Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič,

išnagrinėjusi G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), neteisto, administracine tvarka bausto 4 kartus, turinčio galiojančią nuobaudą, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. 2014-10-22 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 28P-20438713-14 dėl to, kad jis 2014 m. spalio 22 d., apie 16.45 val. Giedraitiškių kaime, Elektrėnų sav., vairavo transporto priemonę – automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis – 0,63 promilės), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. P. kaltas dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo neprisipažino ir paaiškino, kad pripažįsta, jog buvo išgėręs alkoholio, bet nesutinka, kad jam galėjo būti nustatytas toks girtumas. Paaiškino, jog dirba (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną apie 16.45 val. jis savo automobiliu važiavo iš darbo į kolektyvinį sodą Abromiškėse. Prieš tai, kai jį sustabdė policijos pareigūnai, jis buvo išgėręs skardinę alaus. Važiuodamas netoli Abromiškių reabilitacijos centro, prie ežero jis sutiko draugą. Paaiškino, kad jo (G. P.) sodas yra apie 0,5 km atstumu nuo Giedraitiškių kaimo. Reabilitacijos centras nuo tos vietos, kurioje jis (G. P.) buvo sustabdytas, yra apie 1 km atstumu. Jis (G. P.) su draugu buvo iš anksto susitaręs, kad susitiks. Jis (G. P.) išgėrė 0,33 l talpos skardinę alaus ir sėdo važiuoti. Nuo tos vietos, kurioje buvo sustojęs, jis buvo nuvažiavęs apie 500 m ir tada buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Nuo reabilitacijos ligoninės iki jo sustabdymo vietos atstumas yra apie 1 km, o nuo tos vietos, kur jis gėrė alų, atstumas iki sustabdymo vietos yra apie 500-700 m. Išgėręs alaus jis sėdo už vairo ir važiavo, tada jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino dokumentus ir liepė pūsti į alkotesterį, po ko jam buvo nustatytas girtumas. Kol buvo rašomas protokolas, jis išsikvietė kolegą, kad šis parvairuotų jo (G. P.) automobilį iki sodo, kur paliko automobilį, ir vėliau draugas jį nuvežė į Elektrėnų ligoninę priduoti kraują. Jis (G. P.) pasakė policijos pareigūnams, kad neseniai vartojo alkoholį, bet pasakė tai jau po to, kai buvo patikrintas alkotesteriu, iš karto apie tai nesakė, nes išsigando. Nuo to momento, kai jis išgėrė alaus, ir sėdo už vairo praėjo apie 3-5 minutės. Ligoninėje jam buvo atlikta gydytojo apžiūra ir paimtas kraujas. Buvo nustatytas 0,21 promilių alkoholio kiekis kraujyje. Nuo sustabdymo iki kraujo paėmimo buvo praėję 45 minutės. Prašė bylą nutraukti. Nurodė, kad labai gailisi, kad taip pasielgė.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. P. atstovas advokatas P. S. palaikė jo atstovaujamojo poziciją. Be to, nurodė, jog pareigūnas Ž. A. patvirtino, kad matavimas alkotesteriu atliktas nesilakant alkotesterio naudojimo instrukcijos, todėl negalima vadovautis alkotesterio parodymais. Mano, kad reikėtų vadovautis specialisto išvada ir medicinine pažyma. Atstovo nuomone, byla turėtų būti nutraukta, nes patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį pagal ATPK 126 str. 1 d. galima tada, kai yra nustatytas vairavimo faktas ir nustatytas neblaivumas nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės. Šioje byloje yra nustatytas neblaivumas alkotesteriu, bet tai negali būti vienintelis įrodymas ir reikia vertinti visą bylos medžiagą. Nurodė, kad netrukus po sustabdymo G. P. 17.43 val. savanoriškai nuvyko į sveikatos priežiūros įstaigą pasitikrinti neblaivumą, kur buvo nustatyta, kad jis nėra apsvaigęs ir gali vairuoti. Kraujyje nustatytas alkoholio kiekis, kuris neviršija leistinos normos. Nurodė, kad sutikti su alkotesterio aprodymais negalima ir alkotesterio parodymų pagrįstumas kelia abejonių, nes buvo pažeisti alkotesterio naudojimo instrukcijos reikalavimai, pagal kuriuos neblaivumas gali būti tikrinamas praėjus 15-20 min. nuo alkoholio vartojimo. Policijos pareigūnas nurodė, kad aplinkybę, jog G. P. vartojo alkoholį, sužinojo tik po patikrinimo. Policijos pareigūnai G. P. nedavė antrą kartą pūsti į alkotesterį. Įrodymais galėtų būti laikomi apžiūros aktas ir specialisto išvada, kur nurodyta, kad G. P. vairavo transporto priemonę neviršijant alkoholio kiekio. Pažymėjo, jog buvo suabejota, kad G. P. negalėjo spėti nuvykti į ligoninę, tačiau atkreipė dėmesį, kad 16.50 val. buvo patikrintas neblaivumas ir 16.50 val. buvo surašytas nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo aktas. Pareigūnai teigė, kad ilgai pildė dokumentus, visi dokumentai buvo užpildyti apie 17.00 val., todėl, atstovo nuomone, nuvykti į ligoninę per 45 min. yra tikrai įmanoma. Nurodė, kad nors ekspertizė yra sąlyginė, ji nepaneigia nei apžiūros akto, nei specialisto išvados. G. P. vairavo neviršydamas leistino alkoholio kiekio kraujyje, t.y. būdamas blaivus. Atstovo nuomone, šioje byloje vadovautis alkoholio matuoklio parodymais negalima, nes testas padarytas pažeidžiant instrukciją, taip pat alkoholio matuoklio patikra artėjo prie pabaigos, todėl alkotesterio parodymai gali būti netikslūs, tai patvirtina apžiūros aktas ir specialisto išvada. Prašo bylą nutraukti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.

2015-01-09 teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas policijos pareigūnas Ž. A. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiuoju patruliu, policijoje dirba apie 19 metų, Elektrėnų PK dirba nuo 2000 metų. Administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pažįsta tik iš šio įvykio. Parodė, kad 2014-11-14 jis (Ž. A.) patruliavo su R. J. Elektrėnų sav. ribose. Apie 16.45 val. Giedraitiškėse patikrinimui buvo sustabdytas G. P. vairuojamas automobilis. Bendraujant su vairuotoju pajuto alkoholio kvapą. Jis (pareigūnas) jo (G. P.) paklausė, ar šis vartojo alkoholį, pastarasis atsakė, kad nevartojo. Jo (G. P.) akys buvo paraudusios ir jautėsi alkoholio kvapas. Jis (Ž. A.) nuėjo, paėmė alkotesterį ir liepė jam (G. P.) pūsti, buvo nustatytas lengvas girtumas ir G. P. buvo nušalintas nuo vairavimo. Jau po patikrinimo G. P. pradėjo aiškinti, kad neseniai išgėrė skardinę alaus, nes buvo susitikęs Abromiškėse su draugu. Jis (Ž. A.) jam pasakė, kad reikėjo iš karto apie tai pasakyti, o šis pasakė, kad išsigando. Parodė, jog jeigu G. P. būtų iš karto pasakęs apie tai, kad ką tik išgėrė alaus, tai jie (pareigūnai) būtų palaukę 15 minučių. Nėra numatyta, kad jie (pareigūnai) privalo duoti pūsti į alkotesterį antrą kartą. Buvo naudojamas alkotesteris „Lion alcolmeter 500“. Jis (Ž. A.) yra supažindintas su šio alkoholio matuoklio instrukcija, buvo apmokytas naudotis minėtu alkotesteriui ir yra išlaikęs įskaitą. G. P. prašė pakartotinai leisti pūsti. Tai nėra draudžiama, bet tai yra griežtai kontroliuojama. Kiekvienas įpūtimas į alkotesterį turi būti pateisinamas, kadangi nėra kaip įrodyti, kad antrą kartą pūtė tas pats vairuotojas, ir jie (pareigūnai) už kiekvieną „pūtimą“ turi atsiskaityti. G. P. aiškino, kad buvo susitikęs su draugu prie Abromiškių reabilitacijos centro 1-1,5 km atstumu nuo tos vietos, kur buvo sustabdytas. Nuo Abromiškių reabilitacijos ligoninės iki tos vietos, kur jie (pareigūnai) sustabdė G. P., nuvažiuoti pakanka 3-4 minučių. Iš jo (G. P.) akių atrodė, kad jis buvo iš vakaro kažko vartojęs, bet tai yra tik jo (Ž. A.) pastebėjimas. Liudytojo nuomone, G. P. kraujas tokiu laiku negalėjo būti paimtas, nes jie (pareigūnai) jį užlaikė apie 40-45 minutes. Be to, G. P. su savim neturėjo jokio kito asmens dokumento, be vairuotojo pažymėjimo, kurį jie (pareigūnai) paėmė. Jie (pareigūnai) jam išdavė laikiną dokumentą. G. P. aiškino, kad kitas jo asmens dokumentas, t.y. pasas, yra Vilniuje. Jie (pareigūnai) laukė, kol atvyks kitas vairuotojas, kuris perėmė automobilį. Liudytojo nuomone, jeigu alkoholis buvo ką tik išgertas, kaip aiškino G. P., tai jo kraujyje galėtų po 45 minučių būti nustatytas 0,21 promilių alkoholio kiekis kraujyje.

2015-01-09 teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas R. J. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariate apie 23 metus. Administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pažįsta iš šios bylos, o iki to nepažinojo. Parodė, kad jis (R. J.) patruliavo Giedraitiškių kaime su Ž. A. tarnybiniu automobiliu. Apie 17.00 val. Ž. A. sustabdė automobilį, patikrino dokumentus ir grįžo į tarnybinį automobilį paimti alkotesterio, kad patikrintų vairuotojo neblaivumą. Vairuotojui buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Jam (R. J.) Ž. A. aiškino, jog vairuotojas sakė, kad nevartojo alkoholio, o po to, kai buvo patikrintas, aiškino, kad išgėrė su draugu. Prieš patikrinimą jis (R. J.) su vairuotoju nebendravo, o po patikinimo teko bendrauti, ir jam pasirodė, kad G. P. buvo vartojęs alkoholį, nes jautėsi alkoholio kvapas ir akys buvo paraudusios, tačiau kalbėjo normaliai. Vairuotojas aiškino, kad prie Abromiškių ligoninės išgėrė su draugu alaus. Vėliau atvažiavo G. P. pažįstamas, kuriam buvo perduotas jo automobilis. Jis (R. J.) nežino, ar G. P. kreipėsi į ligoninę, kad jam būtų paimtas kraujas. Jie (pareigūnai) lyg sakė, kad jis gali važiuoti į ligoninę priduoti kraują, bet tiksliai pasakyti negali. Nuo Abromiškių reabilitacijos ligoninės iki tos vietos, kur sustabdė G. P., atstumas apie 1,5 km. Dokumentus įvykio vietoje formino apie 40 min. Parodė, jog iš tos vietos, kur jie sustabdė G. P., iki Elektrėnų ligoninės važiuoti reikia apie 20 min. Jis (R. J.) abejoja, ar po 45 min. galėtų būti nustatytas kraujyje tik 0,21 promilių alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

ATPK 126 str. 1 d. numato administracinę atsakomybę vairuotojams už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t.y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje N261-3165/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011, 2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-619/2011).

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (redakcija, galiojanti nuo 2012-07-01, toliau tekste – Taisyklės), nustato transporto priemonių vairuotojų neblaivumo (girtumo) kontrolės tvarką. Pagal Taisyklių 4 punktą, policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Tikrinimas – policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, pagal kompetenciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, yra neblaivus (girtas) (Taisyklių 2 punktas). Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 ir suderintos su Vidaus reikalų ministru (toliau tekste – Metodika), 2 punkte numatyti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio alkotesterio parodymų kvito (b.l. 8) matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. P. 2014-10-22, 16.50.05 val. alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“ (serijos Nr. 18952) nustatytas 0,63 promilės neblaivumas (girtumas) (asmens blaivumo testo Nr. 6558). Byloje esanti 2014-06-03 patikros sertifikato Nr. 1628670 kopija (b.l. 9) patvirtina, jog alkotesteris „Lion alcolmeter 500“ (serijos Nr. 18952), kuriuo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui 2014-10-22, 16.50.05 val. nustatytas 0,63 promilės neblaivumas (girtumas), inkriminuojamo teisės pažeidimo metu buvo tinkamas naudoti (patikros sertifikatas galiojo iki 2014-12-02); alkotesterio matavimo ribos – nuo 0 promilės iki 4 promilių, tikslumas - +/- 5 procentai. Todėl dėl alkotesterio tikrinimo rezultatų patikimumo abejonių nekyla.

Iš bylos duomenų matyti, kad G. P., jau surašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, neneigė vartojęs alkoholį neužilgo iki to momento, kai vairuodamas automobilį buvo sustabdytas policijos pareigūnų, tačiau, G. P. nuomone, jam negalėjo būti nustatytas toks girtumas, koks buvo nustatytas alkotesteriu, t.y. 0,63 promilės neblaivumas (girtumas).

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 4-5) matyti, kad rašydamas jame paaiškinimą G. P. nurodė, jog jis susitikęs su draugu išgėrė 0,33 l skardinę alaus; po trumpo laiko sėdo važiuoti ir buvo sulaikytas kelių policijos patrulio.

Bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat nurodė, kad jis išgėrė 0,33 l talpos skardinę alaus ir sėdo važiuoti; nuo to momento, kai jis išgėrė alaus, ir sėdo už vairo praėjo apie 3-5 minutės; nuo tos vietos, kur jis gėrė alų, atstumas iki vietos, kur jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, yra apie 500-700 m. G. P. paaiškino, kad jis pasakė policijos pareigūnams, jog neseniai vartojo alkoholį, bet pasakė tai jau po to, kai buvo patikrintas alkotesteriu, iš karto apie tai nesakė, nes išsigando. Šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus patvirtina ir teismo posėdyje apklaustų policijos pareigūnų Ž. A. ir R. J. parodymai. Apklaustas kaip liudytojas policijos pareigūnas Ž. A., be to, parodė, kad G. P. prašė pakartotinai leisti pūsti jam į alkotesterį, bet jam nebuvo leista. Ž. A. parodė, kad buvo naudojamas alkotesteris „Lion alcolmeter 500“, jis (Ž. A.) yra supažindintas su šio alkoholio matuoklio instrukcija, buvo apmokytas naudotis minėtu alkotesteriui ir yra išlaikęs įskaitą; taip pat parodė, jog jeigu G. P. būtų iš karto pasakęs apie tai, kad ką tik išgėrė alaus, tai jie (pareigūnai) būtų palaukę 15 minučių; nurodė, jog nėra numatyta, kad jie (pareigūnai) privalo duoti pūsti į alkotesterį antrą kartą, tai nėra draudžiama, bet tai yra griežtai kontroliuojama; liudytojas paaiškino, kad kiekvienas įpūtimas į alkotesterį turi būti pateisinamas, kadangi nėra kaip įrodyti, kad antrą kartą pūtė tas pats vairuotojas, ir jie (pareigūnai) už kiekvieną „pūtimą“ turi atsiskaityti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. P. atstovas advokatas P. S., prašydamas nutraukti G. P. bylą, kaip vieną iš argumentų nurodė tai, kad tikrinant G. P. alkotesteriu buvo pažeisti alkotesterio naudojimo instrukcijos reikalavimai, pagal kuriuos neblaivumas gali būti tikrinamas praėjus 15-20 min. nuo alkoholio vartojimo; policijos pareigūnas Ž. A. nurodė, kad aplinkybę, jog G. P. vartojo alkoholį, sužinojo tik po patikrinimo; policijos pareigūnai G. P. nedavė antrą kartą pūsti į alkotesterį.

Iš byloje esančios alkotesterio „Lion alcolmeter“ 500 Naudotojo instrukcijos (b.l. 35) matyti, kad jos 3.1. p. nustatyta, jog prieš tikrinant asmenį, turi būti įsitikinama, kad tiriamas asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15-20 minučių, ir nerūkė bent dvi minutes.

Teismo vertinimu, anksčiau nurodytas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo argumentas yra pagrįstas, nes pagal teismų praktiką, nors teisinė pareiga pakartotinai tikrinti neblaivumą nėra konkrečiai suformuluota Policijos patrulių veiklos instrukcijoje, patvirtintoje Policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660, ar Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, bet būtent policijos įstaigai (pareigūnams) tenka pareiga surinkti pakankamus įrodymus, patvirtinančius apelianto neblaivumą, todėl pakartotinis neblaivumo patikrinimas galėjo būti atliktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-3686/2008).

Nesutikdamas su policijos pareigūnų jam nustatytu neblaivumu G. P. pats kreipėsi į gydymo įstaigą, prašydamas ištirti jo kraują.

2014-10-22 17.43 val. buvo atlikta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens medicininė apžiūra (b.l. 25), t.y. bendras asmens būklės vertinimas, asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurios metu nustatyta, kad G. P. yra vartojęs alkoholio, tačiau padaryta išvada, kad jis yra blaivus, vairuoti gali.

Iš specialisto išvados Nr. T-A 9333/14(01) (b.l. 24) matyti, kad 2014-10-23 - 2014-10-27 ištyrus G. P. kraują, paimtą 2014-10-22 17.35 val., kraujyje rasta 0,21 promilės etilo alkoholio.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau tekste – VTMT) Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. G 366/15(01) (b.l. 55-56) matyti, kad VTMT) Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. P., atlikęs ekspertizę, padarė išvadą, kad G. P. neblaivumo patikrinimo alkotesteriu metu (2014-10-22 16.50 val.) jo kraujyje etilo alkoholio galėjo būti tarp 0,29 ir 0,40 promilės, su sąlyga, kad alkoholinio gėrimo buvo išgerta anksčiau ir daugiau, nei nurodytu laiku; ekspertizės akto tiriamojoje dalyje ekspertas nurodė, jog tenka atkreipti dėmesį į tai, kad, jei G. P., kaip jis nurodė, prieš jo blaivumo patikrinimą išgėrė skardinę (330 ml) alaus 3 – 7 laipsnių stiprumo, tai dėl šio jo išgerto alaus patikrinimo metu jo kraujyje etilo alkoholio negalėjo būti nei 0,63 promilės, nei 0,40 promilės, o buvo žymiai mažiau. Atsižvelgiant į tai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai, jog jis neužilgo prieš jo blaivumo patikrinimą išgėrė 0,33 l talpos skardinę alaus, vertintini kritiškai, kaip prieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams.

Minėta, jog administracinėn atsakomybėn už ATPK 126 str. 1 d. pažeidimą asmuo traukiamas, kai jam nustatomas neblaivumas nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės.

Įvertinus visus byloje surinktus ir teismo ištirtus anksčiau aptartus įrodymus bei bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog nepakanka įrodymų išvadai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. P. 2014 m. spalio 22 d., apie 16.45 val. Giedraitiškių kaime, Elektrėnų sav. vairavo transporto priemonę – automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, o visos abejonės ir neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, G. P. administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant jo veiksmuose ATPK 126 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., teismas

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 126 str. 1 d., nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.