- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-31
- Bylos Nr.
- 1S-612-348/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-00574-2007-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- A. L.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgio Kiškio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. L. (A. L.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. liepos 24 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. L. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje 2020 m. birželio 15 d. priimto nutarimo Nr. 95-343 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. L. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 294 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia – 2011 m. birželio 22 d., bausmės pabaiga – 2024 m. birželio 20 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis (Komisijos posėdžio dieną) – 4 metai 9 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2020 m. birželio 15 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-343 nutarta netaikyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu aštuoniolika kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, kas rodo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms. Be to, A. L. atžvilgiu išlieka kriminogeniniai rizikos veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui. Komisija sprendė, kad šios aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas ir kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 24 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. L. skundą, nurodydamas, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis A. L. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnis neapibrėžia kokius aspektus turėtų vertinti teismas, kad priimtų nutartį dėl Komisijos sprendimo patvirtinimo ar paneigimo. Teismas apsunkina, o kartais daro neįmanomą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymą nuteistajam, nes teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neturi nieko bendro su asmens pataisos procesu ir jam taikomomis socialinės reabilitacijos priemonėmis bausmės atlikimo metu.
5.2. Nuteistasis skunde nurodo, kad teismo įsitikinimas dėl lygtinio paleidimo netaikymo turėtų būti paremtas objektyviai apčiuopiamais ir įvertintais kriterijai, o ne vien tik formalių teiginių aprašymais. Nagrinėjamu atveju, teismas skundžiamą nutartį priėmė neįsigilinęs į konkretų nuteistąjį, jį charakterizuojančius duomenis, ko pasekoje skundžiamą nutartį priėmė vadovaujantis daugiau abstrakčiais bei deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, o ne objektyviai pagrįstais duomenimis. Skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kokia gi nuteistojo pažanga, anot teismo, turėtų būti, jog būtų pagrindas tvirtinti, kad nuteistasis būtų paleistas lygtinai. Nors teismas pagrįstai nurodo, kad lygtinis paleidimas turėtų būti siejamas su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje, tačiau pats šiais kriterijais nesivadovavo, išėjo už aukščiau nurodytų sąlygų taikymo ribų, atsižvelgdamas į nuteistojo gyvenimo stilių, draugus, mąstymą ir elgesį, kurie nustatyti vertinant nuteistojo praeitį. Tokiu būdu teismas be pagrindo suteikė didelę reikšmę šių aplinkybių vertinimui ir be pagrindo neatsižvelgė į laisvės atėmimo metu pasikeitusį nuteistojo elgesį, teigiamus rizikos pokyčius ir eilę kitų teigiamų faktorių.
5.3. Skunde pažymima, kad pakartotinė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 13 balų ir šiuo metu yra laikoma žema (32 balai). Tuo tarpu nusikalstamos veikos sudėtingumas ir kitos aplinkybės, susijusios su veika, apskritai neturėtų sąlygoti teismo pozicijos pasisakant dėl nuteistojo paleidimo iš pataisos įstaigos, nes tai jau buvo įvertinta skiriant asmeniui bausmę. Tuo labiau, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos dar nereiškia visiško atleidimo nuo paskirtos bausmės. Net ir taikant lygtinį paleidimą, kartu yra taikomos valstybės prievartos priemonės, skiriami apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus. Nagrinėjamu atveju, nei teismas, nei Komisija, atsisakydama taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtino paleidimo institutą, neatsižvelgė į tai, kad jis bausmės atlikimo metu buvo 15 kartų skatintas, palaikė artimus ryšius su artimaisiais, dalyvavo pataisos įstaigoje vykdomose programose, savo noru atlygino priteistą neturtinę žalą, vykdė visus Komisijos paskirtus įpareigojimus ir toliau juos vykdo. Išėjęs į laisvę anksčiau laiko, nuteistasis prisidėtų prie dukros auklėjimo, taip pat, padėtų senyvo amžiaus tėvams.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo A. L. skundas atmetamas.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija), kuri galiojo Komisijai priimant nutarimą, įtvirtinta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo metu galiojanti BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcija numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę atitinkamą bausmės dalį. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas turi įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
9. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netaiko A. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas tinkamai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Nuteistasis A. L. skunde aukštesniajam teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami visi tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys ir jų visumoje padaryta išvada, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.
10. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos, priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, būtų galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, jei iš byloje surinktų duomenų negalima padaryti išvados, jog probacija bus sėkminga, o bausmės paskirtis įgyvendinta, nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo teiginius, Socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, daro išvadą, kad lygtinio paleidimo taikymas A. L. šiuo metu nėra tinkama poveikio priemonė, t. y. taikyti lygtinio paleidimo institutą netikslinga.
11. Nors nuteistasis skunde teigia, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepaisė teisingos ir progresyvios bausmės vykdymo principo, atsižvelgė tik į nuteistąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi BVK nuostatų ir savo sprendimą pakankamai aiškiai ir išsamiai motyvavo, atsižvelgė tiek į neigiamai, tiek į teigiamąjį nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes. Tai, kad A. L. netenkina priimtas sprendimas, nedaro skundžiamos nutarties neteisėtos, nepagristos ar kitaip pažeidžiančios nuteistojo teises bei interesus. Teismas yra savarankiška institucija, o teisėjas, priimdamas vieną ar kitą sprendimą, vadovaujasi tik įstatymais ir teisine sąmone. Nors nuteistasis teigia, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja ir jis atitinka visus kriterijus lygtinio paleidimo taikymui, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemia ne vien asmens rizikos nusikalsti įvertinimas pagal OASys metodiką, tačiau ir nuteistojo elgesio bei mąstysenos pokyčiai bausmės atlikimo metu, jo pastangos resocializuotis ir siekti savo gyvenimo tikslų teisėtomis priemonėmis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami visi tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys ir jų visumoje padaryta išvada, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.
12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. L. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam A. L. nustatyta žema – 32 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo bausmės atlikimo pradžios padidėjo nuo 24. Nors minėta rizika ir toliau išlieka žema, tačiau teigti, jog stebima pažanga šią riziką mažinant – pagrindo nėra, t. y. nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai nėra įtikinantys, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Be to, A. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro 14 dinaminių balų, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu ne tik gali, bet ir privalo sumažinti.
13. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, mokosi, yra 15 kartų skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamą nuteistojo pažangą mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Svarstymo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturėjo, tačiau pateikti duomenys patvirtina, kad per visą bausmės atlikimo laiką A. L. vidaus tvarkos taisykles pažeidė 18 kartų, už ką jam 12 kartų buvo skirtos nuobaudos, tuo tarpu skatintas – 15 kartų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vidaus tvarkos pažeidimus A. L. darė ir po pakankamai ilgo jo taisymosi laiko, prieš tai nuteistąjį jau paskatinus už gerą elgesį. Vėliau nuteistasis po paskirtų paskatinimų ir vėl buvo baustas už vidaus tvarkos pažeidimus (duomenys iš Pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus). Tokia paskatinimų ir nuobaudų dinamika rodo, kad nuteistojo elgesio korekcija nebuvo nuosekli, kas pagrįstai teismui neleido daryti vienareikšmiškos išvados apie jo siekį atsiriboti nuo nusikalstamumą skatinančių veiksnių.
14. Nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis vis dar išskiriami du A. L. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Pažymėtina, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę ir vertinti ar laikas buvo pakankamas, kad šis procesas būtų pasiekęs tikslus. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados duomenų, nors pats nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau praeityje jis buvo įtakojamas asocialios grupės ir ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Be to, nuteistasis apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Nors šiuo metu A. L. ir neturi galiojančių nuobaudų, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad paskutinės nuobaudos galiojimas pasibaigęs dar visai neseniai (2020 m. balandžio 21 d.), kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir parodo, kad jis yra linkęs pažeisti nustatytos tvarkos taisykles. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
15. Kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti ne tik nuteistojo elgesį pataisos namuose, tačiau ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti jam lygtinį paleidimą, apie jo padarytą nusikaltimą pasisakė vertinant A. L. asmenybės ypatumus, galinčius lemti tolesnį jo elgesį, kas akivaizdžiai patvirtina, kad tai nebuvo esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, jie vertinti kitų aplinkybių visumoje, taigi, teismas jokių įstatymų nuostatų nepažeidė. Kolegija laiko, kad, priešingai nei skunde teigia nuteistasis, apylinkės teismas lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai bei padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.
16. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo palaikomi socialiniai santykiai su savo artimaisiais bei nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas. Nors abejonių tuo, jog A. L. palaiko artimus ryšius su savo šeimos nariais ar išėjęs į laisvę turės pastovią gyvenamąją vietą, teisėjų kolegijai nekyla, tačiau, įvertinus tai, kad šios aplinkybė egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog A. L. būnant laisvėje jos nebuvo pakankamos siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio, todėl ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo artimieji ar pastovios gyvenamosios vietos turėjimas gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo jo pakartotinio nusikalstamumo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.
17. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, nėra teisinio pagrindo. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. L. asmenybę, jo pataisos procesą pataisos namuose charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. L. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
18. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstytą, skundžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. L. (A. L.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. liepos 24 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.