Kauno apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Irma Blekaitienė Procesinio sprendimo kategorija: 29.1;

35.3.6; 41; 45.1; 121.21

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. vasario 17 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

dalyvaujant ieškovui R. A. G., ieškovo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovei A. M. M., atsakovės atstovei advokatei Ilonai Leketienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų J. P. ir R. A. G. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-7-393/2009 pagal ieškovų J. P. ir R. A. G. ieškinį dėl pinigų ir turto priteisimo atsakovei A. M. M., trečiajam asmeniui J. M. ir atsakovės A. M. M. priešieškinį ieškovams J. P. ir R. A. G., trečiajam asmeniui J. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovas R. A. G. ir jo atstovė prašė apeliacinį skundą patenkinti, priteisti ieškovui apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, o atsakovė ir jos atstovė – apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Teismo sprendimas dalyje, kuria atmestas atsakovės priešieškinis, neapskųsta, todėl ji nėra apeliacijos dalyku ir dėl jos teisėjų kolegija nepasisako.

Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų apeliacinį skundą, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, netaikė teisės normų, kurias privalėjo taikyti, netinkamai įvertino įrodymų visumą, be to ir įrodymus vertino pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.

Spręsdamas dėl ieškovės J. P. reikalavimo priteisti jai iš atsakovės 55.400 Lt, Lazdijų rajono apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad tai yra reikalavimas grąžinti tai, ką atsakovė yra gavusi pagal 1990 m. liepos 25 d. pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį. Pagal šią sutartį atsakovė pardavė ieškovei J. P. pastatus, tačiau 1993 metais sutartis buvo pripažinta negaliojančia, kadangi atsakovė pardavė ne jai, o trečiajam asmeniui J. M. priklausančius pastatus. Teismas pagrįstai vadovavosi CK 180 str. 2 d., pripažindamas, kad taikytina restitucija, nes sandorį pripažinus negaliojančiu, šalis privalo grąžinti kitai šaliai tai, ką yra gavusi pagal tokį sandorį.

Atsakovė, kuri atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti dėl to, kad ieškovė praleido senaties terminą kreiptis dėl jos teisių gynimo, bylos nagrinėjimo metu pripažino skolą ir 2009 03 23 pervedė į ieškovės sąskaitą 2000 Lt. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, priteisė ieškovei 2000 Lt. Teismas pripažino, kad atsakovė 2000 Lt pervedė ieškovei gera valia, ieškovė su tokia suma sutiko, o, skaičiuojant grąžintiną sumą pagal piniginio ekvivalento skaičiavimo nuostatas, ji būtų netgi ženkliai mažesnė.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad ieškovė sutiko su tuo, jog atsakovė jai turi grąžinti tik 2000 Lt. Ieškovė to niekada nepripažino. Po paminėtos sumos pervedimo ieškovė ieškinį ir toliau palaikė. Todėl toks teismo argumentas niekuo nepagrįstas.

Nepagrįstai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teigia, kad skaičiuojant grąžintiną pinigų sumą pagal piniginio ekvivalento skaičiavimo nuostatas, ji būtų netgi ženkliai mažesnė. Pirmiausia, tai teismas iš viso sprendime nenurodė, kokia ta ženkliai mažesnė pinigų suma, kurią ieškovei turėtų grąžinti atsakovė. Antra, teismas nepagrįstai vadovavosi Lito komiteto 1993 m. birželio 14 d. nutarimu “Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinių pinigų įvedimo ir laikinųjų pinigų-talonų išėmimo iš apyvartos”. Teisėjų kolegija taip vertina atsižvelgdama į teisminę praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 01 23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2002 pagal E.S ieškinį atsakovui J.S. yra pripažinusi, kad nėra įstatymo, kuris tiesiogiai nustatytų piniginių vienetų vertės ekvivalentiškumą keičiantis ekonominei situacijai, tokiais teisės aktais negalima pripažinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 301, Lietuvos Banko valdybos 1992 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 15, Lito komiteto 1993 m. birželio 14 d. nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinių pinigų įvedimo ir laikinųjų pinigų-talonų išėmimo iš apyvartos”, nes jais buvo sprendžiama dėl piniginių ženklų įvedimo, keitimo tvarkos, nominalų atitikmens ir cirkuliacijos šalyje, o ne jų vertės vienodumo klausimas. Ir trečia, teismas nenurodė, kodėl nesivadovauja ieškovės paskaičiavimu, nors pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles grąžintiną pinigų sumą litais privalo paskaičiuoti ir pateikti teismui šalys.

Ieškovė, paskaičiuodama jos reikalaujamą iš atsakovės grąžintiną sumą, nurodė, kad 1990 metais jos sumokėto rublio, kuris Lietuvos Respublikoje išimtas iš apyvartos, vertė gali būti nustatyta pagal tuo metu buvusią rublio perkamąją galią. Todėl ji reikalauja 55.400 Lt sumos, t.y. tiek, kokia šiuo metu yra tos pačios sodybos rinkos vertė.

Kadangi atsakovė byloje grąžintinos pinigų sumos paskaičiavimo nepateikė, o restituciją taikyti teismas privalo net ir nesant įstatymo, kuris tiesiogiai nustatytų piniginių vienetų vertės ekvivalentiškumą keičiantis ekonominei situacijai, remiantis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais vertintinas tik ieškovės pateiktas pinigų sumos paskaičiavimas.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovė, jei nebūtų panaikinta 1990 metų liepos 25 d. sudaryta pastatų pirkimo-pardavimo sutartis, šiuo metu būtų turėjusi nekilnojamąjį turtą, kurio rinkos vertė artima 50.000 Lt. Iš Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos (priedas prie II bylos tomo) matyti, kad ieškovės 1990 metais įgyto (1993 metais grąžinto savininkei J. M.) gyvenamojo namo, ūkio pastato rinkos vertė, įskaičius ir 6 arų žemės sklypą vertė vertinimo dieną (2008 08 22) yra 55.400 Lt. Kadangi žemės sklypo 1990 metais ieškovė nepirko, tačiau, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) apylinkės Liaudies deputatų Tarybos 1990 07 25 potvarkio Nr. 3 „Dėl žemės sklypo išskyrimo P. J., J.“ 6 arai žemės jai buvo skirti prie perkamų pastatų (b.l. 64, t. I), taigi ateityje ji būtų turėjusi galimybę namų valdos žemės sklypą nebrangiai iš valstybės išsipirkti, galimai per 18 metų pastatai ir buvo nežymiai kiek pagerinti, ką nurodo atsakovė, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė privalo ieškovei grąžinti 45.000 Lt. 2000 Lt iš šios sumos atsakovė jau ieškovei grąžino, 2009 03 23 pervesdama tokią sumą į ieškovės sąskaitą.

Pripažinus, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu nepagrįstai nustatė pinigų sumą, kurią privalo, taikant restituciją, atsakovė grąžinti ieškovei J. P., ši teismo sprendimo dalis keistina, padidinant priteistą sumą, įvertinus atsakovės po ieškinio pareiškimo jau sumokėtą 2.000 Lt sumą, iki 43.000 Lt.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad pareikšti reikalavimai pripažinti 1997 07 18 sudarytą susitarimą tarp ieškovo R. A. G. ir atsakovės A. M. M. neatlygintinai perduoti R. A. G. nuosavybėn 19/57 dalių 0,57 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 208,66 Lt vertės, bei 0,71 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės, už atsakovei paliktas statybines medžiagas, taip pat priteisti ieškovui R. A. G. iš atsakovės A. M. M. 19/57 dalių 0,57 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 208,66 Lt vertės, bei 0,71 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės, atmestini, kaip neįrodyti. Darydamas tokią išvadą teismas nurodė, kad netiki ieškovo R. A. G. prašytų apklausti trijų liudytojų parodymais apie statybinių medžiagų pardavimus, nes jie yra šio ieškovo draugai, taip pat, kad ieškovas neįrodė, jog buvo su atsakove sudaręs susitarimą saugoti ir parduoti statybines medžiagas, taip pat, kad, vertindamas įrodymus, nesivadovauja garso įrašais, nes tokie įrašai padaryti pažeidžiant įstatymus ir atsakovės teises.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir vadovaudamasi byloje ištirtų įrodymų visuma pripažįsta, jog kad 1991-1993 metais atsakovas R. A. G. į (duomenys neskelbtini) kaimą prie 1990 07 25 ieškovės J. P. iš atsakovės įgyto namo susivežė dviejų aukštų namo statybai reikalingas statybines medžiagas, 1993 metais pripažinus negaliojančia gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį, jis statybinių medžiagų neišsivežė, vėliau leido jas pardavinėti atsakovei, o ši 1997 metais pažadėjo, kad, kai atsikurs nuosavybės teises į žemę, perleis už statybines medžiagas ieškovui žemės.

Teisėjų kolegijos nuomone, kad tokios aplinkybės yra įrodytos, galima pripažinti remiantis tokiais įrodymais:

Pirma, kad 1991-1993 metais atsakovas R. A. G. į (duomenys neskelbtini) kaimą prie 1990 07 25 ieškovės J. P. iš atsakovės įgyto namo susivežė dviejų aukštų namo statybai reikalingas statybines medžiagas, patvirtina ieškovo paaiškinimai ieškinyje ir teismo posėdžio metu jo pateikti rašytiniai įrodymai (t. 1, b.l. 27-51) apie statybinių medžiagų įgijimą, atvežimą, taip pat ir liudytojų S. V., S. G., L. M., R. S. bei trečiojo asmens J. M. parodymai. To neneigė ir pati atsakovė.

Antra, kad pripažinus 1993 metais negaliojančia tarp atsakovės A. M. M. ir ieškovės J. P. 1990 07 25 sudarytą gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų pirkimo-pardavimo sutartį (t.2, b.l. 50-53), ieškovo R. A. G. statybines medžiagos liko (duomenys neskelbtini) kaime, prie namo, ir kad jas vėliau, ieškovui leidus, pardavė dalimis atsakovė, patvirtina ieškovo paaiškinimai, liudytojai J. O. ir E. M., o taip pat ir atsakovės faktų pripažinimas ieškovui, 2006-2007 metais vykusių pokalbių metu, kurių garso įrašus byloje pateikė ieškovas (t. 1, b.l. 99-106 ir 107-120). Nors atsakovė nagrinėjant bylą ir nepripažino statybinių medžiagų, priklausiusių ieškovui pardavinėjimo fakto, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nei ieškovo R. A. G., nei liudytojų J. O. ir E. M. parodymais, nes nėra pateikta įrodymų, kad šie liudytojai yra ieškovo R. A. G. draugai ir būtų suinteresuoti melagingai liudyti. Kitų liudytojų apie statybinių medžiagų pardavimą nurodytos aplinkybės nepaneigia fakto, kad atsakovė nepardavinėjo statybinių medžiagų, nes liudytojai nurodo tik tai, kad jiems nežinoma, jog atsakovė būtų pardavinėjusi statybines medžiagas.

Trečia, kad ieškovas R. A. G. ir atsakovė 1997 metais tarėsi dėl to, jog atkūrus nuosavybės teises į žemę, atsakovė už statybines medžiagas perleis ieškovui žemės, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina atsakovės 1997 07 18 duotas įgaliojimas ieškovui atstovauti atsakovę A. M. M., sprendžiant žemės nuosavybės teisių atstatymo klausimus ( t. 1, b.l. 22) , taip pat , liudytojų J. L. ir S. P. parodymai (t. 2, b.l. 82 ir 141), garso įrašuose užfiksuotas atsakovės pokalbių su ieškovu 2006-2007 metais turinys.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios nuomone, kad byloje pateikti ieškovo su atsakove 2006 ir 2007 metais vykusių pokalbių įrašai buvo padaryti pažeidžiant įstatymus ir prieštaravo atsakovės teisėms, dėl ko jais negalima vadovautis byloje sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Atsakovė bei jos atstovė bylos nagrinėjimo eigoje nenurodė, kokius įstatymus pažeidė pokalbio įrašymas. Įstatymų, kurie buvo pažeisti įrašant pokalbį, nenurodė ir teismas. Kadangi ieškovo su atsakove vykę pokalbiai buvo įrašomi ne slapta panaudojant specialias garso įrašymo priemones, o pasinaudojant buitinio mobiliojo telefono diktofono funkcija, ne slapta pasiklausant kitų asmenų pokalbius, šalių pokalbių įrašai laikytini leistinais įrodymais.

Ieškovo ir atsakovės 2006 ir 2007 metais vykę ir garso priemonių pagalba įrašyti pokalbiai, teisėjų kolegijos nuomone, nepažeidžia atsakovės teisių. Padaryti pokalbių garso įrašai yra tik įrodinėjimo priemonė. Iš įrašytų pokalbių turinio galima spręsti, kad šalys bendravo žmogiškai, ieškovas reikalavo, jog atsakovė jam už statybines medžiagas, kaip kad buvo susitarę, perrašytų jam žemės sklypus, netgi sutiko, kad būtų perrašytas tik vienas žemės sklypas, o atsakovė pripažino, kad pardavė statybines medžiagas, neneigdama, jog už tai turėtų perduoti žemę ieškovui, aiškino to negalinti padaryti dėl jos vaikų jai daromo poveikio bei dėl to, kad vienas iš ieškovo reikalaujamas žemės sklypas yra ne jos vienos, o kelių bendraturčių. Vertinant abiejų pokalbių turinį, negalima daryti išvadų, kad atsakovė būtų provokuojama pasakyti tai, kas naudinga ieškovui, ar pokalbio metu buvo užduodami menami klausimai. Ieškovas atvirai klausė, ar atsakovė pripažįsta konkrečius faktus, o atsakovė neneigė savo įsipareigojimo perduoti žemę už statybines medžiagas ieškovui. Taip pat teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tą aplinkybę, jog atsakovė nagrinėjant bylą teisme neneigė, kad įrašyti pokalbiai tarp jos ir ieškovo dar iki šiam 2008 metais kreipiantis į teismą, tikrai buvo.

Vertindama visumą paminėtų įrodymų, teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovas R. A. G. iš tiesų 1997 metais susitarė su atsakove A. M. M., kad ši už jos parduotas ieškovui priklausiusias statybines medžiagas atsiskaitys žeme, kuri bus jai grąžinta. Tačiau 1997 metais atsakovė nebuvo konkrečios žemės savininkė, nuosavybės teisės į žemę jai buvo atkurtos 1999 metais (b.l. 9-16, t. I). Todėl laikytina, jog jų susitarimas buvo tik preliminarus, dėl ko negalima pripažinti, kad ieškovas su atsakove susitarė būtent dėl ieškovo reikalaujamų žemės sklypų perdavimo už statybines medžiagas. Dėl šios priežasties, susitarimo metu nebuvus konkrečiam objektui – reikalaujamiems žemės sklypams, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus pripažinti 1997 07 18 sudarytą susitarimą tarp ieškovo R. A. G. ir atsakovės A. M. M., pagal kurį atsakovė įsipareigojo neatlygintinai perduoti ieškovo nuosavybėn 19/57 dalių 0,57 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 208,66 Lt vertės, bei 0,71 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės, už atsakovei paliktas statybines medžiagas, o taip pat ir priteisti ieškovui R. A. G. iš atsakovės A. M. M. 19/57 dalių 0,57 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 208,66 Lt vertės, bei 0,71 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės.

Dėl nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti ieškovo R. A. G. reikalavimai, nekeistina.

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme tarp šalių paskirstymas.

Iš atsakovės ieškovei J. P. priteistinas 1350 Lt žyminis mokestis, t.y. 3 procentai nuo 45.000 Lt., taip pat 1200 Lt turėtų išlaidų už turto vertinimą.

Ieškovo R. A. G. ir atsakovės A. M. M. sumokėti žyminiai mokesčiai jiems iš kitų byloje dalyvavusių asmenų nepriteistini, nes jų ieškinio bei priešieškinio reikalavimai atmesti.

Atsakovės A. M. M. turėtos išlaidos advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti jai priteistinos tik iš dalies, nes atmestas jos ieškinys, 80 procentų patenkintas ieškovės J. P. ieškinys ir atmestas tik ieškovo ieškinys, taigi visumoje, kaip vertina teisėjų kolegija, jos reikalavimai patenkinti 30%. Todėl jai priteistinos tokios išlaidos taip: 200 Lt iš ieškovės J. P. ir 700 Lt iš R. A. G.. Iš pastarojo ieškovo atsakovei priteistinos ir nagrinėjant bylą turėtos 708 Lt išlaidos už turto vertinimą.

Bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų, išieškotinų iš šalių į valstybės biudžetą, paskirstymas taip pat pakeistinas. Pirmiausia, nustatytina, kad tokių išlaidų teismas turėjo ne 125 Lt, o 73,10 Lt, kas matyti iš pažymų apie išlaidas. Teismas galimai padarė aritmetinę klaidą, nes sudėjęs 12,20 Lt , 57,90 Lt ir 3 Lt gavo 125 Lt sumą, kada suma turėjo būti 73,10 Lt. Iš šios sumos 51,20 Lt priteistina iš atsakovės ir 22,10 Lt iš ieškovo R. A. G..

Kadangi keičiama didelė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, ji dėl aiškumo išdėstytina naujai.

Patenkinus iš dalies apeliacinį skundą, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė J. P. buvo iš dalies atleista. Jos reikalavimas patenkintas 80 %, todėl tokia dalis reikalingo sumokėti žyminio mokesčio – 1350 Lt – iš atsakovės išieškotina į valstybės biudžetą. Ieškovei J. P. jos už apeliacinį skundą sumokėtas 200 Lt žyminis mokestis nepriteistinas, nes jos apeliacinis skundas patenkintas nepilnai.

Atsakovė turėjo 1000 Lt išlaidų už advokato pagalbą, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Kadangi ieškovo R. A. G. apeliacinis skundas buvo atmestas, iš jo atsakovei priteistina 300 Lt šių išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti ieškovei J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 43.000 Lt (keturiasdešimt tris tūkstančius litų) skolą, 1350 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt litų) žyminį mokestį ir 1200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) ryšium su bylos nagrinėjimu turėtų turto vertinimo išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei A. M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 200 Lt (du šimtus litų) advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų.

Priteisti atsakovei A. M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. A. G. , a.k. (duomenys neskelbtini) 700 Lt (septynis šimtus litų) advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų ir 708 Lt (septynis šimtus aštuonis litus) ryšium su bylos nagrinėjimu turėtų turto vertinimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovės A. M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 51,20 Lt (penkiasdešimt vieną litą ir 20 centų) teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (Mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (į.k 188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbankas“ (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovo R. A. G. , a.k. (duomenys neskelbtini) 22,10 Lt (dvidešimt du litus ir 10 centų) teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.(Mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (į.k 188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbankas“ (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660).

Panaikinti 2008-01-28 Lazdijų rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo , uždraudžiant A. M. M. perleisti jai nuosavybės teise priklausančius 0,57 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 0,71 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės A. M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 1350 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt litų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą į valstybės biudžetą (Mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (į.k 188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbankas“ (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660).

Priteisti atsakovei A. M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. A. G. , a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Lt (tris šimtus litų) advokato, atstovavusio atsakovę apeliacinės instancijos teisme, pagalbai apmokėti turėtų išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.