Kauno apylinkės teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. S. nuo 2022 m. spalio 6 d. būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovas, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditoriniams reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtino atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 10 d. nustatyta, kad K. S. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais bendrovės vadovas pažeidė VMI interesus.

Pareiškime iškelti administracinio nusižengimo bylą nurodyta, kad tokiais veiksmais K. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateiktame pareiškime nurodoma, kad Bendrovės vadovu nuo 2022 m. spalio 6 d. yra K. S.. Bendrovė yra VMI skolininkė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. liepos 24 d. duomenimis, Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 35 054,92 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Bendrovė su VMI yra sudariusi tris mokestinės paskolos sutartis. Pagal mokestinių paskolų sutartis įsiskolinimas VMI yra 3 639,38 Eur.

Bendrovei geranoriškai nevykdant mokestinių įsipareigojimų, atsižvelgiant į tai, kad mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai nėra įvykdomi visa apimtimi, VMI, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2024 m. birželio 11 d. kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“, AB su prašymu pateikti informaciją apie Bendrovės šio banko sąskaitose esančių piniginių lėšų likučius bei jų judėjimą, suteiktas paskolas, jų mokėjimo terminus ir suteiktų paskolų likučius laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki informacijos pateikimo dienos.

„(duomenys neskelbtini)“, AB 2024 m. birželio 12 d. pateikė Bendrovės atidarytų sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 10 d. Išanalizavus iš finansų įstaigos gautus Bendrovės sąskaitų duomenis nustatyta, kad Bendrovės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) vyko piniginių lėšų judėjimas, nesilankant CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Didžiausios sumos buvo sumokėtos (dėl didelio atsiskaitymų kiekio yra pateikta tik dalis finansinių operacijų): Bendrovė 2023 m. rugpjūčio 24 d., turėdama 8 211,89 Eur mokestinę nepriemoką, sumokėjo 48 500 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2023 m. rugpjūčio 28 d., turėdama 8 878,89 Eur mokestinę neprimoką sumokėjo 2 999 Eur P. S.; 2023 m. rugsėjo 18 d., turėdama 14 722,84 Eur mokestinę neprimoką sumokėjo 1 455,50 Eur P. S.; 2023 m. lapkričio 3 d., turėdama 4 065,90 Eur mokestinę neprimoką sumokėjo 2 080 Eur P. S.; 2023 m. gruodžio 11 d., turėdama 8 403,38 Eur mokestinę neprimoką sumokėjo 2 235,09 Eur P. S.; 2023 m. gruodžio 20 d., turėdama 6 845,56 Eur mokestinę neprimoką sumokėjo 1 310,52 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. sausio 8 d., turėdama 9 853,97 Eur mokestinę neprimoką sumokėjo 1 283 Eur P. S.; 2024 m. kovo 12 d., turėdama 13 136,08 Eur mokestinę neprimoką sumokėjo 1 585 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. kovo 13 d., turėdama 13 136,08 Eur mokestinę neprimoką sumokėjo 1 200 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas K. S. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, o ne VMI. Dėl tokių Bendrovės vadovo veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi, Bendrovė pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Pareiškime daroma išvada, jog Bendrovės vadovas K. S., nuo 2022 m. spalio 6 d. būdamas Bendrovės vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditoriniams reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtino atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 10 d. nustatyta, kad K. S. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovas pažeidė VMI interesus. VMI prašo iškelti administracinio nusižengimo bylą K. S. ir už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti K. S. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą (b. l. 1–32).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. S. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali bauda, baudos mokėjimą išdėstyti dalimis maksimaliam terminui, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį. Prašyme K. S. nurodė, kad su pažeidimu sutinka ir dėl jo gailisi. Inkriminuotas pažeidimas padarytas ne tyčia, o siekiant tęsti Bendrovės veiklą ir išsaugoti jos mokumą. Jo finansinė padėtis yra sunki, kadangi jo pajamas sudaro 1 342,99 Eur darbo užmokestis, gaunamas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis turi automobilį „Audi A6 Limousine“, kurio vertė sudaro apie 8 200 Eur, kito nekilnojamojo turto ir santaupų neturi. Turi šešių mėnesių dukrą ir prisideda prie jos išlaikymo. Kadangi pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra gaunamas darbo užmokestis, dalį lėšų turi skirti ne tik savo būtiniausių poreikių patenkinimui, bet ir vaiko išlaikymui, jo finansinė padėtis šiuo metu yra sunki ir visos baudos (ar dalies baudos) sumokėti iš karto negalėtų (b. l. 84–101).

VMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą narinėti VMI atstovui nedalyvaujant (b. l. 77–82).

Kadangi tiek VMI, tiek ir K. S. prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka proceso dalyviams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Be to, teismų praktikoje pasisakyta, kad nustatinėjant įmonės (bendrovės) vadovo kaltę, būtina įrodyti, kad jis žinojo apie įmonės (bendrovės) finansinę padėtį ir turimą prievolę mokėti atitinkamus mokesčius valstybei, tačiau jos nevykdė, o atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad K. S. nuo 2022 m. spalio 6 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (b. l. 5–6). Bendrovė yra VMI skolininkė (b. l. 7–27). Bendrovė ir VMI 2023 m. lapkričio 27 d., 2023 m. gruodžio 12 d. ir 2024 m. sausio 19 d. sudarė mokestinės paskolos sutartis.

Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką, iš Bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko mokėjimus kitiems Bendrovės kreditoriams, kurių didžiausi atlikti laikotarpyje nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. iki 2024 m. kovo 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, P. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad K. S. nuo 2022 m. spalio 6 d. yra Bendrovės vadovas, žinojo apie mokestinę nepriemoką, Bendrovė ir VMI buvo sudariusi tris mokestinės paskolos sutartį, tačiau mokėjimų pagal suderintą grafiką neatliko. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Bendrovė turėdama mokestinę nepriemoką VMI, t. y. būdama skolinga valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, didžiausi mokėjimai atlikti laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. iki 2024 m. kovo 13 d., nors pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, Bendrovė pirmiausia turėjo atsiskaityti su VMI. Taigi šiuo atveju akivaizdu, kad buvo pažeista kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Bendrovė atsiskaitymus žemesnės eilės kreditoriams vykdė iš Bendrovės banko sąskaitos. Įvertinus Bendrovės (ne)sumokėtas pinigų sumas trečios eilės kreditorei VMI, mokestinės nepriemokos dydį, tai, kad net ir pasirašius mokestinės paskolos sutartis Bendrovė savanoriškai įsiskolinimo valstybės biudžetui pagal nustatytą grafiką nemokėjo, mokėjimus paskesnės eilės kreditoriams bei jų dydį, tokių mokėjimų sistemingumą, nenustačius, kad visi įstatyme numatyto eiliškumo neatitinkantys mokėjimai buvo išskirtinai būtini Bendrovės ūkinei veiklai ir jos tęstinumui, konstatuotina, kad K. S. vykdydamas atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, kai jam buvo žinoma, kad VMI įsiskolinimas nėra padengtas, veikė tyčia.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog K. S. nuo 2022 m. spalio 6 d. būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditoriniams reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtino atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 10 d. nustatyta, kad K. S. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais bendrovės vadovas pažeidė VMI interesus.

Tokiais veiksmais K. S. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

K. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, – padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo K. S. asmenybę – baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vietinių rinkliavų nesumokėjimą, deklaracijų VMI nepateikimą, kasos apartų eksploatavimo pažeidimus, paskirtas nuobaudas įvykdęs, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tai, kad mokestinė nepriemoka nepadengta, daro išvadą, kad K. S. skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Šiuo atveju teismas nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad net ir minimalios straipsnio sankcijoje numatytos baudos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Pareiškėjas dirba, gauna pastovias pajamas, duomenų, jog negalėtų dirbti nėra, todėl vien tai, kad jis turi mažametį vaiką, kurį reikia išlaikytų, o ši aplinkybė yra gyvenimiškai įprasta, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra jokio objektyvaus pagrindo.

K. S. prašė jam skirtinos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis. Teismo vertinimu, K. S. prašymas, atsižvelgus į parenkamos nuobaudos rūšį, dydį, pažeidėjo turtinę padėtį, yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas 14 mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis 14 (keturiolikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant K. S. kas mėnesį mokėti po 100 Eur (vieną šimtą eurų), pradedant mokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-953-1132/2024.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.