- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-02
- Bylos Nr.
- TS-49-716/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Nuteistasis
- M. Š.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atliekančio bausmę Vilniaus pataisos namuose, skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2017 m. gegužės 10 d. nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam (toliau – Nutarimas) priėmė sprendimą netaikyti M. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. gegužės 17 gautas M. Š. skundas, kuriuo nuteistasis prašo panaikinti komisijos 2017 m. gegužės 10 d. nutarimą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde teigiama, jog jis su komisijos nutarimu nesutinka. Pareiškėjui iš jam paskirtos 6 metų bausmės liko atlikti 6 mėnesiai. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį jis turėjo 10 papeikimų, šiuo metu nuobaudos yra negaliojančios, visos jos buvo skirtos už nežymius nusižengimus, be to jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra labai žema – tik 34 balai. Teigia, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija padarė išvadą, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, rekomenduoja jam atlikti gerbūvio darbus pataisos namuose iki 2017 m. lapkričio 11 d., konsultuotis su psichologu bei dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, tačiau jis ir be šių rekomendacijų konsultuojasi su psichologu, socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdė, dalyvavo įvairiose programose. Kelis kartus buvo pristatytas skatinimui.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tokiu būdu, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitiktų formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir būtų įvertinta, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals.
Teismas nagrinėdamas nuteistojo prašymą (šiuo atveju skundą) atsižvelgia į socialinio tyrimo išvadą, įvertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, jos pokyčius, taip pat teisingumo principo įgyvendinimą bei kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad lygtinis paleidimas nėra taikomas formaliais pagrindais, formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, bet ne pagrindas nuteistajam lygtinį paleidimą taikyti.
Iš nuteistojo asmens bylos nustatyta, kad M. Š. nuteistas 2013 m. liepos 5 d. Kauno m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 260 straipsnio 1 dalį - 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi ši bausmė subendrinta su 2012 m. liepos 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Galutinė bausmė - 6 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia 2011 m. lapkričio 11 d., bausmės pabaiga 2017 m. lapkričio 11 d. 1/2 bausmės dalį atliko 2014 m. lapkričio 11 d.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. gegužės 10 d. nutarime išdėstytos išvados ir tinkamai aptartos ne tik formalios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, bet ir kiti kriterijai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigų. Teismas nustatė, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą buvo įvertinta tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos ir psichokorekcinėse programose, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, palaiko ryšius su artimaisiais. Tokiu būdu pareiškėjo skundo argumentai šioje dalyje yra nepagrįsti.
Komisijos nutarime teisingai atsižvelgta į tai, kad M. Š. yra septynis kartus teistas, 1 kartą taikytas lygtinis paleidimas tačiau sąlygų nuteistasis neišlaikė. Nuteistojo nusikaltimams elgesiui būdingas nusikaltimų modelis, nusikaltimai nesunkėja. Dėl įvykdyto nusikaltimo kaltę pripažįsta, savo vaidmens neminimizuoja. Nuteistojo nusikalstama veikla sietina su narkotinių medžiagų disponavimu, jų vartojimu. Pats nuteistasis neneigia, kad yra vartojęs narkotines medžiagas (amfetaminą) pusės metų laikotarpyje iki 2009 m., turėjęs priklausomo vartojimo nuo legaliai gydymuisi skirtų medikamentų (Klonezapamo) problemų. Nėra fiksuota nuteistojo narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimo atvejų Vilniaus PN šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nuteistasis turi apie 7 metus legalaus darbo stažo, nelegaliai dirbo apie 10 metų. statybose. Turi vidurinį išsilavinimą, kurį įgijo pataisos namuose bei suvirintojo elektra specialybę. M. Š. turi pakankamai pinigų kasdieniams poreikiams tenkinti, materialiai remiamas. Laisvėje gyveno iš atlyginimo. Pastoviai siunčia pinigus sūnaus iš pirmos santuokos išlaikymui. Nuteistasis savanoriškai apmokėjo skolą pagal vykdomuosius raštus. Nuteistasis santykius palaiko tik su motina ir seserimi, retkarčiais lankomas. Asmuo turi gyvenamąją vietą, po paleidimo planuoja grįžti gyventi pas motiną, gautas teigiamas atsakymas dėl apgyvendinimo. Tačiau teismas taip pat neturi pagrindo netikėti komisijos išvadomis apie tai, kad M. Š. stokoja problemų sprendimo, t.y. savo elgesio, veiksmų apsvarstymo, planavimo, neigiamų pasekmių numatymo, įgūdžių. Problemų sprendimas dažniausiai pagrįstas rigidiška taktika - impulsyviais poelgiais siekiama greito ir neatidėliotino savo norų, malonumų patenkinimo. Asmeniui būdingi impulsyvūs problemų sprendimo būdai, neigiamų pasekmių nenumatymas daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, sukelia galimos rimtos žalos riziką. Nuteistajam kyla sunkumų taikantis su priežiūros sąlygomis - turi nuobaudų šio laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu, yra pažeidęs ankstesnio lygtinio paleidimo sąlygas. Supranta įstatymų svarbą, jų laikymosi būtinumą, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, tačiau pačiam dar nepavyksta šiomis nuostatomis visuotinai vadovautis. Asmuo režimo reikalavimus pažeidė 10 kartų, už ką buvo baustas. Visos nuobaudos negalioja, neskatintas. Šios aplinkybės neabejotinai rodo didesnį nuteistojo polinkį nusikalsti bei pažeisti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Asmens elgesys bausmės atlikimo metu rodo, kad savo elgesį nuteistasis kontroliavo nepakankamai, nes per bausmės atlikimo laikotarpį pažeidė reikalavimus. Reikšminga taip pat tai, kad nuteistajam 1 kartą taikytas lygtinis paleidimas, sąlygų neišlaikė, tačiau tai nesulaikė M. Š. nuo naujų nusikaltimų padarymo. Šie duomenys yra reikšmingi charakterizuojant nuteistojo asmenybę bei prognozuojant jo elgesį laisvėje.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnis įsakmiai nurodo, kad lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nors M. Š. priklauso žemos rizikos grupei, neturi nuobaudų, tačiau asmuo anksčiau teistas 7 kartus, pažeidė jam anksčiau taikytas lygtinio paleidimo sąlygas, stokoja ankstesnio patyrimo įvertinimo ir kartoja tas pačias klaidas, nuteistojo nusikalstama veika sietina su narkotinių medžiagų disponavimu, jų vartojimu. Tinkamai Komisijos įvertintas ir nuteistojo emocinis stabilumas ir gerovė - dėl turimų emocinių sunkumų prastas nuteistojo saviveiksmingumas, savo savivertę, galios jausmą palaiko per prisitaikančio, įtakai pasiduodančio santykio mezgimą, savo jausmų, išgyvenimų slopinimą, sunkumų išveikimą betarpišku, greitai malonumus patenkinančiu, asocialiu elgesiu, į mąstymą ir elgesį - nuteistojo nusikalstama veikla sietina su smurtu, siekiu agresyviai kitus kontroliuoti, stokoja problemų sprendimo, t.y. savo elgesio, veiksmų apsvarstymo, planavimo, neigiamų pasekmių numatymo, įgūdžių, į nuostatas - turi nemažai nuobaudų šio laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu, nors dabar ir negalioja. Teismo vertinimu, išanalizavus nuteistojo asmens byloje esančius duomenis, šiuo metu nėra pagrindo pripažinti, jog M. Š. padarė pakankamą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas teigiamai vertina tai, jog bausmės atlikimo metu M. Š. dalyvavo adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę programose, tačiau šiuo metu, įvertinus kitus aukščiau aptartus nuteistojo asmenybę ir jo gyvenimo būdą charakterizuojančius duomenis to nepakanka išvadai, jog M. Š. neabejotinai laikysis įstatymų, nenusikals ir gali toliau taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Teismas pastebi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo turi būti atsižvelgiama ne vien į nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, tačiau įvertinti ir kiti jau minėti požymiai, nuteistojo asmenybė, elgesys.
Remiantis išdėstytu, teismas pripažįsta, kad įvertinus materialiąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, esamą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe (duomenis apie asmenį iki nuteisimo), su padarytomis nusikalstamomis veikomis (padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą), likusios neatliktos bausmės dalį – komisijos nutarimas ir priimtas sprendimas yra pagrįstas ir realiai atitinka esamą situaciją, dėl to teisingas. Lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Išanalizavęs visas aplinkybes, peržiūrėjęs nuteistojo asmens bylą, teismas sutinka su komisijos nuomone, kad M. Š. nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, nėra padaręs reikalingų išvadų, abejotinos nuteistojo pastangos vykdyti įsipareigojimą doru elgesiu bei stropiu darbu įrodyti, jog ateityje nebedarys nusikalstamų veikų, vykdys kitų įstatymų reikalavimus, ką patvirtina jo padarytų nusikalstamų veikų skaičius ir taikyta nuobauda bausmės atlikimo metu. Dėl to Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. gegužės 10 d. nutarimas Nr. 59 - 85 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo paliktinas galioti, o nuteistojo M. Š. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu teismas
nutarė:
M. Š. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. gegužės 10 d. nutarimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.