Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Algimantas Šimkaitis, rengdamasis teisme nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje J. K. kaltinama pagal LR BK 182 str. 1 d., 300 str. 3 d., T. K. kaltinamas pagal LR BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., 222 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ikiteisminio tyrimo metu J. K. buvo pareikštas įtarimas ir ji perduota teismui kaltinant, kad:

ji, veikdama bendrininkų grupėje kartu su padėjėju - UAB „Limita“, įmonės kodas 301526878, registruotos adresu Baltų pr. 129-22, Kauno mieste, direktoriumi T. K. (sutuoktiniu), siekdama apgaule savo naudai įgyti maksimalią motinystės pašalpą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, žinodama, kad yra nėščia bei, kad vadovaujantis LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr. IX-110) 6 straipsnio „kompensuojamas uždarbis“ 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad „kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas šešis iš eilės mėnesius, praėjusius iki užpraeito kalendorinio ketvirčio pabaigos nuo nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesio“ (galioja nuo 2009-01-01), žinodama, kad UAB „Limita“ ji realiai nedirbs, tačiau siekdama padidinti draudžiamąsias pajamas, 2009-01-12 UAB „Limita“ direktoriui T. K. surašius ir pasirašius darbo sutartį Nr. 13, nustatančią jai neadekvačiai didelį darbo užmokestį 1316,00 Lt sumai per mėnesį, ji šioje sutartyje pasirašė ir taip nuo 2009-01-12 fiktyviai įsidarbino vadybininkės pareigoms 0,25 etato 1 val. darbo dienai 5 dienų darbo savaitėje. Po to, J. K. 2009-06-26 pateikė VSDFV Kauno skyriui, adresu A. Mickevičiaus g. 42, Kaunas, prašymą jai skirti motinystės pašalpą, o VSDFV Kauno skyrius, remdamasis šiuo prašymu, 2009-06-29 priėmė sprendimą Nr. 8.37-3604 „Dėl J. K. teisės į motinystės pašalpą“ ir įvertinęs jos draudžiamąsias pajamas, neva gautas iš UAB „Limita“ už laikotarpį nuo 2009-01-12 iki 2009-09-30, papildomai paskaičiavo 2975,27 Lt dydžio motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2009-06-25 iki 2009-10-28 ir jai išmokėjo 2259,19 Lt.

Tęsdama savo nusikalstamą veiką J. K. 2009-10-28 pateikė VSDFV Kauno skyriui prašymą jai skirti motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks 2 metai, o VSDFV Kauno skyrius, remdamasis šiuo prašymu, 2009-10-29 priėmė sprendimą Nr. 8.36-11440 „Dėl J. K. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ ir įvertinęs jos draudžiamąsias pajamas, neva gautas iš UAB „Limita“ už laikotarpį nuo 2009-01-12 iki 2009-09-30, papildomai paskaičiavo 15005,13 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos už laikotarpį nuo 2009-10-29 iki 2011-08-19 (iki vaikui sueis 2 metai) ir iki 2010-10-31 jai išmokėjo 6956,78 Lt pašalpos dalį.

Tokiu būdu J. K., veikdama bendrininkų grupėje kartu su padėjėju - UAB „Limita“ direktoriumi T. K. (sutuoktiniu), apgaule įgijo turtinę teisę į VSDFV priklausantį turtą bendrai 17880,40 Lt sumai, kuria pasinaudojusi iki 2010-12-31 iš VSDFV Kauno skyriaus gavo 9215,97 Lt ir šiais savo veiksmais ji įtariama sukčiavimu, t.y. padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d.

Be to, ji 2009-01-12 sudarė su UAB „Limita“, atstovaujama direktoriaus T. K., fiktyvią darbo sutartį Nr. 13, kurioje buvo nurodyta, kad ji priimta dirbti vadybininkės pareigoms 0,25 etato 1 val. darbo dienai 5 dienų darbo savaitėje ir kad jai nustatyta 1316,00 Lt mėnesinė alga, nors ji žinojo, kad šio darbo iš tikrųjų nedirbs, darbo sutartį ji patvirtino savo parašu, turėdama tikslą pasididinti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą, padarant 9245,97 Lt turtinę žalą valstybinio socialinio draudimo fondui.

Tokiu būdu N. K. patvirtino savo parašu oficialų dokumentą su žinomai melagingais duomenimis ir šiais savo veiksmais ji įtariama dokumento suklastojimu, t.y. padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 3 d.

Byla perduotina prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės LR BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą.

LR BPK 254 str. 3 d. nurodyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės LR BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir tai trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui.

LR BPK 219 str. nustatyti reikalavimai kaltinamajam aktui: jame turi būti nurodyti įtariamojo duomenys, nusikalstamos veikos aprašymas, įstatymo straipsnis, jo dalis bei punktai, numatantys atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas.

LR BPK 1 str. reglamentuoja, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. garantuoja asmeniui vieną iš svarbiausių jo procesinių teisių – teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų LR BPK normų garantuotų teisių: teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (LR BPK 22 str. 3 d.) ir teisės pasirengti gynybai (LR BPK 44 str. 7 d.).

Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, yra kaltinamajame akte išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas, t.y. veikos kvalifikavimas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo kaltinamojo akto įteikimo kaltinamajam momento jis žino, kuo yra kaltinamas ir atitinkama apimtimi gali rengtis gynybai teisme, šis procesinis dokumentas turi būti surašytas išsamiai ir tiksliai, vadovaujantis įstatymų reikalavimais. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek ir jų teisiniam įvertinimui, t. y. nusikalstamos veikos kvalifikavimui.

LR BPK 255 str. reglamentuoja, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta.

2010-12-09 J. K. buvo pareikšti įtarimai, padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 182 str. 1 d., 300 str. 3 d. (T. 3, b.l. 42). Kauno miesto apylinkės teismui perduotu kaltinamuoju aktu (T. 3, b.l. 83-91), J. K. taip pat kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 str. 1 d., 300 str. 3 d. padarymu. Tačiau LR BK 300 str. 3 d. nustato atsakomybę už dokumento klastojimą, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos, arba asmuo pagamino didelį kiekį netikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba suklastojo didelį kiekį tikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba žinomai netikrų ar žinomai suklastotų tikrų didelį kiekį asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Tuo tarpu kaltinamajame akte aprašyti J. K. veiksmai neatitinka LR BK 300 str. 3 d. dispozicijos – t.y. kaltinamajame akte nurodyta, kad ji sudarė fiktyvią darbo sutartį, kurią patvirtino savo parašu, turėdama tikslą pasididinti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą, padarant 9245,97 Lt turtinę žalą valstybinio socialinio draudimo fondui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad J. K. padaryta nusikalstama veika neatitinka kaltinamajame akte nurodytos kvalifikacijos.

Iš LR Konstitucijos kylanti teismo priedermė nustatyti objektyvią tiesą ir teisingai išspręsti bylą suponuoja tai, kad jeigu teismas mano, jog neatlikus ikiteisminio tyrimo ar tam tikrų proceso veiksmų, kurių neįmanoma atlikti teisme, jis negalės teisingai išnagrinėti bylos ir priimti teisingo sprendimo, teismas turi įgaliojimus nuspręsti, kad toje byloje turi būti atliktas ikiteisminis tyrimas ar atskiri proceso veiksmai ir duoti tam tikri pavedimai atitinkamiems subjektams.

Esant situacijai, kai kaltinamasis aktas yra surašytas pažeidžiant LR BPK 219 str. reikalavimus - kaltinimas, pareikštas kaltinamajai J. K., neatitinka įstatymų reikalavimų, procesas turi grįžti į ikiteisminio tyrimo stadiją, kitaip baudžiamojo proceso paskirtis nebūtų pasiekta, nebūtų užtikrintos LR BPK 22 str. 3 d., 44 str. 7 d. numatytos kaltinamosios teisės.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Baudžiamąją bylą Nr. 1-574-70/2011, kurioje J. K. kaltinama pagal LR BK 182 str. 1 d., 300 str. 3 d., T. K. kaltinamas pagal LR BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., 222 str. 1 d., grąžinti Kauno miesto apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Ikiteisminiam tyrimui papildyti nustatyti 2 (dviejų) mėnesių terminą, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 d. nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.