Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo akcinės draudimo bendrovės ,,C. V. I. G.“ atstovei Daivai Sadauskaitei,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,M.“ atstovui advokato padėjėjui Aurimui Margiriui Griniui,

nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „C. V. I. G.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „M. B.“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 17 d. įsakymu civilinėje byloje eL2-10512-981/2022 nusprendė išieškoti iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „M. B.“ kreditoriui akcinei draudimo bendrovei (toliau – ,,C. V. I. G.“) 674,59 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Teismas 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi priėmė ,,C. V. I. G.“ ieškinį atsakovui UAB „M. B.“dėl skolos priteisimo; panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-10512-981/2022.

6. Žala galėjo atsirasti ir bendraturčių neveikimo arba atsisakymo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo, todėl atsakomybė dėl tokios bendrosios dalinės nuosavybės netinkamo realizavimo, bei žalos kilimo grėsmė negali būti perkeliama namo administratoriui. Ieškovas nepateikė visų žalos (draudimo išmokos) dydį pagrindžiančių dokumentų. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti.

8. Teismo posėdyje ieškovo ir atsakovo atstovai palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Ieškinys tenkintinas visiškai

9. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir draudėjas K. M. 2020 m. rugpjūčio 27 d. sudarė Gyventojų turto draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo draudėjas apdraudė savo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Turto žalos įvertinimo skaičiuoklė, pateiktos fotonuotraukos ir Išmokos potvarkis patvirtina, jog ginčo įvykis įvyko 2021 m. gegužės 18 d., kurio metu buvo padaryta žala draudėjo butui. Ieškovo pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog buto lubos ir sienos buvo pažeistos drėgmės – dažai atsilupę. Ieškovas paskaičiavo, jog nuostolių atlyginimui reikalinga 734,59 Eur suma perdažyti lubas ir sienas. Lubų dažymo kaina nurodyta 433,09 Eur, sienų dažymas – 255,35 Eur. Nustatęs, jog žalos atlyginimui reikia 734,59 Eur, ieškovas padarė 60 Eur išskaitą ir draudėjui išmokėjo 674,59 Eur. Iš 2021 m. gegužės 18 d. pranešimo matyti, kad minėto namo, 39 buto savininkas namo administratoriui pranešė apie viršutiniame aukšte koridoriuje išsipūtusias ir drėkstančias lubas, reikalingo patikrinimo, nes reikia apie įvykį pranešti draudimo bendrovei; taip pat pranešta apie atsiradusius sienoje įtrūkimus. Atsakovas apžiūrą 39 bute atliko 2021 m. gegužės 21 d. konstatuodamas, išsipūtusias lubas.

10. Iš atsakovo pateikto namo, esančio Bitininkų g. 1B, Vilniuje, techninės priežiūros žurnalo matyti, kad minėtame name 2021 m. buvo tikrinama namo techninė būklė. 2021 m. sausio mėn. nustatyta, kad „neveikia uždaromoji stovų armatūra“; 2021 m. vasario mėn. „neveikia G.V. uždaromoji armatūra“; 2021 m. kovo mėn. nustatyta, kad „statinio konstrukcijų bei inžinierinės techninės įrangos naujų defektų ir deformacijų nepastebėta“; 2021 m. balandžio mėn. nustatyta, kad „netvarkingas lietvamzdis“; 2021 m. gegužės mėn. „defektų nepastebėta“; 2021 m. birželio mėn. „defektų nepastebėta“; 2021 liepos mėn. nustatyta, kad „deformuota stogelio danga“; 2021 m. rugpjūčio mėn. nustatyta „praliejimas į 39 butą“, 2021 m. rugsėjo mėn. „praliejimas į 38 buto balkoną“; 2021 m. spalio mėn. „defektų nepastebėta“; 2021 m. lapkričio mėn. nustatytas „laiptinės lifto gedimas“; 2021 m. gruodžio 12 mėn. „defektų nepastebėta“. Iki 2021 m. techninės priežiūros žurnale patvirtinta, kad 2020 m. liepos mėn. namo konstrukcijų bei inžinierinių techninės įrangos naujų defektų nenustatyta.

11. Iš atsakovo pateikto 2021 m. rugpjūčio 19 d. Statinio apžiūros akto Nr. DA414388 matyti, kad atsakovas tikrino statinį, esantį Bitininkų g. 1B, Vilniuje dėl šlampančių buto lubų (grafoje problema, nenurodytas buto numeris), gadinamos vidinės buto apdailos. Grafoje problema nurodyta, kad „vėjo darkomos apdailinės stogelio juostos gali nukristi ir sužeisti žmogų arba apgadinti turtą“. Su šiuo aktu pateiktos ir defektų nuotraukos su aprašymu, iš kurių matyti, kad atsakovas drėkstančias sienas ir lubas nustatė 2 laiptinėje, 9 aukšte, 39 bute nurodydamas, „šlampa lubos, pažeista apie 1 kv. m. sienos ir lubų apdailos. Apžiūrėjus stogą pastebėta, kad apskardinimo jungtyse atlipęs hermetikas apie 30 cm juosta. Prie laidų išvedimo skylės sienoje – ištrupėjusios makrofleksinės putos. Atkibusios, vietomis nuplėštos, laiptinės stogelio apdailinės juostos 3 vietose: 20 cm x 400 cm, 20 cm x 400 cm ir 20 cm x 700 cm“. Komisija atlikusi patikrinimą rekomendavo nedelsiant organizuoti nustatytų defektų šalinimą, kurie matyti iš Atliktų darbų pašalinimo akto Nr. R-STG-V21-1220261-2, pašalinti buvo 2021 m. spalio mėn.

12. 2022 m. birželio 23 d. Statinio apžiūros akte Nr. DA492462 nustatyta, kad namo stogo būklė patenkinama: stogo danga vietomis deformuota. Nėra normalių išlipimo ant stogo kopėčių – reikia lipti per langą 1,5 m. aukštyje. Stogo dangos padengimai, dažai, vietomis nuo oro temperatūrų skirtumų, ar saulės spindulių poveikio, praradę sukibimą, dažai nusilupę.

13. Ieškovas nurodo, kad dėl padarytos žalos yra atsakingas atsakovas, kuris administruoja bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. bendro naudojimo objektus, šiuo atveju stogą per kurį pratekėjęs vanduo apgadino draudėjo turtą. Byloje nėra ginčo, jog atsakovas yra savivaldybės paskirtas administratorius ir administruoja daugiabutį namą, esantį Bitininkų g. 1B, Vilniuje, kuriame buvo padaryta žala.

14. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, ginčijo ginčo bute drėgmės atsiradimo faktą; laikė, kad į bylą pateiktos nuotraukos nepatvirtina ginčo bute padarytos žalos; nuotraukos padarytos nežinia kokiame bute, žala fiksuota neturinčių reikiamo išsilavinimo asmenų. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, nesutinka su šiais atsakovo argumentais.

15. Visų pirma, lubų ar sienų pažeidimą drėgme, gali nustatyti vizualiai ir neturintis tam specialių žinių, ar išsimokslinimo asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

16. Antra, atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kad virš minėto buto (39) būtų kokios nors inžinerinės konstrukcijos ir/ar inžineriniai tinklai, naudojantys skysčius. Pagal bendruosius fizikos dėsnius, skysčiai, veikiami žemės traukos juda iš aukštesnės vietos į žemyn. Be to, pažeidimai bute matyti tik ant lubų ir viršutinėje sienos dalyje, todėl darytina išvada, jog skysčiai į ginčo butą galėjo patekti iš viršaus, t. y. per stogo konstrukcijas (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Trečia, bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas negalėjo nurodyti, kokiu būdu buvo tikrinamas minėto namo stogas, t. y. fiziškai užlipus, ar ne; rėmėsi tik deklaratyviais teiginiais, kad spaudas minėto namo techninės priežiūros žurnale patvirtina tinkamą namo bendrų konstrukcijų patikrinimo faktą, nors iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad net ir 2022 m. nėra normalių išlipimo ant minėto namo stogo kopėčių, lipama per langą. O paties atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ir pats atsakovas, nors ir vėliau, tačiau fiksavo, ginčo namo, 2 laiptinėje, 9 aukšte, 39 bute šlampančias lubas, pažeistas sienos ir lubų apdailas; stogo pažeidimus, deformacijas, remontavo juos. Pažymėtina, kad stogo deformacija dėl nusidėvėjimo, ilgai trunkantis procesas, todėl teismas daro išvadą, kad minėto namo stogas nebuvo tikrinamas fiziškai, o tik formaliai fiksuojant tikrinimo faktą techninės priežiūros žurnale spaudu.

18. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, taip pat akcentuoja ir netinkamą faktinių aplinkybių konstatavimą, t. y., jog nėra galimybės nustatyti, kuriame bute darytos nuotraukos, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus. Tačiau, teismas atsakydamas į šiuos argumentus pažymi, kad ir be ieškovo pateiktų nuotraukų, atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų visuma patvirtina aplinkybę, kad žala padaryta būtent minėto namo 39 butui, be to, ir laiptinei. Atsakovas, gavęs pranešimą turėjo galimybę dar tą pačią dieną tikrinti pranešimo teisingumą, užliejimo plotą, fiksuoti savarankiškai žalos faktą ir įrodinėti byloje ieškinio nepagrįstumą savo fiksuotomis nuotraukomis ar vaizdo medžiaga, tačiau priešingų įrodymų neteikė, todėl teismas remiasi ieškovo pateiktos žalos bylos Nr. 21/220-03944 medžiaga.

19. Pagal Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. gruodžio 1 d.), reglamentavimą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (4.3 punktas). Administratorius, be kitų pareigų, privalo nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas).

20. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas) redakciją (galiojusią nuo 2021-03-03), daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (84 punktas).

21. Reglamento 13 punktas nustato, jog mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius, būtina prižiūrėti, kad: 13.1. būtų tvarkingi išorės atitvarų (sienų, stogų, cokolių ir kita), pamatų ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai (izoliacija, drenažiniai sluoksniai ir kita); 13.2. būtų tvarkingi įrenginiai, skirti vandens pašalinimui nuo statinių ir jų konstrukcijų (apskardinimai, latakai, lietvamzdžiai, įlajos, nuogrindos ir kita); 13.5. atitvarų elementų sujungimo siūlėse ir kitose vietose neatsirastų pavojingų deformacijų požymių (plyšių, apsauginių sluoksnių arba ekranų pažeidimų, drenažinių latakų ar vamzdelių užakimo ir kita); 13.6. laiku būtų pašalinti atitvarinių konstrukcijų apsauginio sluoksnio erozijos židiniai, ypač vyraujančiųjų vėjų kryptimis.

22. Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto – stogo nesandarumo, būtent atsakovui atsiranda pareiga įrodyti, jog jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. tinkamai atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan. (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-225-642/2021).

23. Nagrinėjamu atveju, byloje esančių rašytinių įrodymų visuma patvirtina aplinkybę, kad atsakovas netinkamai vykdė namo priežiūrą, pavėluotai nustatė faktą, kad per namo stogą į namo konstrukcijas veržiasi drėgmė, dėl ko minėtam butui buvo padaryta žala. Atsakovas privalėjo atlikti nuolatinę daugiabučio namo būklės stebėjimą ir trūkumų šalinimą (Reglamento 95-97 punktai), yra atsakingas už savo pareigų netinkamą vykdymą. Šiuo atveju laiku nebuvo pastebėtas ir pašalintas namo stogo nesandarumas. Nėra duomenų, kad iki draudiminio įvykio atsakovo darbuotojai būtų fiziškai lipę ant stogo jo patikrinimui, o bylos duomenys patvirtina faktą, kad patekimas ant stogo yra komplikuotas ir 2022 m. dėl kopėčių nebuvimo patekimui ant stogo.

24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

25. Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Ieškovė būtent ir pareiškė ieškinį atsakovei dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Deliktinė atsakomybė asmeniui kyla nustačius būtinąsias sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Šiuo atveju kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama. Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

26. Atsakovo neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo stogu bei jo priežiūra lėmė žalos atsiradimą (CK 6.246 straipsnis). Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ginčo butui atsiradusios žalos yra nustatytas (CK 6.247 straipsnis).

27. Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad nebuvo pagrįsta žalos suma ir neaišku kaip ji buvo apskaičiuota. Byloje nustatyta, kad ieškovas skaičiavimus atliko remdamasis statybos darbų sąmatų skaičiavimo sistemos SISTELA (UAB „Sistela“ atestuota įmonė, kuriai suteikta teisė vykdyti statinio dalies projektavimo ir ekspertizės darbus statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, ekonominės bei sąnaudų kiekių žiniaraščių rengimo srityse) pateikiamais vidutiniais įkainiais į kuriuos įskaičiuota ne tik dažymo operacijos kaina, bet keli veiksmai ir priemonių kaina: dažų kaina, dažymo operacijos, priemonės ir kt. Atsakovas ginčydamas ieškovo paskaičiuotą žalos dydį nepateikė įrodymų, kurie paneigtų paskaičiavimų teisingumą ir pagrįstumą, atsakovo atsikirtimai deklaratyvūs. Į bylą pateiktus duomenis apie padarytą žalą bute pagrindžia nuotraukos ir turto žalos įvertinimo skaičiuotėje nurodyti darbai, kurie iš esmės atitinka sugadinimų pobūdį. Teismas, įvertinęs ieškovo parengtos skaičiuotės duomenis, neturi pagrindo laikyti, kad paskaičiuotas nuostolių dydis yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, 734,59 Eur žalos dydis laikytinas pagrįstu ir įrodytu (CPK 178 straipsnis).

28. Teismas taip pat atmeta atsakovo argumentus, kad už namo stogo nesutvarkymą galėjo būti atsakingi namo bendraturčiai, nuo kurių valios galimai priklausė namo remontavimas. Nėra duomenų, kad namo stogo neremontavimas būtų nulemtas namo gyventojų. Pažymėtina, kad savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Namo administratoriui yra pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektus, jais rūpintis, prižiūrėti ir tai yra pagrindinė administratoriaus funkcija. Šiuo atveju byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad namas buvo remontuojamas ir iki draudiminio įvykio, nustačius jo tam tikrų elementų nusidėvėjimą ar gedimą, todėl minėti atsakovo argumentai, nepagrįsti.

29. Atsakovas nesutikdamas su žalos dydžiu nurodo, kad ieškovas neatėmė buto nusidėvėjimo iš žalos sumos. Kadangi nėra duomenų apie atliktus buto (39) remonto darbus, todėl turi būti skaičiuojamas nusidėvėjimas nuo namo pastatymo dienos, t. y. 2001 metų. Teismas nesutinka su šiais argumentais. Byloje nėra duomenų, kad butas buvo remontuotas, tačiau iš ieškovo pateiktų nuotraukų matyti, kad butas tvarkingas, sienos ir lubos švarios. Be to, faktas, kad turtas buvo apdraustas, įrodo buto savininko rūpinimąsi savo turtu. Teismo vertinimu, būtent šiuo atveju, nėra pagrindo mažinti ieškovui priteistinos sumos dėl aplinkybės, kad minėtas namas yra 2001 m. statybos, kadangi byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad buto (39) būklė yra nusidėvėjusi, dėl ko reikėtų iš priteistinos sumos daryti išskaitas.

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įvertinant įrodymus, bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų.

31. Teismas, įvertinęs ieškovo parengtos skaičiuotės duomenis, nuotraukas neturi pagrindo laikyti, kad paskaičiuotas nuostolių dydis yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, buto nusidėvėjimo procentas šiuo atveju neatimamas iš žalos sumos.

32. Taigi, ieškovas įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 674,59 Eur nuostoliams atlyginti (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis).

33. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistina 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (674,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistinas 18 Eur žyminis mokestis. Ieškovas nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas už teisinę pagalbą, todėl šių išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas. Ieškinį tenkinus visiškai, iš ieškovo atsakovui nepriteistinos jo patirtos išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.

35. Šioje byloje susidarė 4,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui akcinei draudimo bendrovei „C. V. I. G.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „M. B.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), 674,59 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (674,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-03-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 18 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.