- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-17
- Bylos Nr.
- I-5815-789/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05481-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- M. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. G. 2014-12-16 išsiuntė paštu teismui skundą (b. l. 1), kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 4 344,30 Eur (15 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti. Paaiškino, kad nuo 2013 m. gegužės mėn. iki 2014 m. sausio mėn. buvo paliktas kalėti Lukiškių TI-K ūkio aptarnavimo būryje ūkio darbams atlikti. Pareiškėjo teigimu, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - ir BVK) 94 straipsnio nuostatas nuteistajam, kuris bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, kartą į tris mėnesius priklauso vienas ilgalaikis pasimatymas. Pareiškėjo teigimu, tol, kol buvo paliktas ūkio aptarnavimo būryje ūkio darbams atlikti, Lukiškių TI-K administracija nesudarė jam sąlygų ir galimybių ilgalaikio pasimatymo metu pasimatyti su artimaisiais giminaičiais. Tokiu būdu buvo suvaržyta jo bendravimo galimybė, neteisėtai apribotos teisės. Šiais veiksmais Lukiškių TI-K pažeidė jo teises ginamas pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 3 straipsnį.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 5–7) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K nėra įrengtų ilgalaikių pasimatymų kambarių. Ilgalaikių pasimatymų suteikimo tvarka nėra reglamentuota nei BVK, nei Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TT-K vadovaujasi BVK 94 str. 4 d. nuostatomis, t. y. vieną ilgalaikį pasimatymą pakeičia trimis trumpalaikiais. Pažymėjo, kad gautų iš pareiškėjo M. G. skundų, prašymų, pareiškimų dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo nebuvo gauta. Lukiškių TI-K akcentavo, kad neturi teisinio pagrindo savavališkai keisti BVK, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių ir kitų teisės aktų. Įstaigos darbuotojai griežtai vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir jų nuostatomis, reglamentuojančiomis pasimatymus tardymo izoliatoriuje, bei tinkamai ir teisėtai veikia, jų nepažeisdami. M. G. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Nurodė, kad, sprendžiant M. G. skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, jog Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Šiuo atveju nenustačius žalos padarymo fakto, civiliniai teisinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl nesuteiktų ilgalaikių pasimatymų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės mėn. iki 2014 m. sausio mėn. Dėl trumpalaikių pasimatymų pareiškėjas pretenzijų nereiškia.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, įtvirtinta CK 6.271 str., nustatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Teisė pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis yra specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisės, kurios įgyvendinamos BVK nustatyta tvarka. BVK 85 str. 1 d. 2 p. nustatyta kalėjime laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų, priklausančių paprastajai grupei, teisė per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą. BVK 94 str. taip pat reglamentuoja nuteistųjų teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis. BVK 94 str. 1 d. nustato, jog nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki keturių valandų, ilgalaikiai – iki dviejų parų. Pasimatymų skaičių ir rūšį nustato BVK 80, 85, 91 ir 152 str. Pagal BVK 94 str. 4 d. nuteistiesiems, paliktiems atlikti ūkio darbų kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse arba kalėjimuose, kuriuose nėra galimybių suteikti ilgalaikių pasimatymų, vienas ilgalaikis pasimatymas pakeičiamas trimis trumpalaikiais pasimatymais. BVK 94 str. 8 d. nustatyta, kad pasimatymų ir sergančių nuteistųjų lankymo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pagal Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) XVI skyriaus 102 p. pasimatymo suteikimo procedūra pradedama gavus nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens rašytinį prašymą. Leidimą suteikti pasimatymą duoda pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos vadovybės budintysis atstovas arba pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas. Pareigūno sprendimas leisti pasimatyti įrašomas nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme dėl pasimatymo suteikimo, kuriame taip pat nurodoma pasimatymo trukmė. Atsisakius suteikti pasimatymą, nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme įrašomi atsisakymo motyvai.
Kalėjimų departamento 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių IV skyriuje nustatytas tik trumpalaikių pasimatymų su giminaičiais ar kitais asmenimis patalpų įrengimas, o ilgalaikių pasimatymų patalpų įrengimas nėra numatytas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal BVK 94 str. 4 d. ilgalaikiai pasimatymai gali būti keičiami į trumpalaikius pasimatymus, ilgalaikių pasimatymų kambarių neįrengimas Lukiškių TI-K negali būti laikomas Lukiškių TI-K neteisėtais veiksmais.
Pažymėtina, jog reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė į ilgalaikius pasimatymus yra viena iš nuteistųjų teisių, glaudžiai besisiejančių su EŽTK 8 straipsnyje garantuojama teise į šeimos gyvenimo gerbimą bei padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis, ir šiuo atveju nuo kiekvieno konkretaus asmens priklauso, ar jis pasinaudos šia teise ir kaip jis ja naudosis (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-889/2013 ir kt.). Taigi, laisvės atėmimo įstaiga (šiuo atveju – Lukiškių TI-K) neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti ex officio (lot. – iš pareigos). Priešingai – tokios teisės realizavimas yra siejamas su asmens, kurio laisvė yra suvaržyta, valios išraiška nukreipta į pasimatymo suorganizavimą ir tik minėtajam asmeniui valią dėl pasimatymo išreiškus, laisvės atėmimo įstaigai kyla pareiga veikiant intra vires (lot. – savo kompetencijos ribose) – pasimatymą organizuoti, kai tai leidžia teisės aktai, arba motyvuotai atsisakyti jį organizuoti, kai teisės aktai tai draudžia (žr., pvz., LVAT 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1348/2014).
Nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu būtų siekęs gauti ilgalaikių pasimatymų su artimaisiais giminaičiais. Šią aplinkybę patvirtina ir Lukiškių TI-K, atsiliepime pažymėjusi, kad, patikrinęs dokumentų valdymo sistemą, gautų iš pareiškėjo M. G. skundų, prašymų, pareiškimų dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo Lukiškių TI-K nebuvo gauta. Teismas neturi pagrindo netikėti institucijos pateikta informacija.
Vien abstrakčių pareiškėjo teiginių, nepagrindžiant ir neįrodant, ar prašymą skirti ilgalaikius pasimatymus pareiškėjas laisvės atėmimo įstaigos administracijai apskritai pateikė, nepakanka, o hipotetinio pobūdžio svarstymų teismas neturi nagrinėti, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba. Aplinkybė, kad Lukiškių TI-K nėra įrengtos ilgalaikiams pasimatymams skirtos patalpos, taip pat nepatvirtina, jog pareiškėjas ar jo giminaičiai būtų kokiu nors būdu išreiškę valią būtent dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo, ir savaime nereiškia, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Atsižvelgiant į tai, jog byloje neįrodyta, kad pareiškėjas būtų išreiškęs savo valią dėl ilgalaikių pasimatymų organizavimo, laisvės atėmimo įstaigai neprivalant šių pasimatymų be asmenų, kuriems ribojama laisvė, arba giminaičių prašymų organizuoti, negalėjo kilti ir neteisėti Lukiškių TI-K veiksmai ar neveikimas.
Pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų apie, jo teigimu, patirtos žalos faktą, jos pobūdį, patirtų išgyvenimų intensyvumą, poveikį jo fizinei ir psichinei savijautai. Nustatytos aplinkybės rodo, kad pareiškėjas neįrodė, jog patyrė skunde nurodytų dvasinių išgyvenimų. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, t. y. atsakovės atstovo Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo fakto, todėl valstybei nekyla civilinė atsakomybė ir nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str., teisėja
nusprendžia:
pareiškėjo M. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.