Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėja, vykdydama atsakovės 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą, 2014 metais baigė išlyginamąsias studijas Vilniaus dailės akademijoje (42 kreditai bei apgintas bakalaurinis darbas) ir gavo architektūros bakalauro diplomą. Be to, pareiškėja 2014–2016 metais atliko profesinę praktiką kaip projektų bendraautorė, o 2016–2018 metais užsiėmė individualia architektės veikla bei dirbo UAB „CLOUD Architektai“ architektės pareigose. Po to pareiškėja 2019–2020 metais kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama pripažinti jos kaip architektės profesinę kvalifikaciją.

Paaiškina, kad atsakovės pozicija iš esmės grindžiama formaliuoju Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) bei Europos parlamento ir Tarybos 2005 m. rugsėjo 7 d. direktyvos 2005/36/EB 2005 m. rugsėjo 7 d. dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (su 2020-02-03 Komisijos deleguotojo sprendimu, kuriuo dėl formalios kvalifikacijos įrodymų ir rengimo kursų pavadinimų iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB V priedas) (toliau – ir Direktyva) teksto aiškinimu, nurodant, kad pareiškėjos pateiktas Diplomas neatitinka reikalavimų, numatytų Direktyvoje, todėl pareiškėjai negali būti taikoma Direktyvoje ir Įstatyme numatyta kitoje valstybėje narėje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo procedūra.

Aplinkos ministerija 2020 m. kovo 2 d. raštu Nr. (14)-D8(E)-997 patvirtino, kad pareiškėjos architekto išsilavinimas, įgytas Italijos Respublikoje, kartu su Vilniaus dailės akademijoje įvykdytomis išlyginamosiomis studijomis įgyjant architektūros bakalauro diplomą, atitinka Direktyvos reikalavimus, paaiškindama, kad Lietuvos Respublikos pilietei L. Č. po 3 metų studijų Romos trečiajame universitete (Universita degli studi Roma Tre) 2012 m. spalio 10 d. išduotas architektūros mokslų bakalauro diplomas (Laurea in Scienze dell‘ Architettura), reg. Nr. 122006. Nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. birželio 20 d. atlikus išlyginamąsias studijas Vilniaus dailės akademijoje, 2014 m. birželio 20 d. išduotas architektūros bakalauro diplomas BM Nr. 000404. Vilniaus dailės akademijos architektūros bakalauro diplomas publikuotas Direktyvos 2005/36/EB V priedo 7 punkte su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. sausio 16 d. Komisijos deleguotuoju sprendimu (ES) 2019/608 (OL 2019 L 104 p. 1), ir atitinka Direktyvos 46 straipsnyje nustatytus architektų rengimo reikalavimus.

Pareiškėjai 2012 m. spalio 10 d. išduotas architektūros mokslų bakalauro diplomas (Laurea in Scienze dell‘ Architettura), reg. Nr. 122006, nėra įtrauktas į Direktyvos 46 V priedą. Tai yra netinkamo Direktyvos įgyvendinimo atvejis, kai Italija nepranešė Europos Komisijai apie Italijoje išduodamus Laurea in Scienze dell‘ Architettura, kuriuos gavę jaunesnieji architektai turi teisę užsiimti architekto veikla, nors ir su tam tikrais apribojimais. Tai taip pat reiškia, kad pareiškėja turi teisę kreiptis dėl šios profesinės kvalifikacijos pripažinimo kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse net ir tuo atveju, jei Italija netinkamai įgyvendino ir (arba) vykdė Direktyvą. Italija netinkamai įgyvendino Direktyvos nuostatas dėl notifikavimo apie Laurea in Scienze dell‘ Architettura, todėl pareiškėja turi teisę remtis tiesiogiai Direktyva, prašydama, kad Lietuva pripažintų jos Italijoje įgytą architekto kvalifikaciją, kurią patvirtina Laurea in Scienze dell‘ Architettura diplomas.

Pareiškėja tvirtina, kad jos įgytas išsilavinimas, kaip patvirtino Aplinkos ministerija, atitinka nustatytus architektų rengimo reikalavimus, vadinasi, pareiškėja yra įgijusi architekto profesinę kvalifikaciją. Tai patvirtina ir Vilniaus dailės akademijos diplomas su diplomo priedėliu, kuriame yra nurodytas išduoto diplomo pavadinimas ir kvalifikacija: bakalauro diplomas, architektūros bakalauro kvalifikacinis laipsnis, architekto profesinė kvalifikacija (architektas). Pareiškėja paaiškina, kad su šiuo diplomu ji turi teisę laikyti architekto kvalifikacijos atestato egzaminą Architektų rūmuose, tačiau ši teisė neatima kitos pareiškėjos teisės siekti, kad jos Italijoje įgyta profesinė kvalifikacija būtų pripažinta Lietuvoje, tiesiogiai remiantis Direktyvos nuostatomis, kurias netinkamai įvykdė Italija, nepranešdama Europos Komisijai apie Italijoje išduodamus Laurea in Scienze dell‘ Architettura diplomus, suteikiančius jaunesniojo architekto kvalifikaciją.

Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai pripažinus profesinę kvalifikaciją, asmuo turi teisę dirbti Lietuvos Respublikoje pagal tą pačią reglamentuojamą profesiją, kurios kvalifikaciją jis laikomas turinčiu kilmės valstybėje narėje. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. D1-131 „Dėl Architekto profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint užsiimti architekto profesine veikla ar laikinai ir kartais teikti architektūrines paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 3 punktas nustato, kad Aplinkos ministerija yra kompetentinga institucija, įgaliota išduoti ar priimti architekto formalios kvalifikacijos įrodymus ir kitus dokumentus arba informaciją, taip pat gauti asmenų, siekiančių architekto profesinės kvalifikacijos pripažinimo, prašymus ir priimti sprendimus dėl šių prašymų arba jos kompetencijai priskirtais architekto profesinių kvalifikacijų pripažinimo klausimais. Nors Architektūros įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad architektai, siekiantys įgyti architekto kvalifikacijos atestatą, turi atitikti šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytuose įstatymuose nustatytus kvalifikacinius ir profesinės patirties reikalavimus, o 2 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos architektų rūmai šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytuose įstatymuose nustatytais atvejais, tvarka ir terminais neterminuotam laikui išduoda architekto kvalifikacijos atestatus, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia ne įgyti architekto kvalifikacijos atestatą, o Lietuvoje pripažinti Italijoje įgytą architekto kvalifikaciją, todėl nėra jokio pagrindo kreiptis į Lietuvos architektų rūmus, kurie nėra įgalioti pripažinti kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse įgytą kvalifikaciją.

Atsakovė Aplinkos ministerija ir Komisija atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad Europos Sąjungoje profesinių kvalifikacijų pripažinimą reglamentuoja Direktyva. Kaip nurodyta Direktyvos 1 straipsnyje, ja siekiama nustatyti taisykles, pagal kurias valstybė narė, suteikianti galimybę savo teritorijoje užsiimti reglamentuojama profesija, atsižvelgiant į specifinės profesinės kvalifikacijos turėjimą (toliau – priimančioji valstybė narė), pripažįsta vienoje ar keliose kitose valstybėse narėse (toliau – kilmės valstybė narė) įgytą profesinę kvalifikaciją. Tokios pačios sąvokos yra naudojamos ir Direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje.

Sprendime Angerer Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) nurodė: „iš [Direktyvos 2005/36/EB] 1 ir 4 straipsnių matyti, kad pagrindinis abipusio pripažinimo tikslas yra leisti profesinę kvalifikaciją, suteikiančią galimybę užsiimti kilmės valstybėje narėje reglamentuojama profesija, turinčiam asmeniui priimančiojoje valstybėje narėje užsiimti ta pačia profesine veikla, kurios kvalifikaciją jis įgijo kilmės valstybėje narėje, ir tai daryti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir jos piliečiams“. Sprendime Angerer ESTT nagrinėjo siūlomą Direktyvos aiškinimą atsižvelgiant į šį tikslą ir konstatavo, kad jeigu būtų vertinamos dar ne visiškai kvalifikuotų pareiškėjų paraiškos, tai prieštarautų Direktyvos tikslui: „[Toks aiškinimas] galėtų lemti tai, kad priimančioji valstybė narė privalėtų tikrinti pareiškėjo turimus formalios kvalifikacijos įrodymus, net jei jis ir neturi kvalifikacijos, būtinos užsiimti architekto profesija jo kilmės valstybėje narėje, o tai prieštarautų minėtos direktyvos tikslui.“ Kitaip sakant, direktyva yra taikoma tik tiems asmenims, kurie turi teisę užsiimti profesine veikla (įgijo profesinę kvalifikaciją) vienoje valstybėje narėje ir siekia užsiimti ta veikla kitoje valstybėje narėje. „Profesinė kvalifikacija“ – tai kvalifikacija, patvirtinta formalios kvalifikacijos įrodymu, 11 straipsnio a punkto i papunktyje nurodytu kompetenciją patvirtinančiu dokumentu ir/arba profesine patirtimi (Direktyvos 3 straipsnis).

Direktyvoje išdėstytų nuostatų pagrindu profesinių kvalifikacijų, įgytų kitoje valstybėje narėje nei ta valstybė narė, kurioje norima užsiimti profesine veikla, pripažinimas gali būti automatinis, kaip numatyta Direktyvos 21 straipsnyje, arba vykdomas pagal bendrąją sistemą, aprašytą Direktyvos 10 ir kituose straipsniuose. Pažymi, kad tiek bendroji, tiek automatinė sistemos gali būti taikomos tik asmenims, kurie turi galimybę užsiimti konkrečia profesine veikla kilmės valstybėje narėje.

Direktyvos nuostatas įgyvendina Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatos. Pagal Tvarkos aprašo 4 p. Aplinkos ministerija, vadovaudamasi Įstatymu, automatiškai pripažįsta architektų profesinę kvalifikaciją pagal Įstatymo 3 priedo 3.7.1 p. ir 4 priedo 4 p. nurodytus architektų formalios kvalifikacijos įrodymus. Tvarkos aprašo 5 p. nustato, kad jei architekto formalios kvalifikacijos įrodymas neatitinka Tvarkos aprašo 4 p. nurodytos automatinio profesinės kvalifikacijos pripažinimo principo sąlygos, taikomos Įstatymo III dalies I skyriaus nuostatos – bendroji formalios kvalifikacijos įrodymų pripažinimo sistema. Tvarkos aprašo 9 p. nustatyta, kad architekto profesinė veikla, kuria asmuo nori užsiimti Lietuvos Respublikoje, yra ta pati, kurios kvalifikaciją jis laikomas turinčiu kilmės valstybėje narėje, jei apimama veikla yra vykdoma pagal architekto profesinį vardą. Taigi, Įstatymu, jį įgyvendinančiu Tvarkos aprašu, kaip ir Direktyva, priimančioje valstybėje narėje pripažįstama tik tokia profesinė kvalifikacija, kurią asmuo yra įgijęs kilmės valstybėje. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, asmeniui nepateikus įrodymų, jog jis laikytinas įgijusiu architekto profesinę kvalifikaciją savo kilmės valstybėje narėje, priimanti valstybė narė neturi teisinio pagrindo pripažinti jo profesinę kvalifikaciją savo valstybėje.

Pažymi, kad Sprendimą priėmė, vadovaudamasi LVAT sprendime pateiktais išaiškinimais ir pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjos Prašymą kartu su pareiškėjos ir jos atstovo 2020 m. vasario 4 d., 2020 m. liepos 10 d., 2020 m. rugsėjo 18 d. ir 2022 m. spalio 16 d. raštais pateiktais papildomais dokumentais ir paaiškinimais (toliau – ir papildomi dokumentai), atsižvelgdama į Komisijos siūlymą ir išvadą.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjos Diplomas nenurodytas Direktyvos V priedo 5.7.1 punkte, Įstatymo 3 priedo 3.7.1 p. ir 4 priedo 4 p. Pareiškėja nurodo ir neginčija, kad jos pagal Diplomą baigtų studijų trukmė yra 3 metai, kad ji Italijoje privalomos praktikos ir valstybinio egzamino nelaikė, nėra registruota Italijos architektų registre.

Pagal Tvarkos aprašo 4 p. Aplinkos ministerija, vadovaudamasi Įstatymu ir Tvarkos aprašu, automatiškai pripažįsta architektų profesinę kvalifikaciją pagal Įstatymo 3 priedo 3.7.1 p. ir 4 priedo 4 p. nurodytus architektų formalios kvalifikacijos įrodymus. Pagal Direktyvos 10 straipsnį gali būti taikoma bendroji formalios kvalifikacijos įrodymų pripažinimo sistema, kai atvykę architektai turi formalios kvalifikacijos įrodymą, nenurodytą Direktyvos V priedo 5.7 p. sąraše. Kadangi pareiškėja nėra pateikusi Įstatymo 3 priedo 3.7.1 p. ir 4 priedo 4 p. nurodytų architektų formalios kvalifikacijos įrodymų, jai buvo taikoma bendroji formalios kvalifikacijos įrodymų pripažinimo sistema.

Direktyva reglamentuoja vienoje valstybėje narėje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimą kitose valstybėse narėse. Direktyva nustato taisykles, pagal kurias valstybė narė, suteikianti galimybę savo teritorijoje užsiimti reglamentuojama profesija atsižvelgiant į specifinės profesinės kvalifikacijos turėjimą, pripažįsta vienoje ar keliose kitose valstybėse narėse įgytą profesinę kvalifikaciją, ir kurios leidžia turinčiajam minėtą kvalifikaciją užsiimti ta profesija. Todėl pareiškėjos teiginys, kad ji turi teisę tiesiogiai remtis Direktyva, prašydama, kad Lietuva pripažintų jos Italijoje įgytą jaunesniojo architekto kvalifikaciją, kurią patvirtina Laurea in Scienze dell‘ Architettura Diplomas, neturi teisinio pagrindo, nes Italijoje architekto profesinės kvalifikacijos pareiškėja neįgijo.

Tvarkos aprašo 9 p. nustatyta, kad architekto profesinė veikla, kuria asmuo nori užsiimti Lietuvos Respublikoje, yra ta pati, kurios kvalifikaciją jis laikomas turinčiu kilmės valstybėje narėje, jei apimama veikla vykdoma pagal architekto profesinį vardą. Taigi, vadovaujantis Įstatymu, jį įgyvendinančiu Tvarkos aprašu, kaip ir Direktyva, priimančioje valstybėje narėje pripažįstama tokia profesinė kvalifikacija, kurią asmuo įgijo kilmės valstybėje. Pažymi, kad asmeniui nepateikus įrodymų, jog jis laikytinas įgijusiu architekto profesinę kvalifikaciją savo kilmės valstybėje narėje, priimanti valstybė narė neturi teisinio pagrindo pripažinti jo profesinę kvalifikaciją savo valstybėje.

Pareiškėjos pateiktas Diplomas nepatvirtina, kad ji įgijo architekto (ar jaunesniojo architekto) profesinę kvalifikaciją Italijos Respublikoje. Tai patvirtino ir Italijos kompetentinga institucija, Aplinkos ministerijai papildomai pateikus užklausą per Europos Komisijos vidaus rinkos informacinę sistemą: 2022 m. spalio 7 d. Aplinkos ministerija Europos Komisijos vidaus rinkos informacinėje sistemoje Italijos kompetentingai institucijai išsiuntė užklausą dėl pareiškėjos Italijoje įgytos profesinės kvalifikacijos pagal diplomą. 2022 m. spalio 12 d. gautoje ataskaitoje (IMI report Nr. 445277.1) Italijos kompetentingos institucijos pateikti atsakymai dėl diplomo: kad diplomas patvirtina trejų metų akademinį vardą, suteikiantį galimybę: teisę laikyti valstybinį jaunesniojo architekto profesinės kvalifikacijos egzaminą (jaunojo architekto vardas neįtrauktas į Direktyvos 2005/36/EB priedus) ir suteikiama teisė į magistro diplomą, su kuriuo vėliau galima laikyti valstybinį architektų profesinės kvalifikacijos egzaminą; pilietės diplomas patvirtina tik trejų metų akademinį išsilavinimą, kad tokį diplomą turintis specialistas galės dirbti pagal jaunesniojo architekto profesiją tik išlaikęs valstybinį profesinės kvalifikacijos egzaminą, be to, tik gavus jaunojo architekto kvalifikaciją galima vykdyti pagrindinę veiklą architektūros srityje (paprastos statybos); architektas ir architektas jaunesnysis specialistas Italijoje yra reglamentuojamos profesijos; kad norint verstis jaunesniojo architekto profesija būtina turėti ne tik architektūros mokslų diplomo laipsnį, tačiau ir išlaikyti valstybinį profesinės kvalifikacijos egzaminą.

Pareiškėjos pateikti dokumentai ir paaiškinimai patvirtina, kad ji Italijoje įgijo diplomą, tačiau valstybinio profesinės kvalifikacijos egzamino nelaikė. Pateikta informacija įrodo, kad pareiškėjos Italijoje gautas Diplomas neįrodo prašomos pripažinti architekto (ar jaunesniojo architekto) kvalifikacijos.

Sprendime nurodoma, nors pareiškėja neįgijo architekto profesinės kvalifikacijos Italijoje, buvo imtasi visų priemonių, norint įvertinti visus pareiškėjos pateiktus įrodymus apie jos Italijos Respublikoje įgytą kvalifikaciją ir jos atitiktį reglamentuojamai architekto profesijai taikomiems reikalavimams (atlikta pareiškėjos pateiktų dokumentų analizė ir vertinimas), pasiūlyti būdai pareiškėjai kaip įgyti architekto profesinę kvalifikaciją.

Pažymi, kad Diplomas jau 2013 m. balandžio 19 d. Komisijos posėdyje (Protokolas Nr. 2) buvo vertintas, gautos Lietuvos Respublikos aukštųjų architektūros mokyklų deleguotų komisijos narių išvados raštu, kuriose įvertintos pareiškėjos baigtų studijų disciplinos bei jų apimtis kreditais (viso 182 kreditai (būtini 240)). Lyginamoji pareiškėjos baigtų studijų ir Lietuvoje vertinimo metu dėstytų architektūros studijų analizė leido teigti, kad pareiškėja diplomu neįgijo architektūros bakalauro išsilavinimo, atitinkančio Lietuvos Respublikoje nustatytus reikalavimus (būtinus architektūros bakalauro kvalifikacijai įgyti), todėl pareiškėjos kvalifikacijos, įgytos Italijos Respublikoje, negalima laikyti lygiaverte Lietuvos Respublikoje teikiamai architektūros bakalauro kvalifikacijai.

Nagrinėjant 2013 m. kovo 5 d. pareiškėjos pateiktą prašymą pripažinti architekto profesinę kvalifikaciją, įgytą Italijos Respublikoje, Lietuvos Respublikos aukštųjų mokyklų deleguoti komisijos nariai įvertino pareiškėjos išsilavinimo kompetencijas ir pasiūlė būdus (rekomendacijas), kaip pareiškėja galėtų įgyti architekto kvalifikaciją – pasiūlė pareiškėjai tęsti pradėtas studijas Italijos universitete ir įgyti kvalifikaciją, atitinkančią Įstatyme (Direktyvoje) nustatytus reikalavimus, arba atlikti išlyginamąsias architektūros studijas vienoje šių Lietuvos Respublikos mokyklų – KTU, VGTU ar VDA, rengiančių universitetines architektūros aukštojo mokslo studijas. Antruoju atveju pareiškėjos studijų Italijoje metu įgytos kompetencijos įvertinamos (užskaitomos) priimant pareiškėją studijuoti Lietuvoje, kai įgyjamos tik papildomos (kurių trūksta pagal akademinį išsilavinimą) reglamentuotai architekto profesijai Lietuvoje būtinos akademinio išsilavinimo kompetencijos.

Aplinkos ministerijos 2013 m. gegužės 2 d. sprendime, priešingai nei nepagrįstai teigia pareiškėja, nenurodyta, kad pareiškėjai buvo taikomos kompensacinės priemonės, nes: Direktyvos 2005/36/EB 14 straipsnyje, Įstatymo 16 straipsnyje, Tvarkos aprašo 19.3 p., Nuostatų 36 p. yra nurodytos galimos skirti kompensacinės priemonės, kurių sąrašas baigtinis – profesinio tinkamumo testas arba profesinės adaptacijos laikotarpis. Nei viena iš šių priemonių Aplinkos ministerijos 2013 m. gegužės 2 d. sprendime nenurodyta. Aplinkos ministerija nurodė, kad, vadovaudamasi Komisijos išvada, nepripažįsta pareiškėjos profesinės kvalifikacijos, įgytos Italijos Respublikoje, atitinkančia Įstatymo, kuriame perkelta Direktyva, reikalavimus. Nurodė teisinį ir faktinį sprendimo priėmimo pagrindus ir motyvus ir jis nenuginčytas.

Pasiūlytos rekomendacijos negali būti laikomos kompensacine priemone, nes pareiškėja neįgijo profesinės kvalifikacijos Italijos Respublikoje, nes pagal Tvarkos aprašo 18 p. (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. gruodžio 7 d. iki 2016 m. vasario 11 d.) nuostatas, kuriose apibrėžti galimi priimti Aplinkos ministerijos sprendimai, ir Įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. balandžio 24 d. iki 2014 m. sausio 31 d.) 14 ir 15 straipsniuose, kuriuose nurodyta, kas yra kompensacinės priemonės ir kada jos taikomos – kompensacinės priemonės gali būti taikomos tik turint architekto profesinę kvalifikaciją.

Pareiškėja Direktyvoje nustatytus architektų rengimo reikalavimus atitinkančią architekto akademinę kvalifikaciją (architekto išsilavinimą) įgijo Lietuvoje, nes 2014 metais baigė išlyginamąsias studijas Vilniaus dailės akademijoje ir įgijo architektūros bakalauro diplomą, kuris publikuotas Direktyvos priede. Manytina, kad Lietuva, įvertinusi pareiškėjos studijų Italijoje įgytas kompetencijas (akademinį išsilavinimą) ir įgūdžius, sudarė galimybę baigti išlyginamąsias studijas ir suteikė jai architekto akademinę kvalifikaciją (architekto išsilavinimą).

Kaip nurodyta Sprendime, pareiškėjos jaunesniojo architekto (junior architect) išsilavinimas, įgytas Italijos Respublikoje, su Lietuvos Respublikoje Vilniaus dailės akademijoje įvykdytomis išlyginamosiomis studijomis įgyjant architektūros bakalauro diplomą, atitinka Direktyvoje nustatytus architektų rengimo reikalavimus. Tai reiškia, kad pareiškėja įgijo architekto akademinę kvalifikaciją ir turi Architektūros įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantį išsilavinimą, t. y. yra architektė, ir gali užsiimti šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyta architektų veikla, taip pat turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti architekto kvalifikacijos atestatą, kuris su diplomais patvirtintų architekto profesinę kvalifikaciją, įgytą Lietuvos Respublikoje.

Pažymi, kad Italijos Respublikoje nustatyta architektų rengimo trukmė yra nurodyta Europos Komisijos reglamentuojamų profesijų duomenų bazėje (European Commission Regulated professions database). Šioje duomenų bazėje nurodyta, kad Italijos Respublikoje architektų rengimo reikalavimams taikomas Direktyvos 46 straipsnis, pagal Direktyvos reikalavimus pripažįstami ir jos reikalavimus laikomi atitinkančiais architektūros Italijos Respublikos studijų ne trumpesnių nei 4 metai diplomai, kurie taip pat atitinka Direktyvos 11 straipsnio e p. kvalifikacijos lygį. Italijos Respublikoje architektai gali vykdyti veiklas, pagal kurias registruoti Italijos architektų rūmų registre (register of „order of Architects, planners, lanscapers and conservationits“). Europos Komisijos reglamentuojamų profesijų duomenų bazėje nenurodyta, kad Italijoje architekto ir jaunesniojo architekto kvalifikacija yra tapati, skiriasi tiek taikomi reikalavimai architekto ir jaunesniojo architekto profesinei kvalifikacijai įgyti, jų rengimo trukmė ir atliekamų funkcijų apimtys. Jaunesnieji architektai, norėdami vykdyti veiklą pagal jaunesniojo architekto profesinę kvalifikaciją, turi būti baigę ne mažiau kaip trijų metų studijas, atlikti privalomą praktiką („Existence of mandatory traineeship“), išlaikyti valstybinį egzaminą („Existence of State exam to access the profession“). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, mano, kad Aplinkos ministerija pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjos baigtas rengimas Italijos Respublikoje neatitinka būtiniausių architektų rengimui keliamų reikalavimų. Be to, pareiškėja nepateikė įrodymų, jog ji būtų įgijusi jaunesniojo architekto profesinę kvalifikaciją Italijoje.

Atsižvelgiant į formaliojo kvalifikacijos įrodymo apibrėžimą, nurodytą Įstatymo 3 straipsnyje (atitinkamai, Direktyvos 3 straipsnis), taip pat į tai, kad pareiškėjos baigtas rengimas Italijos Respublikoje neatitinka būtiniausių architektų rengimui Italijoje keliamų reikalavimų, ir pareiškėja nepateikė įrodymų, kad Italijos Respublikoje pripažįstama pareiškėjos profesinė kvalifikacija, todėl mano, kad Aplinkos ministerija pagrįstai laikė, kad pareiškėjos Diplomas neatitinka Įstatymo 3 priedo 3.7.1 p. ir 4 priedo 4 p. (atitinkamai, ir Direktyvos) nurodytų architektų formalios kvalifikacijos įrodymų ir Diplomas nelaikytinas formaliuoju kvalifikacijos įrodymu Įstatymo (Direktyvos) prasme.

Pabrėžia, kad pareiškėjos Italijos Respublikoje įgytas Diplomas įrodo pareiškėjos akademinį išsilavinimą, įgytą Italijos Respublikoje, o Lietuvoje baigtos išlyginamosios studijos (architektūros bakalauro diplomas Vilniaus dailės akademijoje) įrodo jos Lietuvoje įgytą akademinį išsilavinimą. Atkreipia dėmesį, kad Direktyva, Įstatymas, Tvarkos aprašas reglamentuoja būtent profesinės kvalifikacijos, įgytos vienoje valstybėje, pripažinimo kitoje valstybėje klausimus. Šie teisės aktai nenustato profesinės kvalifikacijos įgijimo asmens kilmės valstybėje, kadangi tai reglamentuoja atitinkamų valstybių nacionaliniai teisės aktai.

Architektūros įstatymas nustato, kad architektų atestavimą, kurie išsilavinimą įgijo Lietuvoje, vykdo Lietuvos architektų rūmai. Taigi, Lietuvos architektų rūmai teisės aktų nustatyta tvarka atestuoja architektus, turinčius architekto išsilavinimą, įgytą Lietuvos Respublikoje, ir, įvertinę profesinę patirtį ir žinias, suteikia architekto kvalifikacijos atestatą. Aplinkos ministerija pagal Įstatymą ir Tvarkos aprašo 3 punktą yra kompetentinga institucija, įgaliota išduoti ar priimti architekto formalios kvalifikacijos įrodymus ir kitus dokumentus arba informaciją, taip pat gauti asmenų, siekiančių architekto profesinės kvalifikacijos pripažinimo, prašymus ir priimti sprendimus dėl šių prašymų arba jos kompetencijai priskirtais architekto profesinių kvalifikacijų pripažinimo klausimais. Pažymi, kad architekto profesinės kvalifikacijos pripažinimas, kurį vykdo Aplinkos ministerija, ir architektų atestavimas, kurį vykdo Lietuvos architektų rūmai, yra dvi skirtingos procedūros.

Pareiškėjos skundo teiginiai dėl architektūros bakalauro diplomo Vilniaus dailės akademijoje, kaip įrodančio pareiškėjos profesinės kvalifikacijos įgijimą Italijos Respublikoje ir kompensuojančio Italijoje įgyto išsilavinimo trūkumą, yra nepagrįsti. Kaip minėta, Aplinkos ministerijos atliekamas profesinės kvalifikacijos pripažinimas apima pripažinimą tokios profesinės kvalifikacijos, kurią pareiškėja yra įgijusi kilmės valstybėje, t. y. Italijoje.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas palaikė skunde teismui išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundą tenkinti visą.

Atsakovių atstovė teisminio nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

Aplinkos ministerija 2020 m. sausio 14 d. raštu Nr. (14)-D8(E)-144 nurodė, jog pareiškėja prašyme nenurodė, ar tęsė studijas Romos trečiajame universitete ir įgijo architekto profesinę kvalifikaciją Italijos Respublikoje, taip pat pareiškėjos paprašė per 20 darbo dienų papildyti prašymą ir pateikti dokumentus dėl įgytos kvalifikacijos Italijos Respublikoje.

Pareiškėja 2020 m. vasario 4 d. prašyme nurodė, jog vadovavosi 2013 m. gegužės 2 d. sprendime nurodytomis alternatyviomis sąlygomis, todėl pasirinko išlyginamąsias studijas ir, įgijusi architekto bakalauro diplomą, užsiėmė architekto profesine veikla Lietuvos Respublikoje, bei prašė užbaigti 2013 m. kovo 5 d. pradėtą kvalifikacijos pripažinimo administracinę procedūrą pagal 2013 m. gegužės 2 d. galiojusią tvarką.

2020 m. vasario 28 d. raštu Aplinkos ministerija pareiškėją informavo, kad architekto profesinę kvalifikaciją, įgytą Lietuvos Respublikoje, pagal Direktyvą 2005/36/EB, patvirtinta Lietuvos Respublikos aukštosios universitetinės architektūros mokyklos išduotas diplomas ir architekto kvalifikacijos atestatas. Rašte nurodoma, kad pareiškėjai po 3 metų studijų Romos trečiajame universitete 2012 m. spalio 10 d. išduotas architektūros mokslų bakalauro diplomas, nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. birželio 20 d. atlikus išlyginamąsias studijas Vilniaus dailės akademijoje, 2014 m. birželio 20 d. išduotas architektūros bakalauro diplomas, kuris publikuotas Direktyvos 2005/36/EB V priedo 7 punkte ir atitinka Direktyvos 2005/36/EB 46 straipsnyje nustatytus architektų rengimo reikalavimus. Pažymima, kad pareiškėjos architekto profesinė kvalifikacija atitiktų Direktyvos 2005/36/EB reikalavimus, jeigu ji kartu su Vilniaus dailės akademijos architektūros bakalauro diplomu turėtų architekto kvalifikacijos atestatą.

Atsakydama į pareiškėjos 2020 m. vasario 24 d. prašymą Aplinkos ministerija 2020 m. kovo 2 d. raštu Nr.(14)-D8(E)-997 informavo, kad pareiškėja 2013 m. kovo 5 d. prašė pripažinti architekto profesinę kvalifikaciją, įgytą Italijos Respublikoje, o 2013 m. gegužės 2 d. sprendime Aplinkos ministerija nurodžiusi, ką daryti, siekiant, kad architekto profesinė kvalifikacija būtų pripažinta pagal teisės aktų reikalavimus. Į šį raštą pareiškėja neatsakė, todėl nėra pagrindo teigti, kad pradėta administracinė procedūra buvo tęsiama ir iki šiol nėra užbaigta.

Nesutikdama su Aplinkos ministerijos 2020 m. kovo 2 d. raštu Nr.(14)-D8(E)-997 pareiškėja kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir LAGK), prašydama jį panaikinti ir įpareigoti Aplinkos ministeriją iš naujo svarstyti jos 2019 m. lapkričio 14 d. ir 2020 m. vasario 4 d. prašymus. Dėl pareiškėjos skundo buvo priimtas Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. gegužės 5 d. sprendimas Nr.21R-327(AG-200/07-2020), kuriuo jos skundas buvo patenkintas iš dalies, panaikintas Aplinkos ministerijos 2020 m. kovo 2 d. raštas Nr.(14)-D8(E)-997, o Aplinkos ministerija įpareigota iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2019 m. lapkričio 14 d. prašymą.