- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-06
- Bylos Nr.
- I-839-643/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03115-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Jolita Rasiukevičienė, Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos policijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Lietuvos policijos generaliniam komisarui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016-08-01 buvo gautas pareiškėjo V. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundas (t. 1, b. l. 1-8), kuriuo prašoma: 1) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) 2016-07-27 sprendimą Nr. 5-S-6057; 2) įpareigoti Policijos departamentą teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2016-07-20 skundą Nr. 5-AP-709; 3) įpareigoti Lietuvos policijos generalinį komisarą (toliau – ir Generalinis komisaras) išnagrinėti pareiškėjo 2016-07-20 skundą Nr. 5-AP-709 iš esmės bei į jį atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad 2016-07-20 skundu kreipėsi į Generalinį komisarą, skųsdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) 2016-06-29 atsakymą Nr. 20-S-100704 į pareiškėjo 2016-06-04 skundą Nr. 20-AP–15551 bei atsisakymą atlikti veiksmus. 2016-07-20 skunde Generaliniam komisarui pareiškėjas prašė atšaukti Kauno AVPK 2016-06-29 raštą Nr. 20-S-100704 ir jį panaikinti bei įpareigoti Kauno AVPK iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016-06-04 skundą.
Generalinis komisaras atsisakė pareiškėjo skundą nagrinėti, o Policijos departamentas priėmė 2016-07-27 sprendimą Nr. 5-S-6057, kuriuo pareiškėjo skundą atsisakė nagrinėti kaip kartotinį.
Šalies argumentai
Pareiškėjas su atsakovų sprendimais nesutinka ir nelaiko, kad 2016-07-20 skundo reikalavimai buvo analogiški 2016-06-04 skundo Kauno AVPK reikalavimams. Pažymi, kad 2016-07-20 skundo reikalavimai liečia ne tik Kauno AVPK, bet ir Policijos departamento bei Generalinio komisaro kompetenciją. Teigia, kad atsakovai nenurodė jokių Policijos departamento bei Generalinio komisaro sprendimų, kurie buvo priimti dėl pareiškėjo 2016-07-20 skundo reikalavimų, todėl nepagrįstai laikė jį kartotiniu ir pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) principus bei, 14 straipsnio 3 dalies nuostatas. Piktnaudžiaudami atsakovams suteiktomis teisėmis ir vilkindami klausimų sprendimą, pažeidė VAĮ 20 straipsnio 2 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 18, 29 straipsnius, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalis; 3 straipsnį; 4 straipsnį; 5 straipsnio 1 dalies 1-4 punktus; 13 straipsnį, 14 straipsnio 1-3 dalis, 21 straipsnį, 22 straipsnį, 23 straipsnį, 24 straipsnį; Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbo reglamento 221 ir 232 punktus.
Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad atsakovų atsisakymas nagrinėti pareiškėjo 2016-07-20 skundą neleidžia tinkamai jam suformuluoti gynybos baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-749/2016 ir teismams vykdyti teisingumą.
Atsiliepimas
Atsakovai Policijos departamentas bei Generalinis komisaras atsiliepime į skundą prašo jį atmesti (t. 2, b. l. 23). Nurodo, kad Policijos departamente 2016-07-21 buvo gautas pareiškėjo 2016-07-20 skundas dėl Kauno AVPK pareigūnų veiksmų, nagrinėjant Kauno AVPK 2016-06-04 gautą pareiškėjo 2016-05-31 skundą dėl Kauno AVPK pareigūnų veiksmų, tiriant, nagrinėjant ir priimant sprendimus administracinio teisės pažeidimo byloje.
Šalies argumentai
Nagrinėjant pareiškėjo 2016-07-20 skunde išdėstytas aplinkybes, nustatyta, kad pareiškėjas 2015-12-09 skundu kreipėsi į Policijos departamentą dėl Kauno AVPK pareigūnų veiksmų, tiriant, nagrinėjant ir priimant sprendimus konkrečioje skunde nurodomoje administracinio teisės pažeidimo byloje. Policijos departamentas 2015-12-18 raštu Nr. 5-S-13127 informavo pareiškėją apie skundo nagrinėjimo rezultatus.
Pareiškėjas 2016-01-03 skundu kreipėsi į Kauno AVPK dėl Kauno AVPK pareigūnų veiksmų tiriant, nagrinėjant ir priimant sprendimus administracinio teisės pažeidimo byloje. Kauno AVPK 2016-01-19 raštu Nr. 20-S-9697 informavo pareiškėją apie skundo nagrinėjimo rezultatus.
Pareiškėjas 2016-05-31 skundu kreipėsi į Kauno AVPK dėl Kauno AVPK pareigūnų veiksmų tiriant, nagrinėjant ir priimant sprendimus administracinio teisės pažeidimo byloje. Skundas buvo adresuotas Kauno AVPK viršininkui, tačiau dėl Policijos departamentui nežinomų priežasčių per klaidą atsiųstas Policijos departamentui, todėl 2016-06-04 buvo persiųstas Kauno AVPK ir ten registruotas (reg. Nr. 20-AP-15551). Kauno AVPK 2016-06-29 raštu Nr. 20-S-l00704(2.2K) informavo pareiškėją apie skundo nagrinėjimo rezultatus.
Pareiškėjas 2016-06-13 skundu kreipėsi į Policijos departamentą dėl Kauno AVPK pareigūnų veiksmų tiriant, nagrinėjant ir priimant sprendimus administracinio teisės pažeidimo byloje. Policijos departamentas 2016-06-16 raštu Nr. 5-S-5078 informavo pareiškėją apie skundo nagrinėjimo rezultatus.
Atsiliepimas
Atsakovai teigia, kad reikalavimų analogiškumą lemia reikalavimų turinys, o ne adresatas, todėl mano, kad pareiškėjo 2016-07-20 skundas buvo analogiškas 2016-05-31 skundui. Tiek 2016-07-20 skunde, tiek 2016-05-31 skunde buvo keliamas klausimas dėl pareigūnų veiksmų administracinio teisės pažeidimo byloje ir šaukimo į apklausą kitoje nuovadoje. Tokie pareiškėjo reikalavimai buvo išnagrinėti Kauno AVPK 2016-06-29 sprendimu Nr. 20-S-l00704(2.2K). Šis sprendimas nebuvo skundžiamas teismui. Pakartotinai 2016-07-20 pateiktame skunde pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių skundo dalyką, nepateikė įrodymų, kad ankstesni sprendimai dėl pareiškėjo skundų nagrinėjimo rezultatų yra neteisėti.
Atsakovai pažymėjo, kad pareiškėjui pateiktuose atsakymuose buvo nurodyta, jog pagal Policijos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį policijos generalinis komisaras neturi teisės atšaukti sprendimų, priimtų nagrinėjant administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija Policijos departamento 2016-07-27 sprendimą Nr. 5-S-6057, kuriuo atsisakyta nagrinėti jo 2016-07-20 skundą, bei prašo įpareigoti Policijos departamentą ir Generalinį komisarą išnagrinėti šį pareiškėjo skundą iš esmės ir atsakyti į jį teisės aktų nustatyta tvarka.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2016-05-31 skundu (t. 2, b. l. 41), Kauno AVPK registruotu 2016-06-04 (registracijos Nr. 20-AP-15551), kreipėsi į Kauno AVPK dėl Garliavos policijos nuovados pareigūno E. R. veiksmų administracinėse bylose, prašydamas nurodyti, kokiose bylose pareiškėją norima apklausti, kodėl vilkinamas administracinių bylų nagrinėjimas, kodėl administracinių bylų nagrinėjimas perduotas S. N. L. ir E. R. žinion, prašydamas nurodytas bylas perduoti kitos nuovados žinion. Taip pat pareiškėjas prašė atsiųsti šaukimus apklausoms administracinėse bylose ir suteikti valstybės apsaugą nuo S. N. L. ir E. R..
Pareiškėjui Kauno AVPK 2016-06-29 sprendime Nr. 20-S-100704(2.2K) (t. 2, b. l. 43) buvo paaiškinta, kad jis buvo kviečiamas atvykti ir patikslinti informaciją administracinių teisės pažeidimų bylose pagal pareiškėjo 2016-06-15 skundą Nr. 20-AP-18868 ir 2016-02-16 pranešimą apie vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimus. Pareiškėjui Kauno AVPK 2016-06-29 raštu Nr. 20-S-100704(2.2K) buvo atsakyta į visus 2016-05-31 skundo argumentus, nurodant administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo terminų reglamentavimą, paaiškinant, kad administracinių bylų nagrinėjimas vyksta pagal pažeidimo padarymo vietą, ir kad Kauno AVPK nėra priskirta valstybės apsaugos skyrimo funkcija.
Pareiškėjas 2016-07-20 raštu (t. 2, b. l. 27-28) kreipėsi į Generalinį komisarą, prašydamas „atšaukti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir KAPV) sprendimą – 2016-06-29 raštą Nr. 20-S-100704; priimti įsakymą ir/ar nurodymą ar kitą administracinį aktą, kuriuo panaikinamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir KAPV) sprendimas – 2016-06-29 raštą Nr. 20-S-100704; priimti PDGK įsakymą ir/ar nurodymą KAVPK viršininkui dėl 2016-06-04 skundo nagrinėjimo iš naujo, V. J. leisti būti apklaustu ne vietoje išžudytų ar ištremtų lietuvių bei jų Lietuvoje negimusių palikuonių Lietuvoje Molotov-Ribentrop pakto bei kitų slaptų Vokietijos-Rusijos protokolų įgyvendinimo pagrindu įsikūrusio rusų kolonisto S. L. kaip caro valdomoje Garliavos policijos nuovadoje – suteikiant Lietuvos valstybės apsaugą nuo rusų kolonisto S. N. L.; pareiškėjui raštu pranešti PDGK įsakymo ir/ar nurodymo KAVPK viršininkui vykdymo priežiūros išdavas“.
Policijos departamentas į pareiškėjo 2016-07-20 skundą atsakė 2016-07-27 raštu Nr. 5-S-6057 (t. 2, b. l. 30), kuriame nurodė, kad pareiškėjo 2016-07-20 skundo reikalavimai ne kartą buvo išnagrinėti ankstesniais Policijos departamento ir Kauno AVPK atsakymais, pareiškėjo keliami reikalavimai yra analogiški 2016-06-04 skunde (registracijos Nr. 20-AP-15551) išdėstytiems reikalavimams, todėl pareiškėjui nenurodžius naujų faktinių aplinkybių, vadovaudamasis VAĮ 14 straipsnio 3 dalies 3 punktu, pareiškėjo skundą atsisakė nagrinėti kaip kartotinį. Pažymėjo, kad Generalinis komisaras neturi įgaliojimų nagrinėti ir tenkinti pareiškėjo 2016-07-20 skunde išdėstytus reikalavimus.
Nors iš pareiškėjo 2016-07-20 skundo turinio matyti, kad jis buvo adresuotas Generaliniam komisarui, tačiau reikšdamas reikalavimą, pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis bei Policijos veiklos įstatymo (iki 2016-01-01 galiojusios įstatymo redakcijos) 12 ir 13 straipsnių, reglamentuojančių Generalinio komisaro ir Policijos departamento funkcijas, nuostatomis, todėl darytina išvada, kad iš esmės pareiškėjo 2016-07-20 skundo reikalavimai buvo reiškiami tiek Generaliniam komisarui, tiek Policijos departamentui.
VAĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus. Policijos įstatymo (nuo 2016-01-01 galiojanti įstatymo redakcija) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad policijos departamentas yra vidaus reikalų centrinė įstaiga, atliekanti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas, reikalingas policijos uždaviniams įgyvendinti. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Policijos departamento, kaip viešojo juridinio asmens, teises ir pareigas įgyvendina ir jam vadovauja policijos generalinis komisaras. Policijos generalinio komisaro funkcijos nustatytos Policijos įstatymo 19 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad generalinis komisaras prižiūri, koordinuoja ir kontroliuoja Policijos departamentui pavaldžių įstaigų veiklą. Policijos generalinis komisaras taip pat turi teisę atšaukti pavaldžių pareigūnų priimtus neteisėtus sprendimus, išskyrus sprendimus, priimtus nagrinėjant administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus) ir atliekant ikiteisminį tyrimą (Policijos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). Policijos departamento funkcijos Policijos įstatyme nėra išsamiai detalizuotos, jos įtvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-29 nutarimu Nr. 98 patvirtintuose Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatuose, kurių 10 punkte nurodyta, kad policijos departamento veiklos tikslai yra organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti policijos uždavinių vykdymą, taip pat organizuoti ir įgyvendinti pavaldžių policijos įstaigų valdymą.
Teismo vertinimu, pareiškėjo 2016-07-20 skunde pareikštus reikalavimus iš esmės galima suskirstyti į dvi dalis – vienu atveju pareiškėjas kvestionuoja administracinių teisės pažeidimų bylose priimtą pareigūno sprendimą (Kauno AVPK 2016-06-29 sprendimas Nr. 20-S-100704) visa apimtimi, kitu – siekia, kad jo skundų pagrindu užvestos administracinių teisės pažeidimų bylos būtų nagrinėjamos ne Garliavos policijos nuovadoje, kur dirba A. N. L., bei prašo suteikti jam apsaugą nuo šio pareigūno.
Įvertinus 2016-05-31 pareiškėjo skundo (Kauno AVPK gauto 2016-06-04) ir Kauno AVPK 2016-06-29 sprendimo Nr. 20-S-100704(2.2K) turinį, matyti, kad pareiškėjo keliami klausimai buvo susiję su administracinių teisės pažeidimų bylose atliekamomis procedūromis, todėl darytina išvada, kad policijos generalinis komisaras tiek asmeniškai, tiek įgyvendindamas Policijos departamento teises ir pareigas, pagrįstai nesprendė klausimo dėl Kauno APVK 2016-06-29 sprendimo Nr. 20-S-100704 atšaukimo ar panaikinimo, kaip priimto administracinio teisės pažeidimo byloje.
Vadovaujantis iki 2017-01-01 galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 292 straipsnio 1 dalimi, ginčui aktualiu laikotarpiu pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose galėjo būti apskųsti apylinkės teismui, todėl darytina išvada, kad pareigūnų sprendimai, priimti administracinių teisės pažeidimų bylose, taip pat gali būti skundžiami apylinkės teismui. Pažymėtina, kad tokia apskundimo tvarka yra nurodyta ir Kauno AVPK 2016-06-29 sprendime Nr. 20S-1007004(2.27) (t. 2, b. l. 43).
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-12-03 įsakymu Nr. 5-V-797 patvirtinto Policijos departamento darbo reglamento 184 punkte nustatyta, kad asmenų skundai, pranešimai ir prašymai priimami, perduodami nagrinėti ir nagrinėjami vadovaujantis Viešojo administravimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, Policijos departamentas pareiškėjo 2016-07-20 skundą pagrįstai vertino Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
VAĮ 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka. Pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu yra suėjęs pranešimo ar skundo padavimo senaties terminas (VAĮ 14 straipsnio 3 dalies 1, 3 punktai). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir skundo priėmimo bei nagrinėjimo tvarką nustatančio VAĮ 23 straipsnio 6 dalyje, kur, be kita ko nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą.
Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, teismas sutinka su Policijos departamento atsiliepimo į skundą argumentu, jog pareiškėjo Generaliniam komisarui adresuotas 2016-07-20 skundas pagal savo turinį buvo kartotinis.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Policijos departamentas 2016-06-16 sprendimu 5-S-5078 (t. 2, b. l. 39-40) pareiškėjui buvo išaiškinęs, jog administracinio teisės pažeidimo byla yra nagrinėjama pagal pažeidimo padarymo vietą ir pareiškėjo neigiama asmeninė nuomonė dėl Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato pareigūnų nėra pakankama priežastis nesilaikyti Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos tvarkos, administracinio teisės pažeidimo tyrimą pavedant kitai policijos įstaigai. Taigi, nurodytame sprendime Policijos departamentas pasisakė dėl 2016-07-20 pareiškėjo skundo 3 punkto reikalavimo, kuriuo buvo prašoma pareiškėją apklausti kitoje policijos nuovadoje. Policijos departamento 2016-06-16 sprendime 5-S-5078 pareiškėjui taip pat išaiškinta, kad policijos generalinis komisaras neturi teisės atšaukti pavaldžių pareigūnų priimtus neteisėtus sprendimus, priimtus nagrinėjant administracinius teisės pažeidimus ir atliekant ikiteisminį tyrimą, o Policijos departamentas nenagrinėja skundų dėl pareigūnų priimtų sprendimų administracinės teisės pažeidimų bylose. Taigi, iš esmės buvo pasisakyta ir dėl pareiškėjo 2016-07-20 skundo 1 ir 2 punktų, kuriais prašoma atšaukti pagal savo pobūdį analogišką administracinių teisės pažeidimų bylose priimtą Kauno AVPK 2016-06-29 sprendimą Nr. 20-S-100704.
Teismas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad 2016-07-20 skundo reikalavimai (t. 1, b. l. 14-15) nebuvo analogiški 2016-06-04 skundo reikalavimams (t. 2, b. l. 41). Pažymėtina, kad abiejuose skunduose pareiškėjas prašė perduoti pagal jo skundus pradėtų administracinių bylų nagrinėjimą kitai policijos įstaigai, abiejuose prašymuose prašė užtikrinti apsaugą nuo pareigūno S. N. L.. Kauno AVPK 2016-07-27 sprendimu Nr. 5-S-6057 nurodytus klausimus išnagrinėjo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas 2016-07-27 sprendime Nr. 5-S-6057 pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjo 2016-07-20 skundo argumentai jau yra išnagrinėti ir Kauno AVPK ir laikė jį kartotiniu.
Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad policijos generalinis komisaras ir Policijos departamentas pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo 2016-07-20 skundo reikalavimų, susijusių su Kauno AVPK 2016-06-29 sprendimu Nr. 20-S-100704, kaip priimtu administracinių teisės pažeidimų bylose. Taip pat pagrįstai Policijos departamento 2017-07-27 sprendimu Nr. 5-S-6057 pareiškėjo skundą atsisakyta nagrinėti kaip kartotinį. Dėl nurodytų priežasčių, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo V. J. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.