinti ir priimti naują nuosprendį: N. S. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 229 str. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių;

nuteistosios S. M. apeliacinį skundą atmesti;

nuosprendį dėl neturtinės žalos atlyginimo pakeisti – iš Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigos Kretingos ligoninės priteisti neturtinei žalai atlyginti: dvidešimt tūkstančių (20 000) Lt D. R., dešimt tūkstančių (10 000) Lt A. R.;

sprendimus dėl turtinės žalos atlyginimo D. R. ir A. R. dėl dokumentų saugojimo palikti nepakeistus.