- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-08
- Bylos Nr.
- 1S-81/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aloyzas Kruopys
- Kaltinamasis
- S. K.
- Advokatai
- Vitalijus Vasilionokas
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo S. K. ir jo gynėjo Vitalijaus Vasilionoko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 18 d. nutarties, kuria S. K. , kaltinamam padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2008 m. birželio 28 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. K. kaltinamas tuo, kad, veikdamas organizuota grupe su P. K. , 2004 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), N. K. ir J. K. priklausančiame ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), specialiai įrengtoje patalpoje augino neteisėtai įgytus kanapių daigus. Dalį užaugintų ir išdžiovintų kanapių realizavo, o likusias - 2717,662 g. laikė minėtame pastate iki tol, kol 2007 m. birželio 22 d., kratos metu jos buvo paimtos.
Be to, S. K. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe su A. J. , 2007 m. balandžio mėnesį (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), N. K. priklausančiame ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), augino neteisėtai įgytus kanapių daigus. Užaugintų ir išdžiovintų kanapių dalį S. K. išsivežė realizuoti, o likusias laikė minėtame pastate. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007 m. gegužės mėnesį (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) S. K. pakartotinai neteisėtai įgijo kanapių daigų, kurių nenustatytą kiekį pardavė, o likusias – 6328,762 g. laikė minėtame pastate iki tol, kol 2007 m. birželio 15 d., 21 val., įvykio vietos apžiūros metu jos buvo paimtos.
Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2007 m. birželio 26 d. nutartimi S. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nenustatant termino. 2007 m. spalio 30 d. S. K. sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka, Vilniaus apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartimi jam nustatytas trijų mėnesių suėmimo terminas. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartimi S. K. paskirtos kardomosios priemonės terminas pratęstas dviem mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 27 d. nutartimi S. K. paskirtos kardomosios priemonės terminas pratęstas trims mėnesiams. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 18 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams.
Šalies argumentai
K. S. K. ir jo gynėjas Vitalijus Vasilionokas skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti, nes ji yra neteisėta ir nepagrįsta.
Kaltinamasis ir jo gynėjas nurodo, kad pratęsdamas kardomosios priemonės terminą, Vilniaus apygardos teismas nesilaikė BPK 121 straipsnio reikalavimų bei pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ nuostatas. Minėtas teismas, siekdamas išsiaiškinti, ar augintos kanapės yra nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, objektas, paskyrė narkotinių medžiagų ekspertizę, todėl, kol negauta specialisto išvada, nėra faktinio ir teisinio pagrindo teigti, kad S. K. pagrįstai kaltinamas inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Be to, atlikus paskirtą ekspertizę ir nustačius, kad augintos kanapės yra draudžiamos, suimtojo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 265 straipsnį, kuri priskirtina prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis).
Skunde pažymima, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai galėjo būti pasiekti paskyrus kaltinamajam ir švelnesnę kardomąją priemonę, tačiau šis klausimas teisme nebuvo svarstytas. Be to, kitam kaltinamajam šioje baudžiamojoje byloje – P. K. suėmimas panaikintas.
Atkreipiamas dėmesys, kad griežčiausia kardomoji priemonė skiriama esant BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Byloje nėra duomenų, kad, būdamas laisvėje, S. K. bėgs (slėpsis) nuo teismo, trukdys procesui bei darys naujus nusikaltimus. Toks manymas turi būti pagrįstas faktiniais bylos duomenimis. Pirmosios instancijos išvada, kad kaltinamasis slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų yra nepagrįsta, nes pastarasis nežinojo apie vykdomą ikiteisminį tyrimą bei jam paskelbtą paiešką. Ikiteisminio tyrimo metu gyveno Lietuvoje, nesiekė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat niekuo nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad suimtasis trukdys procesui, nes byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus, ekspertus ar kitus asmenis.
Kaltinamasis ir jo gynėjas teigia, kad S. K. yra išsituokęs, tačiau jį sieja glaudūs ryšiai su dviem nepilnamečiais vaikais bei buvusia sutuoktine, kurie jį lanko laisvės atėmimo įstaigoje. Be to, nors kaltinamasis anksčiau buvo teistas, tačiau jo teistumas yra išnykęs ir ši aplinkybė neturi būti reikšminga, sprendžiant klausimą dėl suėmimo pratęsimo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamasis S. K. ir jo gynėjas mano, kad suėmimo terminas pratęstas nepagrįstai, nes pirmosios instancijos teismas rėmėsi vien prielaidomis. Teigia, kad BPK 119 straipsnio tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam ir švelnesnę kardomąją priemonę.
Teismo posėdyje suimtasis ir jo gynėjas prašė suimtojo ir jo skundą patenkinti, o prokurorė prašė šį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad S. K. padarė jam inkriminuojamas veikas. Tokie duomenys yra kaltinamojo A. J. , liudytojų K. J. , G. M. parodymai, įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal fotonuotraukas protokolai, specialistų išvados ir kiti duomenys. Ar kaltinamasis iš tikrųjų padarė jam inkriminuotas veikas, ar teisingas šių veikų kvalifikavimas, šioje proceso stadijoje nesprendžiama, tai turi būti padaryta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės taikymui reikalingas buvimas pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (šiuo atveju – kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką.
Pratęsdamas S. K. suėmimo terminą, teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose. Nutartyje nurodomos teismo išvados pagrįstos. I S. K. kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, todėl, jei jo kaltė būtų įrodyta, S. K. , nepaisant to, kad teistumas išnykęs, grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. Kadangi S. K. nei deklaruotoje, nei kitoje žinomoje gyvenamojoje vietoje negyveno, buvo paskelbta S. K. paieška, kuri truko virš 4 mėnesių, kol S. K. buvo sulaikytas. Kaltinamasis išsituokęs. Šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas nesuimtas jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir šį BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, kad pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
Iš S. K. inkriminuojamų veikų aprašymo seka, kad tos veikos tęsėsi ilgą laikotarpį, jų tikslas buvo gauti pajamas, o kaltinamasis atliko organizatoriaus funkciją. Veikos, kurių padarymu S. K. kaltinamas, numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Šie duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, kad kaltinamasis trukdys procesui, todėl nagrinėjamame skunde pateikti argumentai dėl tokio suėmimo taikymo pagrindo nepagrįstumo šioje nutartyje plačiau nebus aptariami.
Nurodytų dviejų suėmimo taikymo pagrindų buvimas leidžia daryti išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti.
Kita būtina suėmimo termino pratęsimo sąlyga buvo (už nusikaltimus, kurių padarymu kaltinamas S. K. , numatyta griežtesnė negu 1 metų laisvės atėmimo bausmė).
Suėmimo pratęsimo tvarka pažeista nebuvo.
Tai, kad Vilniaus apygardos teismas nebepratęsė suėmimo termino P. K. , nėra kliūtimi toliau taikyti suėmimą S. K. , kadangi skiriasi kardomosios priemonės taikymui reikšmingos aplinkybės – šiems kaltinamiesiems inkriminuojamų veikų apimtis, vaidmuo padarant nusikalstamas veikas, šeimos aplinkybės.
Dėl šių motyvų skundžiama nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl nenaikinama.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo S. K. ir jo gynėjo Vitalijaus Vasilionoko skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.