- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-28
- Bylos Nr.
- e2YT-5207-979/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02165-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
- Pareiškėjas
- L. O.
- Suinteresuotas asmuo
- G. T., Valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
- 2.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. O. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – G. T., Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad po tetos O. T. ir po motinos O. T. mirties ji priėmė palikimą pradėjusi faktiškai valdyti po jų mirties likusį turtą. Nurodė, (duomenys neskelbtini) mirė jos teta O. T., kuri buvo jos tėvo V. T. sesuo. O. T. nuo vaikystės buvo neįgali, ištekėjusi nebuvo, vaikų neturėjo, ji gyveno su brolio V. T. šeima. Kai jos (pareiškėjos) tėvas V. T. mirė (duomenys neskelbtini), teta O. T. liko gyventi kartu su jos motina O. T.. Ji rūpinosi savo teta ir motina. Po O. T. mirties, mirusiajai buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – 45/89 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 102/160 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) r. Nuosavybės teisės į žemės sklypą buvo atkurtos kartu su jos motina O. T.. Ji rūpinosi po tetos likusiu palikimu, tvarkė turto dokumentus, prižiūrėjo žemės sklypus. 2005 m. gegužės 8 d. mirė jos motina O. T., po kurios mirties liko palikimas – gyvenamasis namas, su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini) r. Po O. T. mirties mirusiajai buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – 45/89 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) r., 58/160 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) r., bei į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) r. O. T. ir O. T. testamentų sudarę nebuvo. Po O. T. mirties palikimą priimti turėjo teisę penktos eilės įstatyminiai įpėdiniai, t. y. palikėjo brolio/sesers vaikai. O. T. mirė būdama našle, jos vaikai yra pareiškėja L. O. ir sūnus G. T., kuris šioje byloje yra įtrauktas suinteresuotu asmeniu. Per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos po O. T. ir O. T. mirties ji nesikreipė. Ji rūpinosi ir šiuo metu rūpinasi palikimu, kuris liko po tetos ir motinos mirties, ji laidojo tetą ir mamą, tvarko ir prižiūri mirusiųjų kapavietes. Ji išreiškė valią priimti po tetos ir motinos mirties likusį palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Suinteresuotas asmuo G. T. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjų O. T. ir O. T. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjų turto priėmimą valdyti. Jeigu teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad O. T. mirė (duomenys neskelbtini) ir O. T. mirė (duomenys neskelbtini) (Mirties įrašą liudijantis išrašas, išduotas (duomenys neskelbtini); Mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas(duomenys neskelbtini)). Duomenų, kad palikėjos būtų sudariusios testamentus, nėra. Po jų mirties nebuvo užvestos bylos dėl paveldėjimo teisės išdavimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis.). Po jų mirties liko paveldimas turtas: žemės sklypai ir gyvenamasis namas su priklausiniais (2021 m. gegužės 26 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjų O. T. mirties momento (duomenys neskelbtini) ir O. T. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) ir šis turtas įpėdiniams, kaip įstatyminiams įpėdiniams, priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Nagrinėjamu atveju, palikėjų O. T., mirusios (duomenys neskelbtini) ir O. T., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdinė L. O. faktiškai nuo palikimo atsiradimo naudojosi paveldimu turtu (asmeniniais palikėjų daiktais, žemės sklypais, gyvenamuoju pastatu su priklausiniais). Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad ji aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė. Ginčo dėl teisės į palikėjų palikimą nėra. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų, kad būtų nustatyti pareiškėjos prašomi juridiniai faktai, nepareiškė.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, tai, kad ginčo dėl teisės į palikimą nėra, suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatyti pareiškėjos prašomi juridiniai faktai, pripažintina, kad po tetos O. T., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties ir motinos O. T., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties įpėdinė – L. O. priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 2–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš šalių nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
Tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad palikėjos dukterėčia L. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė tetos O. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą po jos mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad palikėjos dukra L. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė motinos O. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą po jos mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo teisės liudijimams po O. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties ir O. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pagal įstatymą gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.