Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. G. ir E. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams bei, vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, 6 dalies 1 punktu, D. G. įpareigota per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;

E. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams bei, vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, 6 dalies 1 punktu, E. G. įpareigota per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

K. P. patirtos 889,62 Eur atstovavimo išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš D. G. ir E. G., sumokant po 444,81 eurų nukentėjusiosios K. P. naudai.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

D. G. ir E. G. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistos už tai, kad jos 2012-12-26 apie 20.40 val. viešojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prekybos ir laisvalaikio centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), veikdamos kartu, įžūliu elgesiu, bendrais tyčiniais veiksmais, bendrai suduodamos nukentėjusiajai K. P. tiksliai nenustatytą skaičių, tačiau ne mažiau trijų smūgių į veidą ir dešinį riešą, tuo padarydamos jai poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimus kairėje kaktos pusėje ir dešiniame rieše, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą, kas leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistosios, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

Apeliantės, nesutikdamos su nuosprendžiu dėl jų nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai jų kaltę grindė nukentėjusiosios K. P. parodymai, nes jos parodymai yra nenuoseklūs, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jos nukentėjusiosios K. P. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą ir kad byloje nėra įrodymų, jog jos pažeidė viešąją tvarką, nes nesutrikdė visuomenės rimties ir tvarkos.

Nuteistosios neigė smurtavusios nukentėjusiosios atžvilgiu, teigė, kad konflikto metu parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ jos emocingai kalbėjo, bet, kaip nuteistosios teigė pirmosios instancijos teisme, rankomis jos negestikuliavo ir K. P. nesužalojo. Tačiau tokie nuteistųjų teiginiai yra nepagrįsti, nes juos paneigia visuma byloje surinktų ir ištirtų įrodymų.

Kaip liudytojas apklaustas įvykio metu apsaugos darbuotoju prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ dirbęs S. R. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės darbuotoja kreipėsi į jį, nes kažkas pardavimų salėje mušasi, atėjęs pamatė tris moteris, dvi buvo tamsiaplaukės ir viena šviesiaplaukė, tarp jų vyko žodinis konfliktas, jis moteris parsivedė į apsaugos postą, ten pastebėjo, kad vyresnės tamsių plaukų moters rankos krumpliai buvo kruvini, o šviesių plaukų moteris jam pasirodė sumušta, t. y. jos paakiai buvo paraudę, lyg jai būtų smūgiuota į nosį ar akis. Nuteistosios skunde teigia, kad liudytojas S. R., nurodydamas, kad K. P. jam pasirodė lyg sumušta, suklydo, nes tokie S. R. parodymai prieštarauja specialisto išvadai. Toks apeliančių teiginys yra nepagrįstas, nes specialisto išvadoje nurodyta, kad K. P. sužalojimai buvo padaryti veide, o liudytojo S. R. parodymai, jog jis K. P. veide matė paraudimus neprieštarauja specialisto išvadai, kadangi pirminėje stadijoje kraujosruva būna rausva, tik vėliau kraujosruvos spalva pakinta priklausomai nuo asmens odos tvirtumo ir kt. veiksnių (internetinė prieiga http://www.sveikaszmogus.lt). Kaip liudytojas apklaustas į įvykio vietą atvažiavęs policijos pareigūnas A. R. parodė, kad jis pastebėjo sužalotą D. G. ranką, kad nukentėjusioji K. P. rankoje laikė išpeštą plaukų sruogą, kurią jos teigimu išpešė D. G., kitų sužalojimų jis nepastebėjo bei nebuvo būtinybės kviesti medikų. Nors kartu su liudytojais S. R. ir A. R. buvo jų kolegos K. S. ir R. P., kurie nurodė nepastebėję nei ant nukentėjusiosios, nei ant nuteistųjų sužalojimo požymių, tačiau netikėti liudytojų S. R. ir A. R. parodymais apie K. P. padarytus sužalojimus nėra pagrindo, nes liudytojai parodymus davė po įvykio praėjus trumpam laiko tarpui, duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir apeliantės nei jų gynėja, be to, K. P. sužalojimo faktą patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas bei specialisto išvada. Specialisto išvada Nr. G23/13(04) patvirtina, kad K. P. poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimai kairės kaktos pusėje ir dešiniame rieše buvo padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais paveikus veidą ir dešinį riešą, kad dėl šių sužalojimų K. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. 46 b. l.). Specialistas H. Daujotas ikiteisminio tyrimo metu komentuodamas savo pateiktą išvadą nurodė, kad poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke galėjo gautis suduodant smūgį kumščiu į veidą, o odos nubrozdinimai kairėje kaktos pusėje ir dešiniajame rieše galėjo gautis paveikiant minėtas kūno sritis kietais bukais ribotais paviršiais, kuo galėjo būti – rankų pirštų nagai (1 t. 47–48 b. l.). Iš dalies teisios nuteistosios D. G. ir E. G., kad plaukų pešimas nėra kvalifikuojamas sužalojimu ir plaukų pešimas joms nėra inkriminuotas, tačiau pastebėtina, kad plaukų pešimas sukelia fizinį skausmą, o be to, liudytojas A. R. patvirtino matęs, kad nukentėjusioji rankoje laikė išpeštų plaukų kuokštą. Taigi, nors plaukų pešimas nėra užfiksuotas medicininiuose dokumentuose (nukentėjusioji pripažino, kad apie plaukų pešimą ekspertui nesakė), tačiau dėl šios aplinkybės nėra pagrindo nukentėjusiosios parodymus vertinti kaip iš esmės nenuoseklius. Nors iš bylos matyti, kad nukentėjusioji pas teismo medicinos ekspertą dėl jai padarytų sužalojimų kreipėsi tik 2013-01-03, t. y. po įvykio praėjus savaitei, tačiau specialisto išvadoje nurodyta, kad K. P. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, t. y. 2012-12-26. Duomenų, kad K. P. buvo sužalota kitoje vietoje ir kitų asmenų, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir tokią versiją apeliaciniame skunde kėlusios nuteistosios. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad liudytojo S. R. parodymai ir specialisto išvada, kurioje nurodyti K. P. nustatyti sužalojimai, patvirtina nukentėjusiosios parodymus, jog jai buvo suduoti smūgiai į veidą ir tai buvo padaryta tiriamo įvykio metu.

Be to, nukentėjusiosios parodymus apie jos atžvilgiu nuteistųjų atliktus neteisėtus veiksmus patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, kuris buvo peržiūrėtas pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, ruošdamasi bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka, peržiūrėjusi vaizdo įrašą, pažymi, kad jame užfiksuota, kaip „(duomenys neskelbtini)“ prekybinėje salėje eina trys moterys, iš kurių viena moteris, t. y. nukentėjusioji, traukiasi atbula ir rankomis mosikuodama ginasi nuo kitų dviejų moterų, kurios eina prieš ją ir mosuoja rankomis, kad viena iš moterų smūgiuoja moteriai šviesiais plaukais. Tokios nustatytos aplinkybės užfiksuotos ir ikiteisminio tyrimo metu atlikus prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą vaizdo įrašo apžiūrą (1 t. 53–54 b. l.). Taigi, vaizdo įrašas ne tik patvirtina nukentėjusiosios K. P. parodymus, jog ji gynėsi nuo nuteistųjų aktyvių veiksmų, bet ir paneigia nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, jog parduotuvėje vyko tik emocingas pokalbis, kad jos rankų nekilnojo ir smūgių K. P. nesudavė. Kadangi iš vaizdo įrašo matyti, kaip K. P. mosikuodama rankomis gynėsi nuo nuteistųjų, o nuteistosios D. G. pateikti medicininiai dokumentai apie jai padarytą sužalojimą rankoje ir liudytojų S. R. ir K. S. parodymai patvirtina, kad D. G. buvo sužalotas rankos pirštas, daroma išvada, kad šį sužalojimą D. G. patyrė ne dėl tyčinių K. P. veiksmų, o nukentėjusiajai ginantis nuo D. G. ir E. G. neteisėtų veiksmų. Nors apylinkės teismas nuosprendyje nepasisakė apie D. G. pateiktus medicininius dokumentus, kuriuose užfiksuota, kad 2012-12-26 D. G. buvo sužalotas dešinės rankos II pirštas (matosi 0,5 cm įdrėskimas) (1 t. 69 b. l.), tačiau tai nėra esminis BPK pažeidimas, sukliudęs priimti teisingą sprendimą byloje.

Vertinant liudytojų H. G., R. L., K. L., O. U. parodymus, nuteistųjų teigimu patvirtinančius jų (apeliančių) nekaltumą, matyti, kad šie liudytojai paties įvykio parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ nematė, o jų parodymai, jog jie nematė ant nukentėjusiosios veido jokių sužalojimų, nėra patikimi, nes minėti liudytojai yra artimi nuteistųjų giminaičiai ir todėl yra suinteresuoti bylos baigtimi, apie įvykio aplinkybes parodymus davė po įvykio praėjus daugiau kaip pusmečiui bei pradėjus baudžiamąjį persekiojimą K. P. atžvilgiu dėl O. U. įžeidimo. Pastebėtina, kad liudytojas H. G. iš pradžių net buvo atsisakęs duoti parodymus (1 t. 28 b. l.), tačiau vėliau, kaip ir O. U. bei R. ir K. L., parodymus davė jau atstovaujamas advokato padėjėjo E. Š., dirbančio toje pačioje advokatų kontoroje, kaip ir nuteistųjų gynėja adv. L. Jankoitė (internetinė prieiga http://www.adlex.lt/). Be to, šių liudytojų parodymus, jog jie nematė ant nukentėjusiosios veido jokių sužalojimų, paneigia liudytojo S. R. parodymai ir specialisto išvada. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai liudytojų H. G., R. ir K. L. bei O. U. parodymus vertino kaip nepatikimus ir jais nesirėmė.

Be to, pačių nuteistųjų parodymuose yra prieštaravimų, pvz., D. G. nurodė, kad nusekusi paskui dukterį E. G. ir nukentėjusiąją į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ iš pradžių klausėsi jų pokalbio 1 metro atstumu, tačiau nuteistoji E. G. nurodė, kad D. G. priėjo iš karto prie jos ir K. P.. Taip pat nuteistosios skirtingai aiškino konflikto pradžią – nuteistoji D. G. iš pradžių teigė, kad iš tualeto sugrįžusiai dukrai E. G. net nespėjo paaiškinti, kas įvyko tarp O. U. ir K. P., kai dukra numetusi rankinę nusivijo K. P., vėliau D. G. nurodė, kad E. G. pasakė, kas nutiko – kad K. P. išplūdo O. U. ir pan. Nuteistoji E. G. aiškino, kad K. P. nusivijo, nes D. G. jai pasakė „žiūrėk, kas darosi, žiūrėk, bėga“. Taip pat akivaizdus prieštaravimas nuteistųjų parodymuose yra tai, kad nuteistosios ikiteisminio tyrimo metu bei apylinkės teisme teigė, kad tarp jų ir nukentėjusiosios vyko tik emocingas pokalbis, rankų jos nekilnojo, tačiau vaizdo įrašas patvirtina, kad vis dėl to nuteistosios rankomis mojavo ir smūgiavo nukentėjusiajai, be to, apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teisme nuteistosios jau nebeneigė, jog konflikto metu jos gestikuliavo rankomis. Taipogi nuteistosios D. G. parodymai yra nenuoseklūs, nes ji teigė, jog konfliktas prasidėjo nuo to, kad K. P. įžeidė jos motiną O. U., tačiau pareiškime pradėti ikiteisminį tyrimą K. P. atžvilgiu (1 t. 118 b. l.) D. G. nurodė, kad ne tik O. U., bet ir ji pati buvo įžeidinėjama ir žeminama K. P.. Taip pat nuteistoji D. G. teigė, kad nukentėjusioji jai nuolat užmindavo skaudamą koją, tačiau tokios aplinkybės nenurodė greta buvusi nuteistoji E. G., be to, sužalojimų kojoje nuteistajai D. G. neužfiksuota ir jos pateiktuose medicininiuose dokumentuose. Liudytojas S. R. nurodė, kad apsaugos poste nuteistoji D. G. pateikė tris konflikto versijas: 1) kad K. P. trečiame aukšte bandė pavogti jos piniginę, 2) kad K. P. nepatiko jos plaukai ar išvaizda ir dėl to pradėjo prie jos kabinėtis, kad K. P. nepažįsta, 3) kad K. P. yra jos vyro meilužė ir dėl to įvyko konfliktas, o K. P., priešingai nei D. G., visą laiką tylėjo ir įvykio aplinkybių neaiškino, tik prašė iškviesti policijos pareigūnus (1 t. 21–22 b. l.). Taigi, visuma paminėtų aplinkybių rodo, kad besąlygiškai tikėti nuteistųjų parodymais nėra pagrindo dėl jų parodymuose esančių prieštaravimų.

Įvertinus visumą byloje surinktų įrodymų, daroma išvada, kad nukentėjusiajai K. P. specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus, dėl kurių jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, padarė nuteistosios, suduodamos smūgius rankomis parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ įvykusio konflikto metu.

BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Ši nusikalstama veika padaroma bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų ir turi būti nustatyta, kad realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Pagal teismų praktiką visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K–513/2010, 2K-429/2012, 2K-25/2013, kt.). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia.

Nekyla abejonių, kad parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, kurioje tarp nuteistųjų ir nukentėjusiosios įvyko konfliktas bei nukentėjusiajai buvo suduoti smūgiai, yra vieša vieta. Nors iš bylos duomenų matyti, kad viešoje vietoje nukentėjusiajai buvo suduoti smūgiai, o smūgių sudavimas viešoje vietoje laikomas įžūliu elgesiu, tačiau būtina nustatyti, kad toks įžūlus elgesys – smūgių sudavimas viešoje vietoje sukėlė BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytus padarinius. Byloje nustatyta, kad fizinis smurtas buvo naudojamas antrąją Kalėdų dieną prekybos centre, kuriame be nukentėjusiosios ir kaltinamųjų buvo pašalinių asmenų. Tokias aplinkybes patvirtina ne tik nukentėjusiosios parodymai, filmuota vaizdo medžiaga, bet ir pačių nuteistųjų parodymai, jog parduotuvėje buvo žmonių. Tačiau sutikti su apylinkės teismo išvada, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nėra pagrindo, nes, kaip iš vaizdo įrašo matyti, konfliktuojančių moterų veiksmai neatkreipė kitų asmenų dėmesio, žmonės praėjo pro jas net nepasukdami į jas galvos. Nukentėjusioji patvirtino, kad ji parduotuvėje prašė žmonių pagalbos iškviečiant policiją, tačiau niekas nekvietė. Nuteistosios taip pat nurodė, kad parduotuvėje žmonės jų pokalbiu nesidomėjo, į konfliktą nesikišo, nekreipė jokio dėmesio. Liudytojai S. R. ir K. S. nurodė, kad monitoriuose jie konflikto nematė. Apsaugos darbuotojo S. R. priėjimas prie nuteistųjų ir nukentėjusiosios nerodo, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes pakviesti apsaugos darbuotoją prašė konfliktuojančios šalys. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausta kasininkė, pakvietusi į įvykio vietą apsaugos darbuotoją S. R., taip pat nepatvirtina, kad buvo sutrikdytas jos darbas, nes tiek apeliantės, tiek nukentėjusioji nurodė, kad jos prašė kasininkės pakviesti apsaugos darbuotoją. Taigi, nei kasininkės, nei apsaugos darbuotojų darbas nebuvo nutrauktas. Policijos pareigūnai į įvykio vietą buvo iškviesti ne dėl parduotuvėje įvykusio incidento – konflikto bei smūgių sudavimo, o dėl to, kad iškviesti policiją prašė viena iš konfliktuojančių pusių – nukentėjusioji K. P., būdama jau apsaugos poste (liudytojo S. R. parodymai teisme – 4 t. 105–106 b. l.)). Liudytojai S. R. ir K. S. nurodė, kad policija buvo iškviesta dėl to, kad konfliktuojančios moterys nesusitaikė. Be to, nuteistosios ir nukentėjusioji nurodė, kad konfliktas tarp jų vyko labai trumpai – 4-5 minutes. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių konstatuojama, kad tarp nuteistųjų ir nukentėjusiosios K. P. įvykęs konfliktas ir nukentėjusiosios sužalojimas nesukėlė BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytų padarinių – dėl tarp nuteistųjų ir nukentėjusiosios įvykusio konflikto ir nukentėjusiosios atžvilgiu panaudoto fizinio smurto pašaliniai asmenys nebuvo šokiruoti, visuomenės rimtis ar tvarka nebuvo sutrikdyti, normalus tiek parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, tiek viso prekybos centro darbas nebuvo nutrauktas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp nuteistosios D. G. ir nukentėjusiosios K. P. yra susiklostę priešiški santykiai (dėl D. G. ir A. G. tuo metu žlungančios santuokos, kurios kaltininke D. G. laikė nukentėjusiąją K. P.), kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais (3 t. 108–111 b. l., 4 t. 66–76, 81–86 b. l.) konstatuota, jog 2012-12-26 įvykę konfliktai tarp D. G. ir nukentėjusiosios bei tarp nukentėjusiosios ir O. U. yra asmeninio pobūdžio. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad nuteistosios, norėdamos išsiaiškinti su nukentėjusiąją tarpusavio santykius, tyčios pažeisti viešąją tvarką neturėjo ir šiuo atveju konfliktas tarp abiejų nuteistųjų ir nukentėjusiosios neperžengė jų privataus konflikto ribų, nes viešoji tvarka nebuvo sutrikdyta. Taigi, byloje surinkti duomenys nepatvirtina, kad nuteistųjų veiksmuose yra BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Tačiau teisėjų kolegija, įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, konstatuoja, kad nuteistųjų D. G. ir E. G. smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją K. P., sukėlę nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuteistųjų D. G. ir E. G., kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pripažįstant, kad

D. G. ir E. G. 2012-12-26 apie 20.40 val. (duomenys neskelbtini), prekybos ir laisvalaikio centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), veikdamos kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, sudavė nukentėjusiajai K. P. tiksliai nenustatytą skaičių, tačiau ne mažiau trijų smūgių į veidą ir dešinį riešą, ir padarė jai poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimus kairėje kaktos pusėje ir dešiniame rieše, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistųjų veiksmus kvalifikavus pagal kitą baudžiamąjį įstatymą iš naujo sprendžiamas bausmės skyrimo klausimas.

Nuteistųjų D. G. ir E. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką nuteistosios padarė bendrininkų grupėje. Nuteistosios padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamos tyčia, veika yra baigta. Nuteistosios dirba, pagal gyvenamąją vietą apylinkės inspektorių charakterizuojamos teigiamai, nusikalstamą veiką nuteistosios padarė būdamos anksčiau neteistos, tačiau baustos administracine tvarka, bet galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai už nuteistųjų padarytą nusikaltimą bus pasiekti apeliantėms paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, t. y. laisvės apribojimą.

Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nuosprendį pakeisti:

D. G. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 284 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį ir paksirti jai laisvės apribojimą 4 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

E. G. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 284 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį ir paksirti jai laisvės apribojimą 4 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.